Jūrinės vėjo energetikos plėtra
- Titulinis
- Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI)
- Jūrinės vėjo energetikos plėtra
Energetinė nepriklausomybė
Tvarumas
Jūros vėjo energija yra nepakeičiamas Lietuvos klimato strategijos elementas, kuris padės pasiekti šaliai klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus ir prisidėti prie bendrų Europos tikslų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti ambicingi siekiai atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, padidinti iki 95 proc. iki 2050 m. Planuojama, kad didžiąją šių energijos išteklių dalį sudarys būtent vėjo energija.
Skaičiuojama, jog per numatomą 20 metų eksploatavimo laikotarpį jūrinio vėjo parkas išmes 100 kartų mažiau CO2, palyginti su kitais elektros gamybos būdais, pavyzdžiui, naudojant iškastinį kurą. Remiantis kitų šalių atliktais skaičiavimais, statybų ir eksploatavimo metu išmetami jūrinių vėjo parkų CO2 kiekiai, o kartu ir aplinkosauginė žala, „atsiperka“ jau per pirmuosius 1–2 metus. Dėl šios priežasties vėjo energija yra itin aktuali stabdant klimato kaitą. Be to, vėjo energetika mažina iškastinio kuro naudojimą ir kartu prisideda prie švaresnės aplinkos.
Ekonominė vertė
Vėjo energetikos plėtra Lietuvos Baltijos jūroje turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai, gyventojams, darbo rinkai, akademinei bendruomenei ir susijusioms Lietuvos įmonėms.
Didžiausias netiesioginis poveikis šalies BVP teks elektros įrangos, mechanizmų, metalo, statybų industrijoms, taip pat nemaža dalis teks inžinerijos, krovos, sandėliavimo paslaugų bei nekilnojamojo turto sektoriams. Numatoma, jog projektų įgyvendinimui bus pritrauktos kelių milijardų eurų privačios investicijos bei sukurta daugiau nei tūkstantis naujų darbo vietų.
Šalies uostai yra kritiškai svarbūs vystant jūrinę energetiką. Jie vaidina lemiamą vaidmenį vietinėje tiekimo grandinėje, logistikoje ir palaikomojoje aptarnavimo infrastruktūroje. Uostai gali teikti šias paslaugas, įvykdę ženklias investicijas į jų infrastruktūros pagerinimą ir plėtrą, o šios investicijos galėtų atsipirkti per 5 metus.
Tikimasi, jog įgyta patirtis, vystant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje, paskatins ir kitas inovacijas mūsų šalyje, pavyzdžiui, pagamintas žaliasis vandenilis galės būti naudojamas įvairiuose sektoriuose, maišomas su gamtinėmis dujomis, eksportuojamas į užsienio rinkas. Ilguoju laikotarpiu potencialo sukurti pridėtinę vertę taip pat turi investicijos į tyrimus jūrinės vėjo energetikos ir aplinkosaugos srityse.
Jūrinio vėjo parkų plėtra
Atsižvelgiant į Vėjo jėgainių plėtros Baltijos jūroje studiją, kurioje buvo išanalizuota Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorija bei pateikti siūlymai dėl optimalių vietų jūrinio vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, taip pat įvertinant bendrą Lietuvos atsinaujinančios energetikos potencialą Baltijos jūroje, iki 2035 metų numatytoje teritorijoje planuojama pastatyti du jūrinio vėjo elektrinių parkus.
Bendra šių vėjo elektrinių parkų galia sieks apie 1,4 GW, jie bus prijungti prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos. Abu vėjo elektrinių parkai pagamins apie 6 TWh elektros energijos per metus.
Pasibaigus 2023 m. spalio 12 d. įvykusiam konkursui naudoti jūrinę teritoriją, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė UAB „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „OW Offshore, S. L.“, pradėjo pirmojo – apie 700 MW galios – jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos šalyse plėtrą. Šis parkas statomas be valstybės paramos, vystytojas pats atliks jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus. Partneriui „OW Offshore, S. L.“ pasitraukus iš projekto 2025 m., UAB „Ignitis renewables“ planuoja atsirinkti naują strateginį partnerį, artėjant galutiniam investiciniam sprendimui (angl. Final Investment Decision, FID). Tikimasi, kad elektrinių parkas galės pradėti veikti apie 2030–2033 m.
2025 m. spalio pradžioje neįvykus antrą kartą skelbtam antrojo 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko konkursui, sprendimą dėl pakartotinio konkurso paskelbimo priims Vyriausybė. Antrajam jūrinio vėjo parkui statyti numatytoje jūrinėje teritorijoje atlikti visi reikalingi tyrimai ir susiję veiksmai, tarp kurių – poveikio aplinkai vertinimas, vėjo greičio matavimai, dugno geofiziniai ir geotechniniai tyrimai. Taip pat jūroje ir sausumoje suplanuotas koridorius jungčiai į sausumoje esančią pastotę.
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (toliau – LEA) teisės aktų[1] nustatyta tvarka ir apimtimi yra įpareigota vertinti jūrinio vėjo projekto (-ų) vystytojo (-jų) teikiamas ketvirtines ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektų įgyvendinimo eigą ir tikrinti, kaip projekto vystytojas laikosi prisiimtų reikalavimų ir įsipareigojimų dėl:
- elektrinių ir su jomis susijusios infrastruktūros projekto įgyvendinimo eigos.
Vertinama:- ar laikomasi projekto įgyvendinimo darbų etapų grafiko.
- komponentų tiekėjų ir gamintojų atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams.
Vertinama:- ar komponentų tiekėjai ir gamintojai atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
- išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio mažinimo tikslų.
Vertinama:- ar projekto vystytojo parengtas ŠESD emisijų planas atitinka jam keliamus reikalavimus;
- ar projekto vystytojas kompensuoja ŠESD emisijų plane apskaičiuotą ŠESD emisijų vertę.
- investicijų į aplinkos apsaugą.
Vertinama:- ar įgyvendinamos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės galimam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti;
- ar į valstybės biudžeto sąskaitą pervesta ne mažiau kaip 5 milijonai eurų, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka bus naudojami aplinkos apsaugos jūrinėje teritorijoje tikslais.
- paramos vietos bendruomenėms.
Vertinama:- ar projekto vystytojas moka nustatytą įmoką, kuri lygi 1 eurui už 1 MWh pagamintos elektros energijos per metus.
- mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) įtraukimo į projekto įgyvendinimą.
Vertinama:- ar iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos MVĮ su projekto statyba susijusių suteikiamų paslaugų ir atliekamų rangos darbų vertė yra ne mažesnė kaip 3 proc., skaičiuojant nuo projekto statybos laikotarpiu atliktų investicijų išlaidų sumos;
- ar nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki šio leidimo galiojimo pabaigos MVĮ su projekto eksploatacija susijusių suteikiamų paslaugų ir atliekamų rangos darbų vertė yra ne mažesnė kaip 10 proc., skaičiuojant nuo visų projekto eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų sumos.
LEA atlieka elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigos stebėseną ir projekto vystytojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, vadovaudamasi Vyriausybės ir Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais, taip pat tokia apimtimi, kokią atlikti yra įgaliota teisės aktais.
[1]Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir 221 straipsniai.
Reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, ir jūrinės teritorijos tyrimų bei kitų veiksmų atlikimo išlaidų kompensavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, ir jūrinės teritorijos tyrimų bei kitų veiksmų atlikimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Asmenų, įgijusių teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, prisiimtų įsipareigojimų priežiūros ir vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2024 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1-51 „Dėl asmenų, įgijusių teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, prisiimtų įsipareigojimų priežiūros ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.