projekto rezultatai

Atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa

2026 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) surengė nacionalines dirbtuves „Nuo informavimo iki pokyčio: kokios priemonės keičia energijos vartotojų elgseną?“. Renginys subūrė 58 dalyvius –  energijos tiekėjų, valstybės institucijų, mokslo ir kitų organizacijų atstovus bei ekspertus, dalyvavo Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos energetikos instituto bei kitų organizacijų atstovai. 

Renginys skirtas energijos tiekėjams ir visiems, dirbantiems su vartotojų elgsenos keitimu energetikos srityje, aptarti energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo rezultatus, pristatyti LEA užsakymu 2026 m. atliktos gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausą, dalintis patirtimi ir kartu ieškoti naujų sprendimų.

Renginyje pristatyta LEA Energetikos duomenų analizės centro parengta energetikos sektoriaus apžvalga ir energijos išteklių kainų tendencijos, aptariant, kaip šie pokyčiai gali daryti įtaką energijos vartotojų elgsenai ir sprendimams.

Renginio dalyviai aptarė 2025 m. energijos tiekėjų taikytų vartotojų švietimo ir konsultavimo priemonių rezultatus. Susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo su Energetikos ministerija yra sudarę 60 energijos tiekėjų (elektros, šilumos, dujų), kurie įsipareigojo skatinti galutinius energijos vartotojus taupyti bei suteikti jiems praktinių žinių ir konsultacijų apie energijos taupymo galimybes. Lietuvos nacionalinis energijos taupymo tikslas numato, kad 2021–2030 m. energijos tiekėjų vykdomos vartotojų švietimo ir konsultavimo priemonės suteiks galimybę sutaupyti 2,77 TWh energijos. Per 2021–2025 m. jau pasiektas sutaupymas – 1,28 TWh. 

Žinių pakanka, trūksta motyvacijos veikti

LEA užsakymu 2026 m. atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa. Apklausti 1022 Lietuvos gyventojai iš visų šalies apskričių. Apklausa atlikta įgyvendinant LIFE programos integruotojo projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (EnerLIT) veiklą C2.4 „Energijos vartojimo pastatuose mažinimas“, skirtą energijos vartojimo pastatuose mažinimui. Analogiška apklausa buvo atlikta 2023 m., todėl rezultatai leidžia įvertinti trejų metų pokyčius. 

Pagrindinė taupymo priežastis išlieka finansinė – norą sutaupyti pinigų nurodo 88 proc. apklaustųjų. Tačiau motyvų struktūra keičiasi: dėl klimato kaitos ir oro taršos mažinimo energiją taupančių gyventojų dalis nuo 2023 m. išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 14 iki 33 proc.), dėl šalies energetinės nepriklausomybės – nuo 14 iki 23 proc. Klimato motyvą dažniau nurodo moterys, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys ir didžiausias pajamas gaunantys gyventojai. 

Rezultatai rodo, kad energijos taupymas Lietuvoje nebėra vien reakcija į kainų šoką – jis tampa įpročiu, prie kurio prisideda ir platesnis suvokimas apie klimatą bei šalies energetinį saugumą. Tačiau matome ir aiškų iššūkį: dauguma gyventojų mano jau darantys pakankamai, todėl kitas žingsnis – padėti jiems pamatyti, kiek dar galima sutaupyti ir paversti žinias konkrečiais veiksmais. 

Analizuota, kas labiausiai stabdo gyventojus mažinti energijos vartojimą. Rezultatai parodo, kad žinios nėra kliūtis: 69 proc. gyventojų mano turintys pakankamai žinių, 57 proc. – reikalingų įgūdžių taupymo veiksmams atlikti. Silpniausios grandys – fizinės galimybės ir motyvacija imtis papildomų veiksmų: tik apie trečdalis gyventojų mano turintys finansines galimybes investuoti į taupymo sprendimus, o dauguma pastaruoju metu apskritai nesvarstė imtis papildomų taupymo veiksmų. 

Apklausa taip pat parodė, kokie veiksniai labiausiai susiję su realiais veiksmais: energijos taupymo veiksmų dažniausiai imasi tie gyventojai, kurie apie taupymą aktyviai svarsto ir mato taupymo pavyzdžių artimoje aplinkoje – tarp šeimos narių ir draugų. Bet savo suvartojimą su panašiais namų ūkiais lygina vos 18 proc. gyventojų, todėl daugumai trūksta atskaitos taško, ar jų vartojimas iš tiesų yra didelis. 

Tiekėjų komunikacija pastebimai pagerėjo

Per trejus metus išaugo energijos tiekėjų vaidmuo informuojant gyventojus. Palyginamąją  energijos suvartojimo analizę kartu su sąskaitomis bent kartais gaunančių gyventojų dalis padidėjo nuo 38 iki 60 proc., o niekada jos negaunančių sumažėjo nuo 62 iki 40 proc. Taupymo informaciją su sąskaitomis bent kartais gauna 70 proc. gyventojų (2023 m. – 49 proc.). Gerėja ir vertinimas: tiekėjų iniciatyvas taupyti energiją naudingomis ar iš dalies naudingomis laiko 86 proc. gyventojų – 2023 m. taip manė vos kiek daugiau nei pusė. 

Svarbu ir tai, kad tiekėjų patarimai veikia: juos pritaikę gyventojai 2026 m. dažniau nei 2023 m. pastebi  išlaidų energijai sumažėjimą – bent kartais jį pastebi 83 proc. pritaikiusiųjų. Daugiausia pastangų komunikuoti apie taupymą, gyventojų vertinimu, deda elektros energijos tiekėjai; šilumos ir dujų tiekėjų komunikacija vertinama prasčiau – apie 39 proc. gyventojų teigia niekada negaunantys informacijos iš šilumos tiekėjo. 

Gyventojai prioritetą teikia informacijai teikiamai el. paštu, o žiniasklaida praranda populiarumą. Pagrindiniai kanalai, kuriais gyventojai gauna informaciją, iš esmės nesikeičia – televizija (65 proc.), naujienų portalai (60 proc.) ir socialiniai tinklai (55 proc.). Tačiau ryškėja, kad informacijos spaudoje ieškančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 36 proc. 2023 m. iki 16 proc. 2026 metais, rečiau informacija dalijamasi ir tarp pažįstamų (atitinkamai nuo 47 proc. sumažėjo iki 35 proc.). 

Paklausti, kokiu būdu norėtų gauti informaciją apie energijos taupymą, gyventojai  pirmenybę teikia elektroniniam paštui (55 proc.), naujienų portalams (41 proc.) ir tiekėjo interneto svetainei (28 proc.). Aktualiausios temos – buities prietaisų elektros energijos taupymas (50 proc.), pastatų renovacija ir šildymo sistemų atnaujinimas (41 proc.) bei karšto vandens taupymas (38 proc.). 

Svarbiausi praktiniai patarimai teikiant informaciją gyventojams: personalizuoti taupymo patarimai, buities prietaisų suvartojimo palyginimas ir taupymo investicijų atsiperkamumo įvertinimas.

Apibendrinant apklausos rezultatus, Lietuvos gyventojų energijos taupymo elgsenoje matomas progresas – taupymas tampa visuotine norma, auga sąmoningumas dėl klimato kaitos ir energetinio saugumo, o energijos tiekėjų komunikacija stiprėja ir duoda apčiuopiamų rezultatų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis persikėlė iš žinių trūkumo į jų pritaikymą. Gyventojams trūksta ne informacijos apskritai, o asmeniškai aktualios paskatos veikti: galimybės palyginti savo suvartojimą su panašiais namų ūkiais, aiškiai išreikštos taupymo naudos ir finansiškai prieinamų sprendimų. 

Rekomenduojama pereiti nuo bendro pobūdžio patarimų prie personalizuotos, su sąskaitomis ir elektroniniu paštu teikiamos palyginamosios informacijos, daugiau dėmesio skirti šilumos ir dujų vartotojams, o investicinius patarimus visada papildyti informacija apie valstybės paramos galimybes. 

Dalijosi patirtimi ir ieškojo naujų sprendimų

Energijos tiekėjų atstovai diskusijoje ir dirbtuvėse dalinosi patirtimi ir diskutavo, kaip žiniomis ir patarimais apie taupymo galimybes geriausia dalintis su savo klientais ir kokios priemonės padeda pasiekti geriausių rezultatų. 

Renginyje surengtose dirbtuvėse darbo grupės ieškojo sprendimų, kaip veiksmingiau pasiekti skirtingas energijos vartotojų grupes bei paskatinti jas imtis konkrečių energijos taupymo veiksmų. Siekta pasidalinti gerosiomis praktikomis ir išgryninti sprendimus, kuriuos būtų galima pritaikyti energijos tiekėjų vykdomose švietimo ir konsultavimo veiklose. Tarp svarbių priemonių – individualios ir viešos konsultacijos, praktiniai patarimai, vartotojų supažindinimas su jų energijos vartojimo duomenimis, galimybė išbandyti matavimo prietaisus, termovizorius ir kitus įrankius, taip pat mokymai, padedantys patiems vartotojams geriau suprasti savo energijos vartojimą. Įžvalgos padės ieškant efektyviausių būdų skatinti energijos vartotojų elgsenos pokyčius bei tobulinti jų švietimo ir konsultavimo priemones.

Renginio pranešimai

Renginio nuotraukų galerija

__________________________________________________________________
Dirbtuvės organizuotos įgyvendinant LIFE IP EnerLIT projektą „Energijos vartojimo pastatuose mažinimas“, finansuojamą Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos biudžeto lėšomis. LEA įgyvendinama šio projekto veikla „Energijos vartojimo pastatuose mažinimas“, skirta energijos vartotojų elgsenos keitimui – kaip paskatinti gyventojus energiją vartoti sąmoningiau ir efektyviau, o energijos taupymo informaciją paversti realiais vartotojų veiksmais ir energijos sutaupymu.

2025 m. gruodžio 11–12 d. Lietuvos energetikos agentūra dalyvavo Paryžiuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „From energy efficiency to sufficiency: the need for a change in lifestyles to ensure a just transition to carbon neutrality“, BEHAVE 2025 („Nuo energijos vartojimo efektyvumo iki pakankamumo: būtina keisti elgseną, siekiant užtikrinti teisingą perėjimą prie nulinės anglies dioksido emisijos“).

Konferencija subūrė daugiau nei 400 dalyvių – politikos formuotojus, nacionalinių energetikos agentūrų atstovus, akademikus ir praktikus iš Europos ir kitų šalių. Pagrindinis renginio akcentas – perėjimas nuo energijos vartojimo efektyvumo prie pakankamumo (angl. sufficiency), pabrėžiant elgsenos pokyčių svarbą siekiant klimato neutralumo transformacijos.

Renginyje pristatyti ir aptarti įvairūs moksliniai ir praktiniai pranešimai, apimantys elgsenos intervencijų kūrimą, vertinimą, pažeidžiamų vartotojų klausimus, visuomenės įtraukimą, viešosios politikos veiksmingumą.

Ypatingas dėmesys konferencijoje skirtas teisingos pertvarkos (angl. just transition) aspektams – energijos skurdo mažinimui, pažeidžiamų grupių įtraukimui, bendruomeninių iniciatyvų vaidmens didinimui bei elgsenos priemonių sąveikai su instituciniais sprendimais. Diskusijose pabrėžta, kad vien techninių sprendimų nepakanka, o veiksminga energetikos transformacija reikalauja sisteminio požiūrio į socialines praktikas, vertybes ir kasdienius vartojimo sprendimus.

Siekiant tinkamai formuoti energijos vartojimo įpročių keitimo intervencijas parengta politikos santrauka, kuri skirta tiek politikos formuotojams, tiek energijos taupymo intervencijas įgyvendinantiems energijos tiekėjams bei kitoms suinteresuotoms šalims: Kaip kurti veiksmingas energijos vartojimo elgsenos keitimo priemones.

2025 m. liepos 14–18 d. Lietuvos energetikos agentūra dalyvavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) organizuotame techniniame susitikime-seminare – „Branduolinės energijos poveikio švariai ir saugiai energetikos transformacijai modeliavimas“. Seminaro metu buvo ugdyti gebėjimai ir gilintos žinios kaip modeliuoti branduolines technologijas integruotose energetikos sistemų modeliavimo ir vertinimo priemonėse, keistasi ekspertine patirtimi, kaip modeliuoti branduolinės energijos indėlį į švarų ir saugų energetikos virsmą (įskaitant šilumos tiekimą).

Norint pasidalinti minėtame techniniame susitikime-seminare gautomis žiniomis ir informacija parengtos Tikslesnio branduolinės energetikos modeliavimo gairės.