Naujiena
Elektros kaupimo įrenginių kainos mažėja
2025 06 30Elektros kaupimo įrenginių kainos Lietuvoje toliau mažėja – 2025 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, to paties tipo ir pajėgumo elektros kaupimo įrenginių kaina krito maždaug 4 proc., o visos kaupimo sistemos kaina padidėjo apie 4 proc., prognozuojant spartesnį kaupimo įrenginių augimą kartu su AEI pajėgumų plėtra.
„Kaupimo technologijų svarba auga, o jų prieinamumas tampa vis aktualesnis. Šios technologijos padeda suderinti svyruojančią atsinaujinančios energijos šaltinių generaciją, siekiant subalansuoti elektros tiekimą ir paklausą, kaupti perteklinę energiją ir vartoti ją tada, kai jos trūksta. Verslas ir ūkininkai, įsirengę saulės ir vėjo elektrines, savarankiškai apsirūpina elektra, tad jiems būtina priemone tampa elektros kaupimo įrenginiai. Juos įsirengiantiems labai aktuali valstybės teikiama investicinė parama, o šis finansavimas spartinti bendrą nacionalinių elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumų didinimą“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Energijos kaupimo technologijos padeda suderinti svyruojančią atsinaujinančios energijos šaltinių generaciją, siekiant subalansuoti elektros tiekimą ir paklausą, kaupti perteklinę energiją ir vartoti ją tada, kai jos trūksta.
Šiuo metu rinkoje, esant įvairiam kaupimo įrenginių pasirinkimui pagal cheminę sudėtį, ekonomiškai perspektyviausi yra ličio geležies fosfato kaupimo įrenginiai. Šio tipo įrenginiai taip pat yra populiariausi Lietuvoje.
Lietuvos energetikos agentūra atlieka ličio geležies fosfato (LiFePO4 arba LFP) elektros kaupimo įrenginių ir jų sistemų kainų rinkoje stebėseną, siekdama įvertinti, kaip jos keičiasi ir kaip kinta investicijų į saulės elektrines kartu su energijos kaupimo sistema atsipirkimas. Agentūra kiekvieną metų ketvirtį skelbia vidutines ličio geležies fosfato elektros kaupimo įrenginių ir jų sistemų kainas.
Ličio geležies fosfato ir jų sistemų kainų analizė rodo, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutinė 1 kWh talpos elektros kaupimo įrenginių kaina buvo 452 eurai, arba apie 4 proc. mažesnė nei pirmąjį ketvirtį, kai ji siekė 469 eurus.
Visos 15 kWh talpos kaupimo sistemos vidutinė kaina, vertinant stebėjimo, valdymo, balansavimo sistemas ir kitus komponentus, siekia 8 678 eurus ir nuo šių metų pirmojo ketvirčio, kai vidutiniškai siekė 8 351 euro, padidėjo beveik 4 proc., tai rodo Lietuvos energetikos agentūros atliktas rinkos tyrimas.
Kaupimo įrenginio, vadinamosios baterijos kaina visoje sistemos kainoje šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sudarė 0,4 proc. mažesnę dalį, nes į kaupimo sistemas pardavėjai įtraukia daugiau papildomų įrenginių tokių kaip stebėjimo, valdymo, balansavimo ir kiti įrenginiai, kurie kaupimo sistemoje gali sudaryti 15–25 proc. visos sistemos kainos ir kainuoti nuo 2 000 iki 5 000 eurų.
Skirtumas tarp to paties tipo ir pajėgumo elektros kaupimo sistemų mažiausios ir didžiausios kainos 2025 m. antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, mūsų šalies rinkoje sumažėjo ir kainos skyrėsi mažesnis 2,8 karto. Pirmąjį ketvirtį kainų skirtumas buvo daugiau nei 3 kartai: mažiausia kaina siekė apie 4 000 eurų, didžiausia – apie 14 000 eurų, o antrąjį ketvirtį mažiausia kaina sudarė apie 4000 eurų, didžiausia – apie 12 000 eurų.
Prognozuojama, kad Lietuvoje parduodamų elektros energijos kaupimo sistemų kainų skirtumas ateityje mažės dėl vartotojų poreikio įsigyti sistemas su papildomomis funkcijomis. Rinkoje parduodama įvairių gamintojų įranga yra skirtingos konfigūracijos, savitos komponentų kokybės, skiriasi įkrovimo greičiu, apsauga nuo mechaninių pažeidimų, drėgmės ir perkrovų bei gyvavimo ciklų skaičiumi. Įrangos kaina taip pat priklauso nuo to, ar parduodamos sistemos dalimi yra stebėjimo ir (arba) valdymo įranga, ar į ją įskaičiuota montavimo įranga ir montavimo darbo sąnaudos.
Pagrindiniai ličio geležies fosfato kaupiklių gamybos pajėgumai šiuo metu sutelkti Kinijoje.
Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros analize, siekiant toliau didinti pasaulinius atsinaujinančiosios energijos pajėgumus, sudaryti palankesnes sąlygas saulės ir vėjo elektrinių pagamintai elektrai įsisavinti ir kartu išlaikyti elektros energijos tiekimo saugumą, dabartinius energijos kaupimo pajėgumus iki 2030 m. reikia padidinti 6 kartus – iki 1500 GW. Apie 90 proc. šio augimo tenka elektros kaupimo įrenginiams, baterijoms. 2024 m. pasaulinėje rinkoje buvo įrengta 175,4 GWh kaupimo įrenginių talpos, o trims pagrindinėms rinkoms – Kinijai, Amerikai ir Europai – teko daugiau kaip 90 proc. visų įrengtų kaupimo įrenginių. Prognozuojama, kad 2025 m. pasaulinėse energijos kaupimo rinkose išliks augimo tendencijos, o naujai įrengta galia sieks 221,9 GWh, t. y. 26,5 proc. daugiau nei pernai.
Daugiau informacijos skelbiama skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.