Naujiena
2024-ieji – saulės ir vėjo elektrinių plėtros metai
2025 06 30Lietuvos energetikos agentūra paskelbė 2024 m. energetikos sektoriaus duomenų apžvalgą, kurioje įvertinta, kiek ir kokios energijos praėjusiais metais šalyje pasigaminta, importuota, suvartota, kokios buvo kainos ir jų tendencijos, koks formavosi energijos rūšių derinys, taip pat pateiktas išsamus, faktais grįstas svarbiausių energetikos sektoriaus rodiklių įvertinimas, jų kaitos analizė per 2024-uosius, atskleistos ilgalaikės tendencijos ir pateiktos įžvalgos sprendimų priėmėjams.
2024 m. Lietuvoje pasiektas didžiausias vietinės elektros generacijos lygis nuo 2009 m. – pagaminta 7,76 TWh elektros energijos – tai patenkino 63 proc. bendrojo elektros suvartojimo, apimančio ir tinklų technines sąnaudas. Daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės – 3,49 TWh, arba 28,3 proc. šalies bendrojo elektros vartojimo poreikio.
Pernai elektros gamybą pradėjo 870 MW saulės elektrinių, arba apie 44 proc. visų saulės elektrinių, ir 513 MW vėjo elektrinių, arba apie 29 proc. visų vėjo elektrinių. Gaminančių vartotojų skaičius pernai pasiekė 124 000, o jų saulės elektrinių galia – 1 395 MW.
Bendras importuojamas elektros kiekis kasmet mažėja: 2024 m., palyginus su 2023 m., Lietuva bendrai importavo apie 21 proc. mažiau elektros energijos.
Per dešimtmetį, nuo 2014 m. iki 2024 m., bendra elektros energijos gamyba Lietuvoje beveik padvigubėjo – išaugo 91,4 proc., arba nuo 4 054 TWh iki 7 761 TWh.
Kuro ir energijos rūšių derinyje didžiausi pokyčiai vyko elektros gamybos sektoriuje, kuriame saulės elektrinių pagamintas elektros kiekis išaugo apie 2 kartus, o vėjo elektrinių – apie 38 proc., lyginant su 2023 metais.
Bet iškastinis kuras išliko dominuojanti energijos rūšis – sudarė apie 2/3 viso kuro ir energijos galutinio energijos suvartojimo.
2024 m. Lietuvos didmeninės elektros kainų vidurkis – 87,34 Eur/MWh – tai 7,5 proc. mažesnė kaina nei 2023 m., kai didmeninės elektros kainų vidurkis siekė 94,44 Eur/MWh.
Buitinių vartotojų 2024 m. mokama vidutinė elektros energijos kaina buvo 0,272 Eur/kWh, arba 23,6 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį (0,322 Eur/kWh). Žemesnės kainos nei Lietuvoje buvo dešimtyje ES šalių.
2024 m. Lietuvoje vėl augo elektros vartojimas, kuris mažėjo ankstesnius trejus metus: suvartota 12,4 TWh elektros energijos – 4,7 proc. daugiau nei 2023 metais.
Gamtinių dujų vartojimas 2024 m. augo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje suvartota 16,9 TWh gamtinių dujų – tai 13 proc., arba beveik 2 TWh daugiau nei 2023 m., kai suvartota 15 TWh gamtinių dujų.
Svarbiausias Lietuvos gamtinių dujų šaltinis – Klaipėdos SGD terminalas. 2024 m. per Klaipėdos SGD terminalą importuotos beveik 24 TWh gamtinių dujų – tai 25 proc. mažiau nei 2023 m., kai importuota beveik 32 TWh SGD.
Pagrindinės SGD importo šalys buvo JAV ir Norvegija: JAV dalis siekė 47,3 proc. visų SGD krovinių, o importas iš Norvegijos 42,6 proc. visų krovinių.
Brent nafta 2024 m. kainavo apie 79,9 USD/bbl – tai apie 2,7 proc. mažiau nei 2023 m., kai ji kainavo apie 82,1 USD/bbl. Lietuva žaliavinę naftą daugiausia importuoja iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir kitų valstybių. Iš Saudo Arabijos importuota apie 42 proc., iš Norvegijos – 28 proc. visos importuotos žaliavinės naftos.
Daugiausia Lietuvoje suvartojama dyzelino – 5,4 karto daugiau nei benzino: 2024 m. suvartota 1 822 tūkst. tonų dyzelino – tai 7,2 proc. daugiau nei 2023 m., kai suvartota 1 700 tūkst. tonų.
Benzino vartojimas sparčiai auga: suvartota 338 tūkst. tonų benzino – 9,6 proc. daugiau nei 2023 m., kai suvartota 308 tūkst. tonų.
Suskystintų naftos dujų vartojimas mažėja: pernai Lietuvoje suvartota 29 proc. mažiau nei 2023 m., atitinkamai 110 ir 155 tūkst. tonų suskystinų naftos dujų.
Benzino vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. buvo 1,454 Eur/l – tai 14,8 proc. mažesnė kaina už ES šalių vidurkį (1,707 Eur/).
Dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. buvo 1,456 Eur/l – tai 9,3 proc. mažesnė kaina už ES šalių vidurkį (1,606 Eur/).
Suskystintų naftos dujų vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. buvo 0,645 Eur/l – tai 8,3 proc. mažesnė kaina už ES šalių vidurkį (0,704 Eur/).
Elektromobilių augimas Lietuvoje yra reikšmingas: lengvųjų keleivinių elektromobilių vidutinis metinis augimas per 2020–2024 m. siekė 57,7 procento.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje sparčiai plečiama: 2024 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1 819 viešųjų įkrovimo prieigų, arba trigubai daugiau nei buvo 2023 m.
Centralizuotai tiekiama šilumos energija Lietuvoje sudaro 57 proc. visos šilumos energijos gamybos.
2024–2025 m. šildymo sezoną apie 80–85 proc. šilumos energijos pagaminta iš biokuro, kuris 100 proc. tiekiamas iš Lietuvoje esančių atsinaujinančių žaliavų. Biokuro kaina svyravo 15,5–22,65 Eur/MWh intervale.
Šildymo sezono šilumos energijos kainos vidurkis buvo 7,42 ct/kWh, arba 1,6 proc. didesnis nei ankstesnį sezoną, kai siekė 7,3 ct/kWh.
Per 2021–2024 m. laikotarpį sutaupyta 19,9 TWh energijos. Didžiausią pažangą pasiekė paslaugų sektorius ir namų ūkiai. Per šį laikotarpį pakeista 14 517 senų šildymo katilų namų ūkiuose ir pasiektas suminis galutinės energijos sutaupymas – 5,48 TWh.
2021–2024 m. renovuoti 1 352 daugiabučiai ir pasiektas bendras energijos sutaupymas sudaro 38 proc. nuo numatyto 8,49 TWh sutaupymo tikslo. Taip pat renovuotas 1 991 individualus gyvenamasis namas ir pasiekta tik 21 proc. numatyto 1,81 TWh energijos taupymo tikslo.
2024 m., palyginti su 2023 m., reikšmingai išaugo visų energetikos sričių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas. Bendrai MTEP ir demonstracinėms veikloms 2024 m. mokslo institucijos ir valstybės įmonės, apklausos duomenimis, skyrė beveik 30 mln. eurų – tai apie 82 proc. daugiau nei 2023 metais.
Labiausiai MTEP finansavimas augo aktualiausiose Lietuvos energetikai srityse – AEI ir technologijų, kurios įgalina energetikos sistemos lankstumą: galios kaupimo technologijų ir vandenilio.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.