Naujiena
Daugiau elektros eksportavome nei importavome, gamtinių dujų kainos krito
2025 07 07Praėjusią savaitę gamtinių dujų TTF kainos Europoje sumažėjo 9,8 proc., Lietuvoje biokuras atpigo 0,8 proc., Brent naftos kainos mažėjo 0,6 proc., tačiau dyzelinas Lietuvoje per savaitę pabrango 0,3 proc., o benzinas – 0,6 procento. Didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos pakilo 27 proc., tačiau savaitės elektros energijos kainų vidurkis ir toliau išliko žemas. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 112 proc. suvartotos elektros energijos – daugiau elektros buvo eksportuojama nei importuojama.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 27 proc. – iki 29,8 Eur/MWh. Palyginimui, pernai liepos pradžioje vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 99,7 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 72,1 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje birželio 30 – liepos 6 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 0,7 proc. – iki 193,4 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 215,9 GWh, arba 6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės – 83,2 GWh, sumažėjo 31 proc., palyginus su ankstesne savaite, kai jų generacija siekė 120,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 45,1 GWh elektros energijos, arba 84,6 proc. mažiau nei šiemet.
Saulės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 78,7 GWh elektros – tai 38,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 56,9 GWh.
Liepos 2 d. pagerintas saulės elektrinių dienos elektros gamybos rekordas: per dieną jos pagamino 13,8 GWh elektros, kai nagrinėjamą savaitę vidutiniškai per dieną buvo pagaminta apie 11,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 61,8 proc. mažiau elektros energijos – 48,6 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 14 GWh – tai 26,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 11 GWh, ir 11,7 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,9 GWh.
Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 34,1 GWh – tai beveik keturis kartus daugiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 8,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 24,2 GWh, arba 40,7 proc. mažiau nei šiemet.
Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ planuoja 2027 m. pradėti eksploatuoti 300 MW galios baterijų sistemas. Statybos darbai prasidės šiemet trijose vietose: Kelmės ir Mažeikių vėjo jėgainių parkuose bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Šis žingsnis yra atsakas į augantį atsinaujinančios energijos kiekį elektros rinkoje – baterijos padės kaupti perteklinę energiją ir stabilizuoti tinklą, kai saulės ir vėjo generacija svyruoja.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę sumažėjo: dujų kainų vidurkis birželio 30 d. – liepos 4 d. smuko 9,8 proc. – iki 33,4 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (birželio 23–27 d.) kaina buvo 37,1 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų sumažėjimą lėmė šiek tiek atvėsę orai Europoje, dėl ko sumažėjo vėsinimo poreikis, taip pat įtaką kainoms darė stabilus gamtinių dujų tiekimas iš Norvegijos bei vangi SGD paklausa Kinijoje.
Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 33,8 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 35,5 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos nepakitusios kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 34–36 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 45,2 proc., prieš savaitę buvo 43,6 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 59,8 procento.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 60,3 proc. (praėjusią savaitę buvo 58,2 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 79,3 procento.
Pranešama, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį rusiškų gamtinių dujų importas į Europą smarkiai sumažėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai: dujų srautas krito beveik perpus – nuo 15,5 mlrd. iki 8,3 mlrd. kub. metrų. Šį kritimą lėmė sausio 1 d. sustabdytas rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą bei kai kurių pirkėjų vengimas rusiškų SGD. Nors tiekimas per „TurkStream“ liniją į Vengriją išliko, birželį, palyginus su geguže, srautas sumažėjo 18,3 proc. dėl techninės priežiūros, tačiau metinis augimas siekė 6,8 procentus. Be to, rusijos SGD eksportas į Europą sumažėjo 13 proc., kai ES kovą įsigaliojo draudimas vykdyti SGD perkrovimą ES uostuose. Bendra rusijos SGD eksportuoto apimtis sumažėjo 4,4 proc. iki 15,2 mln. tonų.
Birželio 30 d. – liepos 4 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 261,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 299,6 GWh). Į Latviją išsiųsta 35,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 280,0 GWh).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 3,7 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 3,2 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas birželio 30 d. – liepos 4 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 76,3 proc., suvartota 95,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 54,1 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 68 USD/bbl – tai 0,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 68,4 USD/bbl. Naftos kainų sumažėjimą lėmė OPEC+ sprendimai didinti naftos gavybą. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 86,8 Eur/MWh, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 76,3 Eur/MWh.
Lenkijos naftos perdirbimo bendrovė „ORLEN“ pranešė, jog 2025 m. birželio 30 d. pasibaigė paskutinis jos ilgalaikis naftos tiekimo kontraktas su „Rosneft“. Šis 12 metų trukęs susitarimas apėmė naftos tiekimą į „ORLEN“ valdomą Litvinovo perdirbimo gamyklą Čekijoje. „ORLEN“ teigia, kad tai žymi visišką išsivadavimą iš priklausomybės nuo rusiškos naftos ir stiprina viso Vidurio Europos regiono energetinį saugumą. Prieš porą mėnesių Čekija taip pat nutraukė 60 metų trukusią priklausomybę nuo „Družba“ naftos vamzdyno, pasinaudodama išplėstu tiekimu per naftotiekį iš Italijos.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus panašios, kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 65–70 USD/bbl.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–3,7 procento, išskyrus Vokietiją, kur kaina sumažėjo 1,5 procento.
Dyzelino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje 0,3–4,3 proc., Estijoje ir Vokietijoje sumažėjo atitinkamai 2,1 proc. ir 1,8 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,09 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,9 proc., o dyzelino – 2,8 proc. mažesnė.
Biokuro kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 17,13 Eur/MWh, ji sumažėjo 0,75 proc., lyginant su ankstesne savaite (17,26 Eur/MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,55 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.