Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, vykdydama savo veiklą, teikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai pasiūlymus atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) aktualioms energetikos ir tvarios aplinkos problemoms išspręsi. Minėta veiklos sritis apima šiuos veiksmus:

  • MTEP energetikos sektoriuje potencialo, galimybių ir poreikio vertinimas ir pasiūlymų Energetikos ministerijai teikimas;
  • MTEP finansavimo galimybių analizė

Prioritetinės energetikos MTEP kryptys

Atsižvelgiant į Lietuvos energetikos sektoriaus specifiką ir poreikius, strateginius tikslus, turimas ir norimas išugdyti kompetencijas, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje išskirtos šios prioritetinės energetikos MTEP kryptys:

  • energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos planavimas, energetikos ekonomika;
  • esamų energijos gamybos technologijų modernizavimas, atsižvelgiant į naujus iššūkius ir reikalavimus;
  • naujų mažo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų kiekio, atsparių klimato kaitos pokyčiams energijos gamybos ir kaupimo technologijų kūrimas ir integravimas į tinklą;
  • energijos gamybos iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių technologijos;
  • elektros sistemos veikimo analizė ir elektros sistemos valdymo tobulinimas;
  • paskirstytosios energijos gamybos, išmaniųjų tinklų, naujų perspektyvių energijos rūšių gamybos ir naudojimo technologijos;
  • elektros energijos tiekimo patikimumo ir kokybės užtikrinimas, elektros energijos sistemų pažeidžiamumas ir veikimo režimų optimizavimas;
  • elektros energijos rinkų veikimas, galios mechanizmai ir aktyvus vartotojų įtraukimas į elektros energijos sistemos ir rinkų veikimą;
  • energetinis ir kibernetinis saugumas, energetinių įrenginių ir sistemų patikimumas, atsparumas kibernetiniams išpuoliams.

Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo veiksmų planas

Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) numato konkrečius uždavinius ir jų įgyvendinimo terminus energetikos sektoriaus inovacijų finansavimo, žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, produktų ir paslaugų, mokslo ir technologijų, reguliacinės aplinkos, vartotojų bei komunikacijos srityse 2020–2030 metais.

Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistema suprantama kaip bendro tikslo vedina bendruomenė su stipriais tarpusavio ryšiais, grįstais bendradarbiavimu, pasitikėjimu ir siekiu sukurti pridėtinę vertę, dalijantis technologijomis ir kompetencijomis. Požiūris į inovacijas energetikos sektoriuje kaip į ekosistemą padeda išvengti fragmentacijos, leidžia ieškoti sinergijos tarp įvairių veikėjų ir sričių, tolygiai stiprinti visą sistemą, neaplenkiant atskirų jos vienetų.

Lietuva siekia iš energetikos technologijas importuojančios šalies tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, įgyvendinant pastatų renovacijos programas ir keliant gamybos pramonės įmonių efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas sukuria didelę šių paslaugų rinką ir galimybę kurti darbo vietas, vystyti mažo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų kiekio inovatyvias technologijas ir žmogiškųjų išteklių gebėjimus.

Darniai veikianti energetikos inovacijų ekosistema prisidės prie sąlygų vietos gamintojams ir mokslininkams toliau vystyti ir stiprinti šalyje sukurtus inovatyvius produktus gerinimo. Taip pat bus sudarytos sąlygos ir paskatos naujiems produktams ir paslaugoms atsirasti. Tokiu atveju dalis investicijų galės likti Lietuvoje ir prisidės prie visos šalies ekonomikos augimo.

Veiksmų plano, skirto stiprinti energetikos srities inovacijų ekosistemą, uždaviniai:

1. Palankios energetikos srities inovacijų ekosistemos dalies „Finansavimas“ kūrimas;
2. Palankios energetikos srities inovacijų ekosistemos dalies „Žmogiškieji ištekliai“ kūrimas;
3. Palankios energetikos srities inovacijų ekosistemos dalies „Infrastruktūra“ kūrimas;
4. Palankios energetikos srities inovacijų ekosistemos dalies „Produktai ir paslaugos“ kūrimas;
5. Palankios energetikos srities inovacijų ekosistemos dalies „Mokslas ir technologijos“ kūrimas;
6. Palankios energetikos srities inovacijų ekosistemos dalies „Reguliacinė aplinka“ kūrimas;
7. Palankios energetikos srities inovacijų ekosistemos dalies „Vartotojai“ kūrimas;
8. Palankios energetikos srities inovacijų ekosistemos dalies „Komunikacija ir inovacijų kultūra“ kūrimas.

Veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimas padės siekti, kad Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, sukuriami produktai būtų įdiegti į pramoninę gamybą ir taptų Lietuvos eksporto dalimi, taip prisidedant prie šalies ekonomikos augimo.

Veiksmų plano priemonės prisidės prie eksporto didėjimo ir naujų verslo rūšių kūrimosi šalyje, įskaitant vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte, bei tolimesnio anglies dioksido sugavimo, panaudojimo ir saugojimo technologijų bei jų pritaikymo galimybių analizės Lietuvoje.

Baltijos mokslinių tyrimų programa

Baltijos mokslinių tyrimų programa įgyvendinama vadovaujantis vienu iš 7 susitarimo memorandumų dėl 2014–2021 m. EEE/NOR finansinio mechanizmo įgyvendinimo, kuriuos 2018 balandžio 24 d. pasirašė Lietuvos Respublikos finansų ministras ir Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius.

Lietuvos mokslo taryba yra Baltijos mokslinių tyrimų programos, finansuojamos Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų (NOR) 2014–2021 lėšomis įgyvendinančioji institucija.

Pagrindinis Baltijos mokslinių tyrimų programos tikslas yra skatinti moksliniais tyrimais pagrįstų žinių plėtrą Baltijos šalyse bendradarbiaujant su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu. Programos laikotarpiu skelbiami trys kvietimai teikti paraiškas: po vieną kvietimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2020 m.).

Programa prisidės prie Europos ekonominės erdvės ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo ir dvišalių santykių tarp valstybių donorių ir Estijos, Latvijos ir Lietuvos stiprinimo teikiant finansinę paramą mokslinių tyrimų srityje. Remiantis programos sutartimi, valstybių donorių lėšos sudaro 85 proc. programos biudžeto, o 15 proc. skiria Baltijos šalys. Pagrindiniai programos tikslai yra paskatinti mokslinius tyrimus Baltijos šalyse ir viešinti jų rezultatus tarptautiniu mastu.

Trijų Baltijos valstybių ir valstybių donorių – Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino – bendrų mokslinių tyrimų projektų biudžetas – 22 milijonai eurų. Galutinė projektų išlaidų tinkamumo finansuoti termino pabaigos data yra 2024 m. balandžio 30 d.

Technologijų ir inovacijų plėtros teminė sritis apima globalias klimato kaitos, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, taršos anglies junginiais mažinimo ir atsakingesnio išteklių vartojimo klausimus, kuriant naujas technologijas ir diegiant naujoves.

2020 m. Lietuvos kvietimui Technologijų ir inovacijų plėtros teminėje srityje teikiamose paraiškose turėjo būti sprendžiami šie Baltijos regiono iššūkiai (potemės):  

  • Efektyvios miestų energetinės sistemos (pastatai, pramonė, paslaugos, transportas ir mobilumas);
  • Atsinaujinanti energija vietos energetikos sistemose;
  • Alternatyvus kuras transportui ir šildymui;
  • Atliekų tvarkymo plėtra (apima bet kokias atliekas, pvz., maisto, žaliavų, vandens, ir technologinius sprendimus, skirtus jas paversti naujais ištekliais);
  • Saugios ir tvarios maisto sistemos;
  • Tvarus vandens ir vandens išteklių tvarkymas.