projekto rezultatai



Laukiami projekto „ENSMOV Plus“ įgyvendinimo rezultatai

Projekto „ENSMOV Plus“ įgyvendinimo metu vykdoma veikla ir ištekliai apims visą politikos ciklą, palengvins dalijimąsi patirtimi ir užtikrins, kad žinias ir informaciją būtų lengva rasti ir naudoti. Projekte sprendžiami tiek trumpalaikiai ir konkretūs klausimai, tiek ilgalaikiai strateginiai požiūriai, skirti energijos vartojimo efektyvumo politikos veiksmingumui didinti. Pagrindinis dėmesys projekte skiriamas iššūkiams, susijusiems su 2023 m. priimta nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (EED) redakcija ir jos sąsajomis su platesniu Europos Sąjungos „Fit-for-55“ paketu, kuris yra dalis ES  Europos žaliojo kurso strategijos ir skirtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms iki 2030 m. sumažinti 55 proc.

Įgyvendinant projektą „ENSMOV Plus“ taip pat toliau plėtojama ENSMOV dalijimosi žiniomis platforma, kurioje galima rasti visą svarbią informaciją apie EED 8 straipsnį (iki 2023 m. naujosios redakcijos – 7 str.) ir jo įgyvendinimą.


2024 metai


2024-03-20 ● „ENSMOV Plus“ partnerių susitikimas Budapešte

Budapešte įvyko antrasis projekto „ENSMOV Plus“ partnerių susitikimas, į kurį susirinko visų dvylikos jo konsorciumo narių atstovai. Projekto partneriai dalinosi patirtimi ir pasiekta pažanga, įgyvendinant veiklas, taip pat diskutavo apie numatomus planus ir jų įgyvendinimo kryptis.

ES valstybių narių ir projekto partnerių seminare Lietuvoje įgyvendinamą energijos taupymo susitarimų sistemą ir rezultatus, siekiant ES Energijos efektyvumo direktyvoje iškeltų tikslų, pristatė Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro duomenų analitikas Mindaugas Mižutavičius.

                                                                                                                                               Renginio organizatorių nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje energijos taupymo susitarimus su Energetikos ministerija pasirašę elektros ir dujų tiekėjai yra įsipareigoję diegti įvairias energijos taupymo priemones ir racionaliai vartoti energiją.

Įgyvendindamos susitarimus, 2014–2020 m. įmonės sutaupė 1,88 TWh energijos – tiek šilumos energijos beveik užtektų aprūpinti Kauno ir Klaipėdos miestus visus metus.

Lietuva, kartu su kitomis Europos šalimis, įgyvendina bendrus energijos taupymo tikslus, kuriais siekiama stabdyti klimato kaitą. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. Lietuvai numatyta iš viso sutaupyti 39,35 TWh energijos, 5,5 TWh iš šio skaičiaus – įgyvendinant energijos sutaupymo susitarimus.

Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centras yra sukaupęs nemažą patirtį, vertinant įmonių pateiktas metines ataskaitas, priemonių įgyvendinimą pagrindžiančią informaciją bei sutaupymo skaičiavimus.

Siekiant padėti įmonėms mažinti energijos sutaupymo susitarimų administracinę naštą, Agentūra nuolat teikia metodinę pagalbą energijos sutaupymų susitarimus jau įgyvendinančioms ir naujai prie šios sistemos prisijungiančioms įmonėms.

Lietuva aktyviai dalyvauja Europos LIFE programos projekte ENSMOV Plus, kuriuo siekiama teikti paramą valdžios institucijoms ir pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 8 straipsnį.

2024-03-04 ● „ENSMOV Plus“ seminaras Vilniuje


Taupyti galutinę energiją ir skaičiuoti jos sutaupymus įmonėms padės sukurtos naujos skaičiuoklės

Lietuva, kartu su kitomis Europos šalimis, įgyvendina bendrus energijos taupymo tikslus, kuriais siekiama stabdyti klimato kaitą. Vienas iš prioritetinių Lietuvos nacionalinių tikslų yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas visoje energijos grandinėje – nuo jos gamybos iki galutinio vartotojo. Energijos taupymo priemones įgyvendinančioms įmonėms padeda ekspertų patarimai, kaip lengviau ir teisingiau skaičiuoti bei deklaruoti sutaupymus, taip pat sukurta pirmoji skaičiuoklė energijos sutaupymams vertinti.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. Lietuvai numatyta iš viso sutaupyti 39,35 TWh energijos, 5,5 TWh iš šio skaičiaus – įgyvendinant energijos sutaupymo susitarimus.

Prievolę prisidėti prie Lietuvos energetinio efektyvumo didinimo tikslų turi elektros ir dujų perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriai, kuriuose valstybė tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones valdo ne mažiau kaip pusę balsų suteikiančių akcijų.

Jos jau kelerius metus, pagal energijos sutaupymo susitarimus, sudarytus su Energetikos ministerija, yra įsipareigojusios diegti įvairias energijos taupymo priemones ir racionaliai vartoti energiją.

Prie Energijos sutaupymo susitarimų sistemos kasmet prisijungia vis daugiau įmonių, kurios įsipareigoja iki 2030 m. mažinti savo suvartojamos galutinės energijos kiekį per kiekvienus metus ne mažiau kaip po 1,5 proc. nuo savo metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio. Vykdydamos energijos sutaupymo susitarimus, 2014–2020 m. įmonės sutaupė 1,88 TWh energijos. Tiek šilumos energijos beveik užtektų aprūpinti Kauno ir Klaipėdos miestus visus metus.

Lietuvos energetikos agentūra nuolat teikia metodinę pagalbą energijos sutaupymų susitarimus jau įgyvendinančioms ir naujai prie šios sistemos prisijungiančioms įmonėms. Tuo tikslu surengtas seminaras „Energijos sutaupymo susitarimų įgyvendinimas ir pasiūlymai dėl sutaupymo pagerinimo”.

Renginyje, į kurį pakviesta beveik 40 įmonių, taip pat dalyvavo Energetikos ministerijos atstovai, šios ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupė ir Lietuvos energetikos agentūros komanda, kartu su partneriais įgyvendinanti projektą „ENSMOV Plus“, kurio tikslas – teikti paramą valdžios institucijoms ir įmonėms, įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

„Siekiame padėti įmonėms mažinti energijos sutaupymo susitarimų administracinę naštą, skaičiuojant ir deklaruojant įgyvendintus energijos sutaupymus. Svarbu, kad įmonėms netaptų našta smulkių sutaupymų skaičiavimas, o jos galėtų sutelkti dėmesį į reikšmingų sutaupymus teikiančių priemonių įgyvendinimą, kuris ir toliau kasmet padės joms racionaliau vartoti energiją bei didins jų konkurencingumą ateityje“, – sako Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. vadovė Agnė Bagočiutė.

Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centras yra sukaupęs nemažą patirtį, vertinant įmonių pateiktas metines ataskaitas, priemonių įgyvendinimą pagrindžiančią informaciją bei sutaupymo skaičiavimus. Įmonės konsultuojamos, kokios dažniausiai yra daromos klaidos ataskaitose ir joms teikiami siūlymai, kaip palengvinti sutaupymų skaičiavimą  bei deklaravimą.

Dauguma sutaupymų susitarimų sistemoje dalyvaujančių  įmonių šiemet iki kovo 1 d. pateikė  ataskaitas apie praėjusiais metais įgyvendintas energijos sutaupymo veiklas. Įmonės sutaupymo susitarimuose numatė 2023 m. ir 2024 m. įgyvendinti įvairias priemones: modernizuoti apšvietimo įrangą ir ją pakeisti LED technologijomis, atnaujinti pastatų inžinerinių sistemų valdymo sistemas, renovuoti pastatus, rekonstruoti šilumos punktus bei katilines, modernizuoti transporto priemonių parką ir t.t.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai išanalizavo įmonių ataskaitas ir pasiūlė sprendimus, kaip pagerinti energijos sutaupymo skaičiavimus, kaip patogiau ir teisingiau pildyti pateikiamas metines ataskaitas ir pateikti priemonių įgyvendinimą pagrindžiančią informaciją bei sutaupymo skaičiavimus.

Agentūros ekspertai pritaikė naujus standartizuotus energijos sutaupymo skaičiavimo įrankius ir sukūrė skaičiuokles populiariausioms taupymo priemonėms įvertinti. Šios skaičiuoklės – pirmasis svarbus žingsnis, mažinant administracinę naštą taupymo susitarimus įgyvendinančioms įmonėms. Iki šiol Lietuvoje nebuvo sukurta skaičiavimo įrankių energijos sutaupymams vertinti.

Susitikimo metu įmonių atstovams pristatytos sukurtos energijos sutaupymo skaičiuoklės, kurios palengvins energijos sutaupymo susitarimų skaičiavimus įmonėms, ir pademonstruota, kaip jas taikyti darbe.

Renginyje dalyvavę įmonių atstovai aktyviai domėjosi pristatytais skaičiavimo įrankiais ir jų pritaikymu energijos sutaupymams skaičiuoti. Diskusijoje renginio dalyviai pripažino, kad neturint tinkamų skaičiavimo įrankių, įgyvendinama daugiau energijos taupymo veiklų ir priemonių, nei galima suskaičiuoti energijos sutaupymus. Įmonėms ypač reikalingi įrankiai sutaupymų skaičiavimui automatizuoti.

Renginio dalyviams taip pat pateikta išsami informacija, susijusi su Energijos sutaupymo susitarimų sistema bei projektas „ENSMOV Plus“. Šis projektas – tai Europos LIFE programos projektas, grindžiamas ankstesniu ENSMOV projektu, siekiant teikti paramą valdžios institucijoms ir pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 8 straipsnį, kuriame nurodoma, jog valstybės narės turi įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą arba alternatyvias priemones, kad per įpareigojimų laikotarpį (2021–2030 m.) būtų pasiektas bendras energijos taupymo tikslas.