EnerGIS

Šiemet rugsėjį, Europai ruošiantis artėjančiam šildymo sezonui, pagrindinių energijos išteklių kainos išliko mažiausios per kelerius metus, kitos kilo nuosaikiai. Tiek gamtinių dujų, tiek ir naftos kainos buvo mažiausios nuo 2020-ųjų rudens pradžios. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje rugsėjį kilo 4,9 proc., bet išliko mažesnė nei Lenkijoje ir Latvijoje. Biokuro kaina, artėjant šildymo sezono pradžiai, per mėnesį padidėjo 5,2 proc., o vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina – tik 0,16 procento. Lengvųjų keleivinių elektromobilių rugsėjį šalyje padaugėjo 4,6 proc., bet viešosiose įkrovimo stotelėse jie suvartojo 13,2 proc. mažiau elektros, pasibaigus vasaros kelionių sezonui.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 78 proc. suvartotos elektros energijos. Vietinės elektros gamybą Lietuvoje užtikrino augusi šiluminių elektrinių gamyba, o trūkstama elektra importuota iš Latvijos, Lenkijos ir Švedijos. Vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 0,126 Eur/kWh, arba 54 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 0,082 Eur/kWh. Pagrindinės elektros kainų augimo priežastys buvo dėl planinių techninės priežiūros darbų sumažėjęs jungties „NordBalt“ pralaidumas ir maža vėjo elektrinių generacija. Elektros kainos stabilizavosi, dviem dienomis anksčiau nei planuota sėkmingai įjungus „NordBalt“. Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 1 procentu.

Pasaulinėse rinkose per savaitę Brent naftos kainos sumažėjo apie 1,2 procento. Naftos kainų mažėjimui įtakos turėjo ir viltys dėl taikos Artimuosiuose Rytuose. Lietuvoje per savaitę atpigo dyzelinas ir benzinas – atitinkamai 0,7 proc. ir 0,3 procento. Rusijai atakuojant dujų infrastruktūrą Ukrainoje, gamtinės dujos TTF per savaitę pabrango 0,9 proc., prasidėjus šildymo sezonui, biokuro kainos mūsų šalyje pakilo 6,3 proc., o dėl planinių jungties „NordBalt“ tarp Švedijos ir Lietuvos remonto darbų, sutapusių su itin maža vėjo elektrinių generacija, didmeninės elektros energijos kainų vidurkis praėjusią savaitę buvo 48 proc. didesnis nei ankstesnę savaitę.

Lietuvos gyventojai toliau aktyviai keičia taršius šildymo katilus į modernius būsto šildymo įrenginius ir naudojasi valstybės dotacijomis. Per dešimt dienų nuo paskelbto kvietimo teikti paraiškas neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui finansuoti Vilniaus regiono gyventojai pateikė 310 paraiškų, jų bendra prašoma dotacijų suma siekia 1 mln. eurų – tai maksimali šiame kvietimo etape numatyta paskirstyti lėšų suma.

Lietuva yra įsipareigojusi didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Biodegalų gamyba yra svarbi, siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir pereiti prie švaresnių, tvaresnių energijos šaltinių. Tobulėjant technologijoms ir ieškant naujų, efektyvesnių žaliavų, svarbu maksimaliai panaudoti biodegalus, pagamintus iš tvarių žaliavų, ir didinti jų dalį bendrame kuro balanse. Lietuvos energetikos agentūros Energetikos duomenų analizės centras pradėjo vertinimo procedūrą, gavęs trečią pasiūlymą įvertinti žaliavas.

Pirmąjį rudens mėnesį didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse kilo dėl sumažėjusios AEI generacijos bei vykdytų elektrinių ir perdavimo jungčių remonto darbų. Lietuvoje didmeninės elektros vidutinė kaina siekė 84 Eur/MWh ir buvo kiek aukštesnė nei ES vidurkis, kuris sudarė 82 Eur/MWh. Per šių metų devynis mėnesius didmeninės elektros kainos vidurkis mūsų šalyje siekė 81 Eur/MWh ir išliko mažesnis nei ES vidurkis – 86,9 Eur/MWh. Galutinė elektros kaina Lietuvoje rugsėjį sudarė 25,4 ct/kWh – tai 2,7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį ir atitiko ES šalių vidurkį. Metinis mažmeninių kainų lygis taip pat artimas ES šalių kainų vidurkiui – 25,1 ct/kWh.