VISOS NAUJIENOS

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje nežymiai padidėjo: benzinas pabrango 0,04 proc., dyzelinas 0,7 procento. Nors mūsų šalyje degalų kainos yra 0,11–0,21 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais (1,61 Eur/l), dyzelino kainos yra š. m. vasario mėn. pabaigos kainų  lygio. Šiuo  metu Lenkijoje degalai yra apie 0,30 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Rugsėjo 1–26 d. vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,121 Eur/kWh be PVM – tai 18 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą (0,102 Eur/kWh). Tačiau praėjusią savaitę (rugsėjo 18–24 d.) vidutinė elektros kaina (0,111 Eur/kWh be PVM) buvo mažiausia nuo rugpjūčio mėn. vidurio. Nepriklausomi tiekėjai elgėsi skirtingai: 12 mėn. fiksuotos kainos tarifus mažino („Elektrum Lietuva“ ir „Enefit), o 24 mėn. fiksuotos kainos tarifus padidino („Ignitis“ ir Enefit“).

Rugsėjo 18–24 d., išskyrus elektros kainas, lyginant su praėjusia savaite (rugsėjo 11–17 d.), gamtinių dujų kaina kilo 1 proc., biokuras pabrango 2,3 proc., benzinas – 0,5 proc., dyzelinas – 2,4 proc., Brent naftos kaina per savaitę padidėjo 1,5 procento. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 22,3 procento.

Europos Komisijos oficialiajame leidinyje paskelbta naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (ES) 2023/1791, kurią Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė šių metų pradžioje, didina energijos sutaupymo tikslus viešajam sektoriui. Po 20 dienų nuo paskelbimo įsigaliojus šios direktyvos naujai redakcijai, ES valstybės narės turės per dvejus metus perkelti naujas direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

Rugsėjo 1–19 d vidutinė elektros kaina siekė 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Kol kas rugsėjį vidutinė elektros kaina yra didžiausia šiais metais.

Rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai brango: didmeninės elektros kaina padidėjo 11,7 proc., gamtinių dujų – 0,4 proc., biokuras pabrango 1,44 proc., benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., o Brent naftos kaina per savaitę padidėjo 2,6 proc. – iki 92,4 USD/bbl ir pirmą kartą šiemet viršijo 2022-ųjų kainų lygį. Pernai tuo pačiu metu Brent naftos vidutinė kaina buvo 91,8 USD/bbl.

Lietuvos energetikos agentūros rugpjūčio mėnesio energetikos duomenų apžvalga rodo, kad visą praėjusį mėnesį kilo degalų kainos, brango elektra, tačiau pigo biokuras, o gamtinių dujų kaina, nors pasižymėjo augimu, išliko mažesnės nei 2021-ųjų rugpjūtį. Artėjanti tradicinė Europos judumo savaitės, prie kurios Lietuva prisijungia kasmet rugsėjo 16–22 dienomis, paskatino apžvelgti ir mūsų šalies transporto sektorių, nes didžiausia pasaulyje tvaraus judėjimo kampanija skatina taupyti energijos išteklius.

Energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros ir energetikos įmonių atstovų delegacija, vadovaujama energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, su darbo vizitu lankėsi JAV Nacionalinėje atsinaujinančios energetikos laboratorijoje (NREL). Vizito metu Lietuvos ir NREL atstovai aptarė bei suderino artimiausio pusmečio bendradarbiavimo tikslus ir siekiamus rezultatus bei jų įgyvendinimo terminus, rengiant Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją.

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 procento. Nors mūsų šalyje degalų kainos yra 0,12–0,19 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais. Lenkijoje degalai dabar yra 0,20–0,22 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Gyventojai vis dažniau renkasi elektromobilius. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, elektromobilių skaičius per aštuonis mėnesius nuo šių metų pradžios mūsų šalyje padidėjo 3,9 procento. Rugsėjo pradžioje Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota 2 664 grynaisiais elektromobiliais daugiau nei sausio pradžioje – iš viso 10 225 elektromobiliai, iš kurių 9 910 – lengvųjų keleivinių (M1 kategorijos) automobilių ir 315 – lengvųjų komercinių (N1 kategorijos) transporto priemonių.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per savaitę rugsėjo 4–10 d. didmeninė elektros kaina padidėjo 14 proc. – iki 127,5 Eur/MWh, kai ankstesnę savaitę buvo 111,8 Eur/MWh. Nagrinėjama savaitė elektros vartotojams yra antra brangiausia šiemet – brangiau elektra kainavo tik rugpjūčio 21–27 d., kai vidutinė savaitės kaina buvo pasiekusi 142,58 Eur/MWh. Tiesa, pernai tokiu pačiu metu ši kaina siekė 351,06 Eur/MWh.

Lietuvoje per savaitę benzino vidutinė kaina padidėjo 0,1 proc., o dyzelino – sumažėjo 0,1 proc., tačiau ir toliau mūsų šalyje degalų kainos yra 0,14–0,21 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Lenkijoje degalai dabar yra 0,09–0,10 Eur/l pigesni nei Lietuvoje.

Lietuvos energetikos agentūra kviečia gyventojus teikti paraiškas dalies išlaidų kompensavimui gauti, įsirengiant elektromobilių privačias įkrovimo prieigas. Paraiškos bus priimamos iki 2024 m. rugsėjo 30 d., pagal atnaujintas po ankstesnio kvietimo ir daug palankesnes finansavimo sąlygas.

Per praėjusią savaitę, rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d., elektros vidutinė savaitės kaina biržoje sumažėjo 22 proc. ir siekė 0,112 Eur/kWh, nors ankstesnę savaitę (rugpjūčio 21–27 d.) vidutinė savaitės kaina buvo 0,143 Eur/kWh be PVM – didžiausia šiais metais.

Lietuvoje per savaitę didmeninės elektros kaina sumažėjo 21,6 proc., gamtinės dujos pabrango 2,6 proc., benzino kainos pakilo 1,1 proc., o dyzelino – 1,3 proc., bet biokuras atpigo 1 proc. ir yra pigiausias Baltijos šalyse.

Lietuvoje vidutinės degalų kainos per savaitę padidėjo: benzino augo 1,2 proc., dyzelino – 1,3 procento. Nors degalai brangsta šeštą savaitę iš eilės, tačiau jų kainos mūsų šalyje ir toliau yra 0,11–0,19 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. O Lenkijoje degalai dabar yra 0,09–0,10 Eur/l pigesni nei Lietuvoje.

Rugsėjo 8 d. Vilniuje vyks Elektromobilumo konferencija, skirta aptarti Lietuvos ir Europos patirtis, paneigti sklandančius mitus ir pristatyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros skatinimo priemones. Tai jau trečioji Lietuvos energetikos agentūros ir Energetikos ministerijos rengiama konferencija elektromobilumo tema.

Mažos įmonės ir piliečių energetikos bendrijos maksimaliai pasinaudojo galimybe gauti finansavimą statant iki 3 MW įrengtosios galios vėjo elektrines. Rugpjūčio 29 d. pasibaigus Lietuvos energetikos agentūros skelbtam kvietimui, pateikta paraiškų įsirengti beveik 100 proc. šiam kvietimui numatytos galios elektrines – iš viso 30 MW.

Vidutinė elektros kaina rugpjūčio 1–29 d. Nord Pool biržoje siekė 0,101 Eur/kWh be PVM – tai 20 proc. daugiau už liepos mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,084 Eur/kWh. Šiemet didesnė elektros vidutinė mėnesio kaina buvo tik žiemą – sausio ir vasario mėnesiais, kai siekė atitinkamai 0,103 ir 0,115 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per savaitę nuo rugpjūčio 21 iki 27 d. Lietuvoje biokuras atpigo 1,8 proc. ir pirmą kartą šiais metais pas mus yra pigiausias Baltijos šalyse. Bet kitų energijos išteklių kainos kilo. Didmeninės elektros kaina padidėjo 22,7 proc., gamtinės dujos pabrango 4,8 proc., benzinas – 0,7 proc., o dyzelinas – 0,9 procento.

Per du mėnesius 182 mažos įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijos pasinaudojo galimybe gauti paramą saulės elektrinėms įsirengti. Rugpjūčio 22 d. pasibaigus Lietuvos energetikos agentūros birželio 22-ąją paskelbtam kvietimui gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti, gautos 182 paraiškos, pagal jas planuojama įrengti galia – apie 12 MW, prašoma subsidijų suma – apie 4 mln. eurų.

Po elektros kainų šuolio biržoje rugpjūčio 21 d., rinka nurimo, vidutinė dienos kaina sumažėjo 30 proc., palyginus su vakarykšte, bet išlieka viena aukščiausių šiemet. Vidutinė praėjusios savaitės elektros kaina Nord Pool biržoje siekia 0,116 Eur/kWh be PVM ir yra 81 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kai ji buvo 0,064 Eur/kWh be PVM. Nors toks vidutinės savaitės kainos augimas yra didžiausias šiemet, tačiau pasiekta kaina nėra didžiausia nuo šių metų pradžios. Aukštesnės elektros vidutinės kainos buvo nuo sausio vidurio iki kovo pradžios.

Šiandien, rugpjūčio 21 d., didmeninės elektros kaina pasiekė 203,36 Eur/MWh ir tai didžiausia kaina šiais metais, pirmąkart nuo 2022 m. gruodžio mėnesio viršijusi 200 Eur/MWh ribą. Nors rugpjūčio pradžioje buvo matomas elektros kainų kritimas, bet nuo šio mėnesio vidurio elektros kainos auga, regionui susiduriant su rekordiniais karščiais. Be to, per savaitę nuo rugpjūčio 14–20 d. pakilo visų energijos išteklių kainos: gamtinės dujos pabrango 8,6 proc., benzinas – 0,4 proc., dyzelinas – 1,5 proc., o didmeninės elektros kaina padidėjo 80,6 procento.

Lietuvos energetikos agentūros kiekvieną mėnesį kaupiami ir analizuojami aktualūs AEI plėtros statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalyje nuo šių metų pradžios sparčiausiai daugėja įregistruotų naujų lengvųjų hibridinių automobilių skaičius ir nuosekliai auga elektra varomų automobilių dalis transporto sektoriuje.

Lietuvoje per savaitę vidutinės degalų kainos padidėjo: benzino augo 0,4 proc., dyzelino – 1,5 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų toliau mažėja – šiuo metu jis sudaro 0,06 Eur/l. Nors degalai brangsta ketvirtą savaitę iš eilės, tačiau jų kainos mūsų šalyje ir toliau yra 0,11–0,22 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Bet Lenkijoje degalai dabar yra 0,06–0,08 Eur/l pigesni nei Lietuvoje.

Vidutinė savaitės elektros energijos kaina Nord Pool biržoje mažėja antrą savaitę iš eilės – praėjusią savaitę ji buvo 0,064 Eur/kWh be PVM. Pirmąją rugpjūčio pusę, nuo šio mėnesio pradžios iki šios dienos, vidutinė elektros kaina biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM, tai 17 proc. mažiau už liepos mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,084 Eur/kWh be PVM.

Lietuvoje nagrinėjamą savaitę (nuo rugpjūčio 7 iki 13 d.) didmeninė elektros kaina sumažėjo 7,7 proc., tačiau gamtinės dujos pabrango 7,2 proc., biokuras – 0,6 proc., degalai – apie 4 procentus.

Liepos mėnesį vėjo elektrinėse pagaminta 168 GWh elektros energijos, tai patenkino beveik penktadalį Lietuvos nacionalinio elektros energijos vartojimo poreikio. 77,5 proc., palyginus su birželiu, augusi elektros gamyba vėjo elektrinėse turėjo daugiausia įtakos ir bendrai nacionalinei elektros gamybai.

Lietuvos energetikos agentūra kartu su JAV Energetikos departamentui pavaldžia Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) pradeda kurti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos modelį, kuris numatys galimus ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus Lietuvai pereinant prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos gamybos. Modelis kuriamas įgyvendinant šių institucijų 2022 m. spalio 31 d. pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje.

Lietuvoje nagrinėjamą savaitę (nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 6 d.) atpigus elektrai, gamtinėms dujoms ir biokurui, degalai ir toliau brango.

Lietuvoje per savaitę vidutinė degalų kaina padidėjo 2–3 procentais. Degalai brango ir kitose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse 1–4 proc., labiausiai jie pabrango Latvijoje, mažiausiai – Estijoje. Mūsų šalyje degalai ir toliau yra 0,10–0,20 Eur/l pigesni nei Latvijoje ir Estijoje.

Liepos mėnesio vidutinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje siekė 0,084 Eur/kWh be PVM ir buvo 15 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą, kuri sudarė 0,099 Eur/kWh be PVM. Tačiau liepos 10-ąją prasidėjęs vidutinės elektros kainos augimas tęsiasi ir tai pirmas kartas nuo šių metų pradžios, kai vidutinė savaitinė kaina didėja tris savaites iš eilės.

Liepos 24–30 d. atpigo gamtinės dujos ir biokuras, o vidutinė elektros kaina mūsų šalyje kyla trečią savaitę iš eilės ir per savaitę padidėjo 7,2 procento. Taip pat brango tiek dyzelinas, tiek ir benzinas.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ragina atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, piliečių energetikos bendrijas, labai mažas ir mažas įmones bei ūkininkus suskubti pateikti paraiškas investicinei paramai saulės ir vėjo elektrinių įrengimui sausumoje gauti, nes liko tik mėnuo iki jų pateikimo termino pabaigos.

Lietuvoje per savaitę vidutinė degalų kaina padidėjo apie 1 procentu. Degalai brango ir kitose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse, išskyrus Estiją, kur jie nežymiai atpigo. Mūsų šalyje degalai ir toliau yra 0,11–0,22 Eur/l pigesni nei Latvijoje ir Estijoje.

Sakartvelo ekonomikos ir tvarios plėtros ministerijos delegacija šią savaitę į Lietuvą atvyko aptarti mūsų šalies patirtį, sėkmingai įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos tikslus.

Nors pirmąją liepos dekadą buvo užfiksuotas elektros kainų mažėjimas Nord Pool biržoje, o vėliau vidutinė elektros kaina kilo, bet vidutinė šio mėnesio elektros kaina liepos 1–25 dienomis sudarė 0,082 Eur/kWh be PVM ir buvo 17 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą, kuri siekė 0,099  Eur/kWh be PVM.

Birželio mėnuo tapo istoriškai svarbus Lietuvos energetikai, nes pirmą kartą mūsų šalyje saulės elektrinės pagamino daugiau elektros energijos, nei bet kuri kita technologija. Per birželį tiek gamtinių dujų, tiek elektros, tiek naftos, tiek biokuro ir degalų kainos reikšmingai nesikeitė, tai rodo Lietuvos energetikos analitikų parengta 2023 m. birželio mėnesio energetikos duomenų apžvalga.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) bei Ukrainos valstybinė energijos efektyvumo ir energijos taupymo agentūra (SAEE) 2023 m. liepos 14 d. pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl energijos vartojimo efektyvumo, anglies dioksido išmetimų mažino ir alternatyvių energijos išteklių naudojimo. Šis dvišalis susitarimas atspindi jau anksčiau užsimezgusį ir besitęsiantį abiejų šalių energetikos institucijų bendradarbiavimą.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje mažėja trečią savaitę iš eilės, o dyzelinas per praėjusią savaitę pabrango ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse, išskyrus Estiją.

Nors per pastarąją savaitę (liepos 10–18 d.) vidutinė elektros kaina buvo 21,9 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą ir pakilo iki 0,088 Eur/kWh be PVM, mėnesio vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje liepos pirmąją pusę sudarė 0,077 Eur/kWh be PVM ir vis dar buvo 22,3 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą. Nė vienas iš nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos planų tarifų kol kas nepadidino.

Didelės sąskaitos už energiją skatina vartotojus taupyti. Vienas iš energijos vartojimo efektyvumo didinimo principų – pirmenybę teikti toms priemonėms, kuriomis be didelių investicijų mažinamas energijos poreikis. Energijos tiekėjų taikomos švietimo ir konsultavimo priemonės formuoja tinkamus vartojimo pasirinkimus, mažina vartotojų žinių trūkumą ir didina jų informuotumą, kaip taupyti energiją ir savo išlaidas.

Liepos 10–16 d. vidutinė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 21,9 procento. Tačiau gamtinės dujos po kelių savaičių brangimo atpigo 7,2 proc., degalai mūsų šalyje pinga dvi savaites iš eilės, o biokuro kainos per savaitę sumažėjo 2 procentais.

Tiek benzinas, tiek ir dyzelinas Lietuvoje pinga dvi savaites iš eilės. Paskutinį kartą tokios tendencijos buvo užfiksuotos gegužės mėnesio pabaigoje.

Valstybės valdomos elektros ir dujų perdavimo sistemų bei skirstomųjų tinklų operatorių įmonės pagal susitarimus, sudarytus su Energetikos ministerija, yra įsipareigojusios diegti įvairias energijos taupymo priemones ir racionaliai vartoti energiją, siekdamos energijos sutaupymo tikslų. Lietuvos energetikos agentūros atlikta analizė rodo, kad įdiegusios įvairias priemones, pernai įmonės kartu sutaupė 12,93 GWh energijos.

Lietuvos energetikos agentūros kiekvieną mėnesį kaupiami ir analizuojami aktualūs AEI plėtros statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalyje nuosekliai daugėja elektra varomų automobilių dalis transporto sektoriuje. O pirmąjį šių metų pusmetį įregistruotų naujų hibridinių lengvųjų automobilių skaičius aplenkė benzinu varomų automobilių įregistravimo skaičių.

Nors birželį elektra brango, liepos mėnesio pirmąją dekadą užfiksuotas elektros kainų mažėjimas: liepos 1–11 d. vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje sudarė 0,073 Eur/kWh be PVM, arba buvo 26 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą. Šiemet vidutinė kaina buvo mažesnė tik balandį, kai siekė 0,067 Eur/kWh be PVM.

Lietuvoje pirmąkart nuo gegužės pabaigos užfiksuotas abiejų degalų rūšių vidutinių kainų sumažėjimas. Per savaitę nuo birželio 26 d. iki liepos 3 d. vidutinės degalų kainos mūsų šalyje sumažėjo labiausiai tarp lyginamų Baltijos jūros regiono valstybių: benzinas atpigo 1,2 proc., dyzelinas – 0,9 procento.

Nors birželį elektra brango, liepos mėnesio pirmosiomis dienomis užfiksuotas elektros kainų  sumažėjimas, o liepos 2 d., sekmadienį, vidutinė paros kaina buvo artima nuliui – 0,005 Eur/kWh. Tokios žemos vidutinės paros elektros kainos biržoje nebuvo nei šiais, nei praėjusiais metais.

Birželio 26 d. – liepos 2 d. vidutinė elektros kaina mūsų šalyje sumažėjo 13,3 proc., o dujų kainos pakilo 1 proc., be to, Lietuvoje didėjo tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos.

2022 metais vėjo elektrinių galia Lietuvoje viršijo reikšmingą 1000 MW ribą. Tokie pokyčiai keičia ne tik šalies energetikos sistemą, bet ir savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą. Įvertinus naujausius duomenis apie elektros gamintojų vėjo ir saulės elektrinių galias bei visą darnios energetikos plėtros pažangą savivaldybėse, Kauno r. savivaldybė pirmauja, Klaipėdos rajonas yra antroje vietoje, Birštono – trečioje, Mažeikių rajono savivaldybė pakilo į ketvirtą vietą, o Druskininkai yra penktoje vietoje.

Lietuvos energetikos agentūros atliekamos saulės elektrinių įrengimo rinkos apžvalgos rodo, kad saulės modulių kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, vertinant bendrai, 2023 m. gegužę mažėjo, toliau didėjant saulės elektrinių paklausai. Labiausiai saulės moduliai atpigo Lietuvoje, šiek tiek pabrango Estijoje. Be to, mūsų šalyje beveik penktadaliu sumažėjo saulės elektrinių įrengimo vidutinė kaina.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2023 m. birželio 29 d. paskelbė kvietimą iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. teikti paraiškas atsinaujinančių išteklių energijos (AEI) bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms, įmonėms ir ūkininkams gauti finansavimą vėjo elektrinių iki 3MW įrengtosios galios įrengimo išlaidų daliai padengti. Planuojama paskirstyti per 18 mln. eurų.

Lietuvoje, vienintelėje iš trijų Baltijos šalių, degalai brangsta trečią savaitę iš eilės. Per šį laikotarpį vidutinės degalų kainos Lietuvoje padidėjo 2–5 proc. Tačiau mūsų šalies gyventojams degalai vis dar išlieka 0,06–0,19 Eur/l pigesni nei kaimynams.

Pagal dabartinius duomenis, 2023 m. pirmojo pusmečio vidutinė elektros kaina sudaro apie 0,09 Eur/kWh be PVM ir yra apie 40 proc. mažesnė už 2022-ųjų pirmojo pusmečio vidutinę kainą.

Birželio 19–25 d. vidutinė elektros kaina mūsų šalyje sumažėjo 4,2 proc., o dujų kainos paaugo 1 proc. Vidutinės degalų kainos per šią savaitę, kaip ir ankstesnę, Lietuvoje padidėjo labiausiai, bet ir toliau išlieka mažiausios Baltijos šalyse.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2023 m. birželio 22 d. paskelbė kvietimą iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. teikti paraiškas atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms (PEB), įmonėms ir ūkininkams gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti.

Pastaruosius mėnesius santykinai žemas kainas pasiekę degalai pradėjo brangti ir Lietuvoje – jų kainos kilo antrą savaitę iš eilės. Kitose Baltijos jūros regiono valstybėse kainų tendencijos buvo panašios. Tik Lenkijoje kainos nežymiai krito, o Estijoje jau visą mėnesį vidutinės degalų kainos išlieka stabilios.

Šią savaitę Nord Pool biržoje vidutinė didmeninė savaitinė elektros 1 kWh kaina buvo 0,084 Eur/kWh be PVM – tai didžiausia savaitinė elektros kaina nuo kovo mėnesio vidurio.

Viešojoje erdvėje jau prieinamas informacinis Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapis, skirtas rinkos dalyviams ir gyventojams, norintiems iš anksto įvertinti galimybes AEI elektrinių projektų vystymui ir jų ribojimus. Žemėlapį parengė Lietuvos energetikos agentūra, bendradarbiaudama su valstybės įmone Registrų centru.

Per antrąją birželio savaitę dujų kainos paaugo 27 proc., o vidutinė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 9 procentus. Taip pat pradėjo brangti degalai.  

Inžinerinius geologinius ir geotechninius jūros dugno tyrimus Baltijos jūroje atlikę tyrėjai nustatė, kad 136 km² ištirtos antrojo etapo jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijos dugno geologinė sandara yra nevienalytė, o joje aptinkami  ir silpni, ir stiprūs gruntai. Šis tyrimų etapas Lietuvos energetikos agentūros (LEA) numatytuose kompleksiniuose geologiniuose ir geofiziniuose tyrimuose buvo paskutinis, o jo rezultatų pagrindu būsimiems vystytojams pateikiamos rekomendacijos dėl poreikio atlikti detalesnius tyrimus.

Lietuvos energetikos agentūra parengė Rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų: kaip tapti atsinaujinančių išteklių energetikos bendrija, kokius reikalavimus reikia atitikti ir kokią naudą galima kurti bei kokia dalintis.

Nepriklausomi tiekėjai, nuo birželio pradžios pradėję siūlyti 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio planus, jų tarifų per praėjusią savaitę nemažino. Vidutinė didmeninė savaitinė elektros 1 kWh kaina Nord Pool biržoje buvo didžiausia nuo balandžio vidurio ir pasiekė 0,084 Eur/kWh be PVM.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, praėjusią savaitę dujų kainos sumažėjo 15 proc., tačiau vidutinė elektros kaina mūsų šalyje per savaitę padidėjo 31,6 proc.

Lietuvos degalinėse vidutinė dyzelino kaina mažėja jau 13 savaičių iš eilės, tačiau benzino vidutinė kaina po 5 savaites iš eilės trukusio mažėjimo nežymiai padidėjo.

Nuo birželio 1 d. įsigaliojus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams nepriklausomi tiekėjai pradėjo siūlyti 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio planus. Nuo liepos mėn. nebus kompensacijų (valstybės subsidijų) buitiniams elektros vartotojams. Vartotojams šiuo metu yra palankus metas peržiūrėti savo sutartis su tiekėjais bei rinktis mažesnes elektros kainas.

2023 m. birželio 2 d. devintą kartą vykusiose elektromobilių varžybose „Ignitis ON: pažink Lietuvą!” prie starto linijos Vilniaus Gedimino prospekte pirmą kartą stojo ir viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros ekipažas. Jo tikslas buvo savo pavyzdžiu parodyti, kad elektromobiliu tikrai galima įveikti ganėtinai didelį atstumą ir skleisti visuomenei žinią apie Lietuvos energetikos agentūros įgyvendinamą jungtinį projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“. 

Per paskutinę gegužės savaitę vidutinės degalų kainos keitėsi nežymiai, iki 1 proc., bet visų rūšių degalai toliau pigo tik Lietuvoje, o kitose Baltijos jūros regiono valstybėse brango.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, praėjusią savaitę dujų kainos sumažėjo 4,4 proc., vidutinė elektros kaina mūsų šalyje per savaitę mažėjo 12,8 proc., dyzelinas ir benzinas toliau pinga, o biokuro kainos išlieka stabilios.

Per pastaruosius 12 mėnesių vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo labiausiai tarp Baltijos jūros regiono šalių: benzinas atpigo 20,6 proc., dyzelinas – 26,5 procento. Pernai tuo pat metu dyzelinas mūsų šalyje vidutiniškai kainavo 1,77 Eur/l, taigi, per metus atpigo vidutiniškai 0,47 Eur/l. Degalai Lietuvoje ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.

Šiuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi fiksuotų kainų planai kinta nežymiai ir yra palankus laikas gyventojams peržiūrėti savo sutartis su tiekėjais bei rinktis mažesnes elektros kainas. Fiksuotų planų kainoms daro įtaką elektros biržos tendencijos: vidutinė savaitės elektros kaina Nord Pool biržoje yra stabili keturias savaites iš eilės – 0,08 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, tendencijos energetikos išteklių rinkose išlieka nepakitusios – kainos toliau mažėja. Dujos ir degalai pinga. Vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje mažėja jau 10 savaičių iš eilės, o benzino – 4 savaites iš eilės. Biokuro kainos praėjusią savaitę išliko stabilios ir tik nežymiai mažėjo. Lietuvoje padidėjo vidutinė elektros kaina, bet ji vis dar yra mažesnė už šių metų sausio–kovo mėnesių kainų vidurkį.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Tiek per praėjusią savaitę, tiek ir per pastaruosius 12 mėnesių vidutinės degalų kainos daugiausiai mažėjo Lietuvoje. Vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje mažėja 10 savaičių iš eilės, o benzino – 4 savaites iš eilės.

Lietuvos energetikos agentūros atliekamos saulės elektrinių rinkos apžvalgos rodo, kad nemažėjant saulės elektrinių įrengimo tempams, saulės modulių ir jėgainių įregimo kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje 2023 m. balandį augo. Labiausiai saulės moduliai brango Lenkijoje, gerokai mažiau – Lietuvoje. Be to, mūsų šalyje ryškiai (16,7 proc.) sumažėjo kitų saulės elektrinių komponentų kainos.

Vertinant pirmąsias dvi gegužės savaites, vidutinė elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje padidėjo, palyginti su rekordiškai maža balandžio kaina, tačiau ji vis dar yra mažesnė už šių metų sausio–kovo mėnesių vidutinę kainą.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, Baltijos jūros regiono valstybėse energetinių išteklių kainos išlieka stabilios, o nežymūs jų svyravimai rodo mažėjimo tendencijas, artėjant prie daugiamečio kainų vidurkio. Gamtinių dujų kaina, kritusi ne vieną mėnesį, išlieka gana stabili, o Europos dujų saugyklos nuosekliai pildomos kitam šildymo sezonui. Degalų kainos Lietuvos degalinėse toliau mažėja, o vidutinė didmeninė elektros mėnesio kaina biržoje mažėjo du mėnesius iš eilės.

Lietuvos degalinėse toliau mažėja degalų kainos ir mūsų šalyje jos išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių. Tiek per praėjusią savaitę, tiek ir per pastaruosius 12 mėnesių vidutinės degalų kainos daugiausiai sumažėjo Lietuvoje.

Du pavasario mėnesius kritusi elektros rinkos kaina vis dar yra seniai nematytose žemumose ir išlieka mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės, tačiau pirmąjį gegužės dešimtadienį elektros energija Nord Pool biržoje brango.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, energetinių išteklių kainos toliau krenta, tačiau, stebint ateities sandorius, matyti, kad rinkos dalyviai tikisi kainų kilimo šaltuoju metų laikotarpiu. Gamtinių dujų kaina nuo vasario pabaigos išlieka mažesnė nei 50 Eur/MWh, o jos mažėjimo tendencija tiek Europos, tiek Lietuvos prekybos zonose stebima jau daugiau nei 6 mėnesius. Vidutinė didmeninė elektros energijos mėnesio kaina Nord Pool biržoje mažėjo du mėnesius iš eilės ir dabar yra mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Per praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,38 Eur/l ir toliau išlieka mažesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje, kur ji siekia 1,40 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, dujų kainos per pastarąją savaitę rinkoje sumažėjo 2,5 proc., Lietuvoje vidutinė elektros kaina tuo metu padidėjo 6 procentus. Elektros kainų augimui įtakos galėjo turėti 27 proc. mažėjusi elektros gamyba vėjo elektrinėse ir mažesnė Latvijos hidroelektrinių generacija. Biokuro kainos antrą savaitę iš eilės nežymiai augo.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Per praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo nuo 1,44 Eur/l iki 1,42 Eur/l ir toliau išlieka mažesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje, kur ji siekia 1,43 Eur/l. Prieš dvi savaites pirmą kartą nuo 2021-ųjų rudens vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje nukrito žemiau už vidutinę kainą Lenkijoje.

Jeigu elektros kainos biržoje per paskutines balandžio dienas išliks panašaus lygio kaip pastarosiomis dienomis, šio mėnesio vidutinė kaina bus mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės. Sušilus orams, mažėjant elektros energijos poreikiui ir didėjant generacijai, elektros kainos krito visame Baltijos jūros regione.

Po šuolio nukritusios degalų ir elektros kainos suteikia galimybių taupyti kelionių išlaidas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniuoju 2022-ųjų ketvirčiu, labai sumažėjo išlaidos degalams, reikalingiems nuvažiuoti 100 kilometrų. Mažiausios išlaidos kelionei reikalingos važiuojant elektromobiliu.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, energetikos išteklių kainos toliau svyruoja, bet išlieka žemame lygyje. Dujų kainos per praėjusią savaitę sumažėjo, o vidutinės elektros ir biokuro kainos kilo.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,44 Eur/l ir pirmą kartą nuo 2021-ųjų rudens buvo mažesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje, kur ji siekė 1,45 Eur/l.

Vidutinė savaitės elektros energijos kaina rinkoje balandžio 11–18 d. siekė 0,043 Eur/kWh ir tai buvo mažiausia vidutinė savaitės kaina nuo 2021-ųjų balandžio vidurio. Sušilus orams, elektros kainos krito visame regione, mažėjant elektros energijos poreikiui ir didėjant generacijai.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, energijos išteklių rinkos išlieka ramios ir kainos toliau mažėja, o jų svyravimai nežymūs. Gamtinės dujos vėl pinga po vieną savaitę stebėto brangimo. Dujų saugyklų užpildymo lygis kasdien didėja. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per šventinę savaitę sumažėjo net 52 procentus. O biokuras, baigiantis šildymo sezonui, nuosekliai pinga.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija kviečia įmones dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros parengto techninės specifikacijos projekto papildomam inžineriniam tyrimui, kuris turėtų padėti nustatyti Lietuvos teritorijoje Baltijos jūros dugne identifikuoto linijinio objekto trajektoriją ir, esant galimybei, jo kilmę. Šios konsultacijos tikslas – pasirengti mažos vertės viešajam pirkimui ir įsigyti geriausiai poreikius atitinkančias paslaugas.

Kovo pabaiga ir balandžio pradžia buvo vėsi, o orai permainingi, kaip ir padėtis energijos išteklių rinkose. Gamtinių dujų kainos per praėjusią savaitę pakilo 7 proc., biokuro – apie 3 proc., o vidutinė elektros kaina Lietuvoje per tą laikotarpį padidėjo 32,4 procento. Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, benzinas taip pat brango visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Tuo metu dyzelinas pigo.

Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,46 Eur/l ir yra 0,07 Eur/l yra mažesnė už benzino vidutinę kainą, kuri dabar sudaro 1,53 Eur/l. Mūsų šalies degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Naftą eksportuojančių šalių aljansui paskelbus apie mažinamas naftos gavybos apimtis, rinkose prognozuojamas galimas naftos produktų brangimas. Biržose žaliavos kainos kelias dienas kilo ir padidėjo apie 6 procentus.

2022 metais, palyginti su 2021-aisias, Lietuvoje reikšmingai išaugo saulės modulių kainos ir padidėjo saulės elektrinių įrengimo bendroji kaina, bet saulės elektrinių įrengimo augimo tempai Lietuvoje buvo rekordiniai. Saulės elektrinių įrengimo vidutinė kaina Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo nežymiai mažesnė, nei 2022 m. vidutinė kaina.

Kovui baigiantis, energijos išteklių rinkos išlieka ramios, o kainos laikosi santykinai žemame lygyje ir toliau mažėja. Dujų kainos per paskutinę kovo savaitę nukrito dar 1,5 procento. Lietuvos energetikos  agentūros ekspertų duomenimis, mūsų šalyje pirmą kartą nuo 2022-ųjų rugpjūčio mėnesio dyzelinas, kaip įprasta, kainuoja pigiau nei benzinas. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 procentus.

Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,48 Eur/l ir dabar pirmą kartą nuo 2022 m. rugpjūčio pabaigos yra mažesnė už benzino vidutinę kainą (1,52 Eur/l). Mūsų šalies degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.

Kaip sumaniai valdyti įmonės energetines sąnaudas ir siekti tvarių sprendimų? Atsakymų į šį klausimą ieškojo Klaipėdoje vykusio seminaro „Energetinis efektyvumas pramonėje“ dalyviai, kuriems pristatytas naujas interaktyvus įrankis – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos užsakymu kuriama interaktyvi energetikos duomenų platforma, kurioje bus galima vykdyti įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir jų rodiklių pažangos stebėseną. 

Elektros kainos rinkoje toliau krenta, mažėjant energijos poreikiui ir didėjant jos generacijai. Kovo 1–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina biržoje, palyginti su vasario vidutine kaina, sumažėjo 23 proc. – iki 0,088 Eur/kWh be PVM.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, dujų kainos ir toliau mažėja: per aptariamą laikotarpį jos nukrito 2 proc. Dyzelinas Lietuvoje pinga. Vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,51 Eur/l ir susilygino su vidutine benzino kaina. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 33,3 proc. Biokuras ir toliau pinga.

Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo iki 1,51 Eur/l ir susilygino su benzino vidutine kaina. Prognozuojama, kad degalinėse kainoms toliau mažėjant, dyzelinas vėl taps pigesnis už benziną, kaip buvo įprasta. Lietuvos mažmeninėje rinkoje degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse.

Nuo šių metų pradžios didmeninės elektros kainos yra santykinai žemos ir tebekrenta, mažėjant elektros poreikiui bei didėjant generacijai vėjo, saulės ir hidroelektrinėse. Kovo 1-21 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina biržoje, palyginti su vasario vidutine kaina, sumažėjo dar 12 proc. – iki 0,101 Eur/kWh be PVM.

Lietuvos gyventojai, potencialūs vystytojai ir kitos suinteresuotos institucijos jau gali susipažinti su jūrinio vėjo elektrinių poveikio aplinkai ataskaita: jūrinių vėjo elektrinių parko įrengimas ir eksploatacija Lietuvos jūrinėje teritorijoje. Viešo supažindinimo metu kviečiama teikti pasiūlymus.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, per savaitę vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos jūros regione sumažėjo vidutiniškai 22 proc., dujų kainos rinkose krito 1 proc. Lietuvos degalinėse dyzelino ir benzino kainos priartėjo viena prie kitos, o biokuras vėl pigo.

Mažmeninėje rinkoje dyzelino kaina šią savaitę toliau mažėjo ir priartėjo prie benzino kainos. Galima tikėtis, kad artimiausiu metu šalies degalinėse dyzelinas, kaip buvo nuo seno įprasta, vėl taps pigesnis už benziną. Kai kuriose degalinėse šią savaitę degalų kainos jau susilygino.

Lietuvos energetikos agentūra pagal pateiktas paraiškas suskaičiavo, kad gyventojai ir darbdaviai iki šių metų pabaigos planuoja įsirengti daugiau kaip 3 450 privačių elektromobilių įkrovimo prieigų individualiuose namuose, soduose, privačiose automobilių parkavimo vietose daugiabučių namų kiemuose, garažuose bei darbovietėse darbuotojų reikmėms.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, dujų kainos per praėjusią savaitę nukrito dar 8,5 proc. ir toliau mažėja. Bet biokuro pigimo laikotarpis baigėsi ir kainos jau kilo. Atšalus orams, vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos jūros regione per savaitę padidėjo vidutiniškai 14,4 procento. Bet Lietuvoje permainingi orai „prigamino“ įspūdingą kiekį žaliosios elektros: vėjo ir saulės elektrinėse sugeneruota beveik trečdalis šalies elektros energijos poreikio – 29 procentus.

Praėjus mėnesiui nuo Rusijos naftos produktų embargo pradžios, Baltijos jūros regiono valstybėse vidutinės dyzelino kainos toliau mažėja, taip ir nesukėlusios šoko rinkose. Tuo metu benzinas vos pastebimai brangsta. Vidutinės tiek dyzelino, tiek ir benzino kainos išlieka panašios į buvusias prieš metus.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, dujų kainos ir toliau mažėja: per aptariamą laikotarpį nukrito 8 proc. ir nesiekia 50 Eur/MWh ribos. Dyzelinas Lietuvoje pinga jau keturias savaites iš eilės, benzino kainos po laikino augimo ir vėl krenta bei yra 2,1 proc. mažesnės nei buvo lygiai prieš metus. Tačiau vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos jūros regione per savaitę padidėjo vidutiniškai 10,5 procento, tačiau Lietuvoje išlieka panašiame kainų lygyje: nuo sausio mėnesio vidutinės savaitės kainos svyruoja nuo 98 iki 130 Eur/MWh.

Baltijos jūros regione vidutinės benzino ir dyzelino kainos toliau mažėja bei išlieka panašios į buvusias prieš metus. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos mažmeninėje rinkoje praėjusią savaitę degalai kainavo pigiausiai Baltijos šalyse.

Didmeninės elektros energijos kainos šiemet vasarį, palyginti su pernai gruodžio vidurkiu, yra daugiau nei du kartus mažesnės. Todėl nepriklausomi elektros energijos tiekėjai buitiniams vartotojams taip pat siūlo mažesnius fiksuotų planų tarifus.

Gamtinių dujų kainos ir toliau mažėja: 2023 m. vasario 17–23 d. jos krito 2,6 procento. Svarbu tai, kad šią žiemą ES dujų saugyklų užpildymas išlieka didelis ir toks prognozuojamas iki pat šildymo sezono pabaigos. Biokuras jau atpigo iki prieš metus buvusio lygio, o vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos regione per savaitę sumažėjo vidutiniškai 5,1 procento. Dyzelinas Lietuvoje pinga jau tris savaites iš eilės, tačiau benzinas vėl brangsta.

Degalų rinka Baltijos regione išlieka rami praėjus metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Mažmeninės benzino ir dyzelino kainos yra panašios į buvusias prieš metus ir toliau mažėja. Naujausi duomenys rodo, kad degalų kainos Lietuvoje praėjusią savaitę išliko mažiausios Baltijos šalyse.

Lietuvos energetikos agentūra ragina gyventojus ir darbdavius suskubti teikti paraiškas finansavimui gauti ir neatidėliojant įsirengti elektromobilių įkrovimo prieigas individualiuose namuose, soduose, privačiose automobilių parkavimo vietose daugiabučių namų kiemuose, garažuose bei darbovietėse darbuotojų reikmėms. Pirmasis kvietimų gyventojams ir darbovietėms teikti paraiškas etapas baigsis iki 2023 m. vasario 28 d. Daugiabučių namų administratoriai, bendrijos ar įgaliotieji asmenys paraiškas gali teikti iki kovo 31 dienos. Bet nesuskubusiems pateikti paraiškų šiuo metu, bus suteikta nauja galimybė: antrasis kvietimų etapas visoms pareiškėjų grupėms bus paskelbtas 2023 m. gegužės pabaigoje ir tęsis pusę metų, o trečiasis etapas – 2024 metais.

Išliekantys šilti šios žiemos orai toliau mažina energijos poreikį ir leidžia kaupti visų energijos resursų atsargas, dėl to mažėja didmeninės elektros energijos kainos, kurios išlieka palyginti žemos. Taip pat toliau mažinamos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų buitiniams vartotojams siūlomos fiksuotų planų kainos.

Nuo vasario 5 d. įsigaliojęs Rusijos naftos produktų importo embargas nesukrėtė degalų rinkos Baltijos jūros regione: kainos išliko palyginti žemos, panašios į buvusias prieš metus, ir toliau mažėjo. Mažmeninės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje ne tik nepadidėjo, priešingai – naujausi duomenys rodo, kad jos krito jau antrą savaitę iš eilės ir toliau yra mažiausios Baltijos šalyse.

Palankūs, šilti šios žiemos orai, leidę sukaupti pakankamas dujų, biokuro ir kitų energijos resursų atsargas, toliau mažina energijos poreikį. Tai daro įtaką didmeninių elektros energijos kainų lygiui, kuris išlieka palyginti žemas ir didina konkurenciją elektros tiekimo rinkoje. Buitiniams vartotojams siūlomos Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų fiksuotų planų kainos toliau mažinamos.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, praėjusią savaitę dujų kainos ir toliau mažėjo, per aptariamą laikotarpį nukritusios 5,5 proc., bet vidutinė elektros kaina visame Baltijos jūros regione per savaitę padidėjo vidutiniškai 26,5 procento. Tris savaites augusios vidutinės degalų kainos mūsų šalyje vasario 3–9 d. pradėjo mažėti. Lietuvoje parduodami degalai išlieka pigiausi Baltijos šalyse: benzino vidutinė kaina siekia 1,511 Eur/l, dyzelino – 1,671 Eur/l.

Europos Sąjungos ir Vakarų šalių pritaikytos sankcijos Rusijai ir vasario 5 d. įsigaliojęs Rusijos naftos produktų importo embargas beveik nepaveikė mažmeninių benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje. Nors rinkų analitikai prognozavo, kad dyzelino kainos šiek tiek augs, bet naujausi duomenys rodo, kad kainos mažėjo. Dyzelinas mūsų šalyje šiuo metu išlieka 0,20 euro už litrą brangesnis nei 2022 m. sausį, o benzino kainos yra panašios į buvusias prieš metus. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje ir toliau yra mažiausios Baltijos šalyse.

Lietuvos energetikos agentūra, siekdama sustiprinti Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą žaliosios energijos sektoriuje, prisijungia prie tarptautinio BOWE2H projekto ir kviečia dalyvauti nemokamame įžanginiame šio projekto renginyje, kuris įvyks 2023 m. vasario 14 d. Norint minėtame renginyje dalyvauti – būtina išankstinė registracija.

Tebesitęsianti šilta žiema toliau mažina energijos poreikį, o sumažėjusios didmeninės elektros energijos kainos didina konkurenciją elektros tiekimo rinkoje ir daro įtaką nepriklausomų elektros tiekėjų kainoms. Per 2023 m. sausį, palyginti su 2022 m. gruodžio mėnesio vidurkiu, didmeninės elektros rinkos kainos sumažėjo daugiau nei du kartus. O nuo šių metų pradžios buitiniams vartotojams siūlomų fiksuotos kainos planų 1 kWh kaina mažėjo 20–34 procentus. Vis daugiau tiekėjų siūlomų planų kainų yra mažesnės, nei valstybės 2023 m. pirmajam pusmečiui nustatyta žemutinė kompensacijos riba – 0,285 Eur/kWh.

Baltijos jūros regione išlieka energijos kainų mažėjimo tendencijos. Dujų kainos sausio 27 d. – vasario 2 d. toliau nuosekliai mažėja ir nukrito 8,7 procento. Vidutinė elektros kaina per praėjusią savaitę vėl mažėjo po vienos savaitės augimo: ji krito vidutiniškai 29 proc. visame Baltijos jūros regione. Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje (benzinas – 1,524 Eur/l, dyzelinas – 1,692 Eur/l).

Vidutinė savaitės elektros kaina nagrinėjamą savaitę vėl mažėjo visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje kaina siekė 98,4 Eur/MWh ir buvo 32,7 proc. mažesnė, nei ankstesnę savaitę, kai siekė 146,1 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutinės degalų kainos 2023 m. sausio 23–30 dienomis visose lyginamose valstybėse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje) didėjo 0,3–2,2 proc., išskyrus Vokietiją, kurioje dyzelinas nežymiai atpigo (0,1 proc.).

Lietuvoje degalai ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nors praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos mūsų šalyje padidėjo: benzinas pabrango vidutiniškai 1,9 proc., dyzelinas – 1,6 procento.

Elektros kainos Nord Pool biržoje visą 2023 m. sausį išliko žemos ir toliau darė įtaką nepriklausomų elektros tiekėjų sprendimui mažinti buitiniams vartotojams siūlomų fiksuotos kainos planų tarifus. Per šių metų sausį fiksuotos kainos planų 1 kWh kaina sumažėjo 20–27 procentais.

Dujų kainos 2023 m. sausio 20–26 d. toliau mažėjo (3 proc.) ir pasiekė seniai nematytas žemumas – 66,5 Eur/MWh. Kainų kritimą iš esmės ir toliau lemia šiltesni nei įprasta orai, sumažėjęs dujų suvartojimas ir rekordiškai didelis kiekis dujų saugyklose. Vidutinė elektros kaina antrą savaitę iš eilės augo vidutiniškai apie 66 proc. visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje elektros kaina siekė 146,1 Eur/MWh ir buvo 82,1 proc. didesnė nei praėjusią savaitę. Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje (benzinas – 1,496 Eur/l, dyzelinas – 1,666 Eur/l).

Vidutinės degalų kainos sausio 16–23 dienomis Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje, išskyrus Lenkiją, padidėjo 0,8–1,7 procento. Pigiausi degalai Baltijos šalyse ir toliau išlieka Lietuvoje, o pastaruoju metu jų kainos mūsų šalyje pakilo mažiausiai.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje didėjo nedaug: benzinas brango 0,8 proc. (0,012 Eur/l), dyzelinas – 0,8 proc. (0,013 Eur/l).

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje didėja antrą savaitę iš eilės. Per šį laikotarpį degalai pabrango 0,02 Eur/l. Degalų brangimas prasidėjo nuo šių metų sausio 9 d., pasibaigus vidutinių degalų kainų mažėjimo laikotarpiui, kuris Lietuvoje tęsėsi 11 savaičių – nuo 2022 m. lapkričio mėnesio.

Pagrindinė elektros energijos tiekimo rinkos naujiena šią savaitę – konkurencija tarp nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, mažinant buitiniams vartotojams siūlomas fiksuotas elektros energijos kainas. Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlomų planų su fiksuota elektros energijos kaina 1 kWh kainas, palyginti su praėjusia savaite, sumažino 3–15 procentų. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, buitiniams vartotojams šiuo metu siūlomi du nepriklausomų tiekėjų planai su fiksuotu tarifu, mažesniu už valstybės nustatytą kompensavimo žemutinę ribą, kuri 2023 m. pirmajam pusmečiui yra 0,28 Eur/kWh.

Nustatyta, kad dujų kainos trečiąją 2023 m. sausio savaitę (sausio 13–19 d.) mažėjo 11,5 proc. ir kainavo – 60,8 Eur/MWh. Kainų kritimą iš esmės ir toliau lemia šiltesni nei įprastai orai, sumažėjęs dujų suvartojimas ir rekordiškai didelis kiekis dujų saugyklose.

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje, tačiau pastebimas neryškus degalų brangimas.

2023 m. sausio mėnesį visi nepriklausomi tiekėjai rekordiškai sumažino siūlomų planų su fiksuota elektros energijos kaina 1 kWh kainas, lyginant su 2022 m. gruodžio pabaigos kainomis. Lyginant su gruodžio mėnesiu, sausį garantinio tiekimo kaina (vienos ir dviejų laiko zonų) vidutiniškai padidėjo 8,6 procento.

Dujų kainos antrąją sausio savaitę (sausio 6–12 d.) vėl mažėjo 5 proc. ir pasiekė seniai nematytas žemumas – 69,72 Eur/MWh. Kainų kritimą iš esmės ir toliau lemia šiltesni nei įprastai orai, sumažėjęs dujų suvartojimas ir rekordiškai didelis kiekis dujų saugyklose.

Vidutinė elektros kaina, po trijų savaičių mažėjimo, augo vidutiniškai apie 20 proc. visame Baltijos jūros regione. Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje (benzinas – 1,480 Eur/l, dyzelinas – 1,645 Eur/l).

Lietuva 2021 m. suvartojo 66,6 TWh energijos. Šis kiekis kasmet auga, nors Europos Komisijai esame įsipareigoję iki 2030 m. sumažinti metinį energijos vartojimą 20 proc. Tai yra tiek, kiek energijos centralizuotam šilumos tiekimui Vilnius suvartoja per 5 metus. Energijos vartojimo mažinimo tikslas keliamas visiems sektoriams – gyventojams, verslui, viešajam sektoriui.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vertinimu, pagrindinis būdas viešajam sektoriui sumažinti suvartojamą energiją padidinant energetinį efektyvumą ir tausiau naudojant energiją – pastatų modernizavimas.

Lietuvoje elektros ir dujų kainos pastarąją savaitę sumažėjo atitinkamai 27 proc. ir 11 proc. bei pasiekė seniai nematytas žemumas. Taip pat mažėjo ir degalų kainos.

2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje Lietuvoje ir regione vyravusios mažos elektros kainos persikėlė ir į 2023 metus. Paskutinę 2022 metų dieną, nakties metu, kelias valandas net buvo fiksuotos minusinės elektros kainos.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius nuo 2022 m. gruodžio 26 d. iki 2023 m. sausio 2 dienos.

Baltijos šalyse degalai vėl yra pigiausi Lietuvoje. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje šiuo metu yra tik apie 6 proc. didesnės už vidutines kainas Lenkijoje.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,483 Eur/l) nuo rugpjūčio mėn. pabaigos yra mažesnė už dyzelino (1,651 Eur/l).

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. gruodžio 19–26 dienomis.

Dėl neįprastai atšilusių orų visoje Europoje, mažesnio suvartojimo šventiniu laikotarpiu ir išaugusios vėjo elektrinių gamybos, elektros ir dujų kainos Lietuvoje sumažėjo 54 proc. ir 23 proc. Taip pat toliau mažėjo ir degalų kainos.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. gruodžio 12–19 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos sumažėjo 0,5–3,5 proc. (0,007–0,059 Eur/l) visose lyginamose valstybėse, išskyrus Vokietiją, kurioje benzinas pabrango 0,9 proc. (0,016 Eur/l).

Baltijos šalyse benzinas ir toliau yra pigiausias Lietuvoje, dyzelinas, kaip ir praėjusią savaitę – Latvijoje. Gruodžio mėn. (iki 19 d.) benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,11 Eur/l, dyzelino – 0,12 Eur/l.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,508 Eur/l) nuo rugpjūčio mėn. pabaigos yra mažesnė už dyzelino (1,664 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad elektros kaina Lietuvoje pastarąją savaitę mažėjo 39 proc., dujų kaina sumažėjo 22 proc. Degalų kainos Lietuvoje toliau mažėja, benzinas vis dar pigesnis už dyzeliną.

Lietuvoje didmeninė elektros kaina (243,5 EUR/MWh) buvo 39 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, kai ji siekė 398 EUR/MWh. Elektros kainos mažėjo pirmą kartą po šešių savaičių augimo.

Nepaisant per metus Lietuvoje 23 proc. išaugusių saulės foto-modulių kainų ir 18 proc. padidėjusių saulės elektrinių įrengimo kainų, saulės elektrinių įrengimo tempai Lietuvoje buvo rekordiniai. Europos Sąjungoje šiais metais buvo įrengta 41 proc. daugiau saulės elektrinių nei 2021 metais, Lietuvoje – net 116 proc.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. gruodžio 5–12 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos sumažėjo 0,3–5,3 proc. (0,005–0,099 Eur/l) visose lyginamose valstybėse, išskyrus Lenkiją, kurioje benzinas pabrango 0,8 proc. (0,011 Eur/l).

Baltijos šalyse benzinas ir toliau yra pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Latvijoje. Lietuvoje vidutinė benzino kaina degalinėse mažėja 7 savaites iš eilės, dyzelino – 8 savaites iš eilės. Per šį laikotarpį benzino kaina sumažėjo 0,15 Eur/l, dyzelino – 0,20 Eur/l. Gruodžio mėn. (iki 12 d.) benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,05 Eur/l, dyzelino – 0,07 Eur/l.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,562 Eur/l) 17 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,712 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvos nacionalinė elektros gamyba buvo rekordiškai aukšta – apie 82 proc. aukštesnė nei vidutinė savaitės gamyba šį pusmetį. Tačiau elektros kaina Lietuvoje pastarąją savaitę didėjo 13 proc., dujų kaina nežymiai sumažėjo 0,7 proc. Degalų kainos Lietuvoje mažėja antrą mėnesį iš eilės.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina didėjo 11 proc., dujų kaina augo 28 proc. Degalų kainos Lietuvoje toliau mažėja.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA), siekdama padėti Lietuvos gyventojams dar efektyviau taupyti energiją, tausoti išteklius ir sumažinti sąskaitas už energiją, įgyvendina kampaniją TAUSOK. Jos metu kiekvienas gyventojas – ar būtų buitinis vartotojas, verslininkas ar įmonės darbuotojas – gali greitai gauti informacijos apie tai, kaip paprastai ir patogiai sumažinti suvartojamos energijos kiekį.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina didėjo 26 proc., dujų kaina augo 15 proc. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,615 Eur/l) 15 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,783 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) informuoja, kad pagal nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. vykstančius kvietimus įvertino 1053 gyventojų pateiktas paraiškas ir skyrė virš 622 tūkstančių eurų įsirengti 1087 privačias elektromobilių įkrovimo prieigas.

Primename, kad nuo rugsėjo 7 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (arba kol užteks lėšų) vyksta kvietimas gyventojams teikti paraiškas įsirengti elektromobilių įkrovimo prieigas individualiuose namuose, soduose, privačiose automobilių parkavimo vietose daugiabučių namų kiemuose ir garažuose. Numatyta paskirstyti lėšų suma gyventojams – 6,208 mln. eurų.

Agentūra jau gavo 1361 gyventojų paraiškas, pagal kurias gyventojai planuoja įsirengti 1514 įkrovimo prieigų, prašoma kompensavimo suma siekia apie 930 687 eurų.

Dauguma gyventojų (80 proc.) planuoja įsirengti prieigas ant sienos, kiti – ant žemės. Daugiabučių namų kiemuose ir garažuose planuojama įsirengti 409 įkrovimo prieigas, o individualiuose namuose/soduose – 1105.

Lapkričio mėn.  vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje, lyginant su spalio mėn. 1 kWh kaina Nord Pool biržoje (0,189 Eur/kWh be PVM), padidėjo 20 proc. ir siekė 0,227 Eur/kWh be PVM. Lapkričio pabaigos duomenimis elektros tiekėją yra pasirinkę 71 proc. visų buitinių vartotojų.

Nuo spalio vidurio 24 mėnesių planus siūlė du tiekėjai, o nuo praėjusios savaitės 24 mėn. laikotarpio planus siūlo tik „Ignitis“. Atsižvelgiant į nepriklausomų elektros tiekėjų planų pasiūlymus, nuo šiol pateikiama informacija apie tiekėjų siūlomus planus, vadovaujantis 36–37 mėn. kainos fiksavimo laikotarpiu, kuriuos teikia visi trys tiekėjai, siūlantys fiksuotos kainos planus. Šiuo metu 24 mėn. ir 84 mėn. elektros energijos kainos fiksavimo laikotarpius siūlo tik po vieną tiekėją.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina didėjo 22,2 proc., dujų kaina augo 10 proc. Baltijos šalyse benzinas ir toliau yra pigiausias Lietuvoje.

Baltijos šalyse benzinas ir toliau yra pigiausias Lietuvoje. Tokia tendencija iki šiol buvo nuo 2022 m. pradžios, išskyrus š. m. liepos 18–25 d., kuomet benzinas buvo pigesnis Estijoje. Dyzelino vidutinė kaina mažesnė yra Estijoje.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,647 Eur/l) 14 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,831 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. lapkričio 7–14 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės benzino kainos sumažėjo 0,1–2,6 proc. (0,001–0,051 Eur/l) visose lyginamose valstybėse, išskyrus Latviją, kurioje vidutinė benzino kaina nepasikeitė (1,795 Eur/l). Tarp Baltijos šalių benzino kaina labiausiai mažėjo Lietuvoje – 0,013 Eur/l, Estijoje kaina mažėjo 0,001 Eur/l.

Vidutinės dyzelino kainos sumažėjo 1,1–4,8 proc. (0,022–0,101 Eur/l) visose lyginamose valstybėse, išskyrus Estiją, kurioje vidutinė dyzelino kaina nepasikeitė.

Baltijos šalyse degalai toliau išlieka pigiausi Lietuvoje.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,682 Eur/l) 13 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,871 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūros parengta saulės elektrinių rinkos apžvalga rodo, kad rugsėjį pakilusi saulės elektrinių įrengimo vidutinė kaina Lietuvoje spalį mažėjo 10 proc. Palyginus su rugsėjo mėnesiu saulės foto-modulių kaina mažėjo 3,9 proc.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra informuoja, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti ir prie perdavimo tinklų prijungti vėjo elektrinių parkų jungties su sausumo tinklu tarptautinį konsultacinių paslaugų pirkimą. Pirkimo dalyvių pasiūlymų laukiama iki gruodžio 16 d.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. spalio 31 – lapkričio 7 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės benzino kainos sumažėjo 0,6–3,1 proc. (0,010–0,045 Eur/l) visose lyginamose valstybėse, išskyrus Vokietiją, kur vidutinė kaina padidėjo 1,5 proc. (0,029 Eur/l).

Vidutinė dyzelino kainos sumažėjo 0,7–2,1 proc. (0,013–0,044 Eur/l) visose lyginamose valstybėse.

Baltijos šalyse degalai toliau išlieka pigiausi Lietuvoje. Dyzelino vidutinių kainų skirtumai šiose šalyse nedideli (ne didesni kaip 0,07 Eur/l). Benzinas Lietuvoje 0,10 Eur/l pigesnis nei Latvijoje ir 0,19 Eur/l pigesnis nei Estijoje.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,695 Eur/l) 12 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,892 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. spalio 24–31 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės benzino kainos sumažėjo 0,001–0,017 Eur/l visose lyginamose valstybėse, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina padidėjo 0,025 Eur/l.

Vidutinė dyzelino kaina padidėjo Latvijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 0,013 ir 0,029 Eur/l), sumažėjo Lietuvoje ir Vokietijoje (atitinkamai 0,003 ir 0,007 Eur/l), o Estijoje vidutinė kaina nepakito.

Baltijos šalyse degalai toliau išlieka pigiausi Lietuvoje. Benzinas Lietuvoje 0,12 Eur/l pigesnis nei Latvijoje ir 0,22 Eur/l pigesnis nei Estijoje. Dyzelino vidutinių kainų skirtumai šiose šalyse ne didesni kaip 0,07 Eur/l.

Spalio 31 d. Lietuvos energetikos agentūra su JAV Energetikos departamentui pavaldžia Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje. Susitarimas pasirašytas įgyvendinant š. m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos su JAV Energetikos departamentu pasirašytą Memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje remiant Lietuvos energetinį saugumą ir jos kelią į neutralaus poveikio klimatui energetikos sektorių iki 2050 m.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina mažėjo 3 proc., dujų kaina mažėjo 17 proc. Degalų kainos Baltijos šalyse toliau išlieka mažiausios Lietuvoje.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. spalio 17–24 dienomis.

Analizuojant degalų kainas Baltijos šalyse, pastebima, kad degalai toliau išlieka pigiausi Lietuvoje. Dyzelino vidutinių kainų skirtumai šiose šalyse nedideli (ne didesni kaip 0,06 Eur/l). Benzinas Lietuvoje 0,12 Eur/l pigesnis nei Latvijoje ir 0,21 Eur/l pigesnis nei Estijoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,713 Eur/l) 10 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,908 Eur/l).

Lyginant degalų kainų pokyčius nagrinėjamame regione, nustatyta, kad pastarąją savaitę vidutinės benzino kainos padidėjo Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje 0,3–0,9 proc., Vokietijoje sumažėjo (2,5 proc.), Estijoje kaina nesikeitė.

Vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,2 proc., Vokietijoje 0,8 proc. Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje kaina padidėjo 0,9–1,6 proc.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina mažėjo 8 proc., dujų kaina mažėjo 17 proc. Baltijos šalyse degalai vėl pigiausi Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,698 Eur/l) 9 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,912 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. spalio 10–17 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos padidėjo 0,3–6,0 proc. visose lyginamose šalyse išskyrus Lietuvą, kur benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,5 proc.

Vidutinė degalų kaina daugiausiai didėjo Latvijoje (benzinas – 3,9 proc., dyzelinas – 6,0 proc.), mažiausiai didėjo Vokietijoje (benzinas – 0,3 proc., dyzelinas – 0,7 proc.).

Baltijos šalyse degalai vėl pigiausi Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,698 Eur/l) 9 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,912 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūra šią savaitę inicijavo energijos taupymo konsultacijų liniją – specialų telefono numerį, kuriuo paskambinę gyventojai gali gauti atsakymus į jiems aktualius energijos taupymo klausimus.

Informacija teikiama nemokamai darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 16.00 val. telefonu +370 687 26 446 (tarifas – kaip skambinant į „Telia“ tinklą).

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė viešąjį pirkimą Viešosios nuomonės tyrimo paslaugoms įsigyti (pasiūlymai priimami iki 2022 m.  spalio 21 d. 09:00 val.). Šis viešasis pirkimas skirtas visuomenės apklausai atlikti, kurios metu turi būti įvertinti Lietuvos gyventojų energijos vartojimo įpročių pokyčiai, surinkus informaciją apie energijos vartotojų elgseną, energijos taupymo priemonių / veiksmų taikymą bei bendrą informacija apie energijos vartojimą. Taip pat turi būti išanalizuoti gyventojų įpročiai, informacijos apie energijos taupymą pasiekiamumas ir gyventojų atvirumas jai.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina mažėjo 31 proc., dujų kaina mažėjo 13 proc. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,707 Eur/l) 8 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,871 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. spalio 3–10 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos didėjo visose lyginamose šalyse 3,1–7,9 proc. Vidutinė degalų kaina daugiausiai didėjo Lenkijoje (benzinas – 5,0 proc., dyzelinas – 7,9 proc.), mažiausiai didėjo Latvijoje (benzinas – 3,1 proc., dyzelinas – 3,6 proc.).

Benzinas Lietuvoje toliau išlieka pigiausias Baltijos šalyse, dyzelinas pigesnis Latvijoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,707 Eur/l) 8 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,871 Eur/l).

Spalio mėn. 1–12 dienų vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje, lyginant su rugsėjo mėn. 1 kWh kaina Nord Pool biržoje (0,36 Eur/kWh be PVM), sumažėjo 37,5 proc. ir siekė 0,23 Eur/kWh be PVM. Iki spalio 10 d. nepriklausomą elektros energijos tiekėją jau yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų. Garantiniame tiekime esančių vartotojų skaičius per pastarąją savaitę sumažėjo nuo 66 tūkst. iki 62 tūkst. Pastarąją savaitę, kaip ir praėjusią, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų su fiksuota kaina planų (18–24 mėn.) 1 kWh kainos buvo skirtingos: „Ignitis“ ir „Enefit“ kainas padidino 2–4 proc., o „Elektrum Lietuva“ kainas sumažino 9 proc.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. rugsėjo 26 – spalio 3 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina nežymiai (0,004 Eur/l)  padidėjo. Benzino vidutinės kainos sumažėjo nuo 0,003 Eur/l (Latvijoje) iki  0,030 Eur/l (Estijoje). Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažėjo 0,006 Eur/l.

Vidutinės dyzelino kainos nežymiai padidėjo Vokietijoje (0,003 Eur/l) ir Lenkijoje (0,006 Eur/l). Kitose lyginamose šalyse vidutinė kaina sumažėjo nuo 0,003 Eur/l (Latvijoje) iki 0,050 Eur/l (Estijoje).

Benzinas Lietuvoje toliau išlieka pigiausias Baltijos šalyse, dyzelinas pigesnis Latvijoje. Lietuvoje vidutinės benzino kainos mažėja 6 savaitę iš eilės (nuo rugpjūčio 22 d.) – per šį laikotarpį vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,115 Eur/l., dyzelino vidutinė kaina per paskutiniąsias 4 savaites (nuo rugsėjo 5 d.) sumažėjo 0,078 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina mažėjo 19 proc., dujų kaina mažėjo 5 proc. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,650 Eur/l) 7 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,764 Eur/l).  

Lyginant su rugsėjo mėn. paskutinės savaitės vidutine 1 kWh kaina Nord Pool biržoje, spalio mėn. 1–5 dienų vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje sumažėjo 27 proc. ir siekė  0,273 Eur/kWh be PVM. Rugsėjo mėnesio vidutinė kaina Lietuvoje siekė 0,360 Eur/kWh be PVM. Iki spalio 4 d. nepriklausomą elektros energijos tiekėją jau yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų. Garantiniame tiekime esančių vartotojų skaičius per pastarąją savaitę sumažėjo nuo 72 tūkst. iki 66 tūkst. Pastarąją savaitę, kaip ir praėjusią, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų su fiksuota kaina planų (18–24 mėn.) 1 kWh kainos buvo skirtingos: 1 kWh kainas iki 3 proc. padidino „Elektrum Lietuva” ir „Ignitis“, „Enefit“ kainų nekeitė.

Rugsėjo 15-16 d. Romoje (Italija) įvyko energijos vartojimo efektyvumą mažose ir vidutinėse įmonėse (SVV) skatinančio tarptautinio projekto LEAP4SME dalyvių susitikimas. Projekte dalyvaujanti Lietuvos energijos agentūra renginio metu pristatė patirtį prižiūrint energijos vartojimo auditų kokybę ir būdus mažinti dujų ir energijos vartojimą pramonėje ir įmonėse.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. rugsėjo 19–26 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse, išskyrus Estiją, kur kainos nesikeitė. Benzino vidutinės kainos sumažėjo 0,003–0,034 Eur/l., dyzelino – 0,016–0,04 Eur/l. Benzino vidutinė kaina daugiausiai mažėjo Vokietijoje (1,71 proc.), dyzelino – Latvijoje (2,17 proc.).

Benzinas Lietuvoje toliau išlieka pigiausias Baltijos šalyse, dyzelinas pigesnis Latvijoje. Lietuvoje vidutinės benzino kainos mažėja 5 savaitę iš eilės (nuo rugpjūčio 22 d.) – per šį laikotarpį vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,109 Eur/l., dyzelino vidutinė kaina per paskutiniąsias 3 savaites (nuo rugsėjo 5 d.) sumažėjo 0,067 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad nors pastarąją elektros kaina augo 15 proc., lyginant su rugpjūčio mėnesiu, rugsėjį vidutinė elektros kaina mažėjo 25 proc. arba 121 EUR/MWh (nuo 480 EUR/MWh iki 359 EUR/MWh). Dujų kaina per savaitę mažėjo 2 proc. Benzinas Lietuvoje toliau išlieka pigiausias Baltijos šalyse.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. rugsėjo 12–19 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse. Benzino vidutinės kainos sumažėjo 0,02–0,07 Eur/l., dyzelino – 0,03–0,10 Eur/l. Vidutinė benzino kaina daugiausiai mažėjo Estijoje (3,7 proc.), dyzelino – Vokietijoje (4,7 proc.).

Degalų kainos Lietuvoje toliau išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių. Vidutinė benzino kaina mažėja 4 savaitę iš eilės (nuo rugpjūčio 22 d.) – per šį laikotarpį vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,104 Eur/l., dyzelino vidutinė kaina per paskutiniąsias 2 savaites (nuo rugsėjo 5 d.) sumažėjo 0,051 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros specialistai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina mažėjo 23 proc.,  dujų kaina mažėjo 9 proc., benzino ir dyzelino kainos mažėjo 2 proc. Degalų kainos Lietuvoje toliau išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių.

Lietuvos energetikos agentūros atstovai rugsėjo 19 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos posėdyje pristatė švietimo ir konsultavimo veiklos vertinimo rezultatus bei agentūros parengtas energijos taupymo gaires, atsakė į šilumos tiekėjams kylančius klausimus.

Lyginant su rugpjūčio mėnesio vidutine kaina, rugsėjo 1–20 d. duomenimis vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje sumažėjo 26 proc. Palyginus su praėjusia savaite, kuomet visi nepriklausomi elektros tiekėjai siūlomų planų (18-24 mėn.) su fiksuota kaina 1 kWh kainas sumažino, šią savaitę stebimos kiek kitokios tendencijos: 1 kWh kainas vienas tiekėjas sumažino 5 proc., kitas tiekėjas kainas padidino 4 proc., o vienas tiekėjas kainų nekeitė.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio tiekimo kainą. Kainos nurodomos be valstybės taikomų kompensacijų. Į trečiąjį liberalizacijos etapą patenkantiems vartotojams pateikiama prognozuojama mėnesio sąskaita nuo 2023 m. sausio 1 d. Taip pat palyginimui pateikiama visuomeninio tiekėjo kaina, kuri galioja iki sausio 1 d.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra informuoja, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė Lietuvos jūrinėje teritorijoje vėjo elektrinių parkų infrastruktūros įgyvendinimo studijos ir techninės specifikacijos jūrinio vėjo elektrinių parko jungties su sausumos tinklu parengimo paslaugos pirkimą. Pirkimo dalyvių pasiūlymų laukiama iki spalio 10 d.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. rugsėjo 5–12 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Latvijoje, Lietuvoje, Vokietijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,013–0,051 Eur/l, dyzelino – 0,005–0,029 Eur/l. Daugiausiai benzino vidutinė kaina sumažėjo Vokietijoje (2,8 proc.), dyzelino – Lenkijoje (1,8 proc.).

Degalų kainos Lietuvoje toliau išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių. Vidutinės benzino kainos Lietuvoje mažėja 3 savaitę iš eilės (nuo rugpjūčio 22 d.) – per šį laikotarpį vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,065 Eur/l. Taip pat sustojo 3 savaites iš eilės stebėtas vidutinių dyzelino kainų augimas – dyzelino vidutinė kaina per paskutinę savaitę sumažėjo 0,01 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros specialistai pastebi, kad pastarąją savaitę elektros kaina Lietuvoje nežymiai augo (13,8 proc.), o dujų kainos mažėjo (6,8 proc). Degalų kainos Lietuvoje toliau mažėja ir išlieka mažiausios Baltijos šalyse – vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,065 Eur/l , dyzelino 0,01 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūra, reaguodama į išaugusias energijos kainas ir kylantį visuomenės poreikį mažinti išlaidas už ją, pristato Energijos taupymo gaires. Gyventojams, paslaugų ir pramonės įmonėms skirtame dokumente ne tik vienoje vietoje pateikiami įvairių sričių patarimai, bet ir suteikiama galimybė palyginti taupymo veiksmus pagal teikiamą naudą ir reikalingas pastangas. Šias gaires numatoma nuolat pildyti, atnaujinti ir užtikrinti jų aktualumą.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio tiekimo kainą. Lyginant su rugpjūčio mėnesio vidutine kaina, rugsėjo (1-13 d.) duomenimis vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje sumažėjo 22 proc. Per pastarąją savaitę nepriklausomi elektros tiekėjai siūlomų planų (18-24 mėn.) su fiksuota kaina 1 kWh kainas sumažino 16 – 20 proc. Kainos nurodomos be valstybės taikomų kompensacijų. Į trečiąjį liberalizacijos etapą patenkantiems vartotojams pateikiama prognozuojama mėnesio sąskaita nuo 2023 m. sausio 1 d. Taip pat palyginimui pateikiama visuomeninio tiekėjo kaina, kuri galioja iki sausio 1 d.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 5 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės benzino kainos daugiausiai sumažėjo Lietuvoje (0,033 Eur/l arba 1,9 proc.) taip mažėjo Latvijoje (0,027 Eur/l arba 1,5 proc.), Estijoje kainos nekito. Vidutinės benzino kainos padidėjo Vokietijoje (0,232 Eur/l) ir Lenkijoje (0,004 Eur/l). Daugiausiai kaina augo Vokietijoje –2,5 proc.

Dyzelino vidutinės kainos padidėjo 0,001–0,082 Eur/l. visose lyginamose valstybėse, išskyrus Estiją. Mažiausiai kainos augo Lietuvoje – 0,03 proc., daugiausiai Vokietijoje – 3,95 proc.

Tarp Baltijos šalių vidutinė benzino kaina, kaip ir praėjusią savaitę, yra mažiausia Lietuvoje (1,726 Eur/l) ir trečią savaitę iš eilės išlieka mažesnė už dyzelino vidutinę kainą (1,842 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad pastarąją savaitę elektros ir dujų kainos Lietuvoje mažėjo (elektros kaina mažėjo 40 proc., dujų 25 proc.). Lietuvoje vidutinė benzino kaina, kaip ir praėjusią savaitę, tarp Baltijos šalių yra mažiausia (1,726 Eur/l) ir trečią savaitę iš eilės išlieka mažesnė už dyzelino vidutinę kainą (1,842 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė kvietimus fiziniams asmenims teikti paraiškas kompensuoti dalį jų įsirengiamų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų išlaidų. Finansavimas skiriamas pagal Energetikos ministerijos finansuojamą jungtinį projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio laikotarpio kainą. Kainos nurodomos be valstybės taikomo dalinio tiekimo kainos kompensavimo (0,09 Eur/kWh). Į trečiąjį liberalizacijos etapą patenkantys vartotojams pateikiama prognozuojama mėnesio sąskaitą nuo 2023 m. sausio 1 d. Taip pat palyginimui pateikiama visuomeninio tiekėjo kaina, kuri galioja iki sausio 1 d.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. rugpjūčio 22–29 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės benzino kainos sumažėjo tik Lietuvoje ir Latvijoje 0,006–0,011 Eur/l. Estijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje vidutinės benzino kainos padidėjo 0,001–0,044 Eur/l. Daugiausiai kaina augo Vokietijoje – 2,5 proc.

Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose valstybėse 0,054–0,102 Eur/l. Mažiausiai padidėjo Lietuvoje – 3,0 proc., daugiausiai padidėjo Lenkijoje – 6,5 proc.

Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,759 Eur/l) praėjusią savaitę sumažėjo (0,006 Eur/l) ir yra mažiausia tarp Baltijos šalių. Antrą savaitę iš eilės Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra mažesnė už dyzelino vidutinę kainą (1,841 Eur/l). Vidutinė dyzelino kaina tarp Baltijos šalių mažiausia Latvijoje (1,818 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad elektros ir dujų kainos, kaip ir visoje Europoje, Lietuvoje pastarąją savaitę augo (elektros kaina išaugo 15 proc., dujų 13 proc.). Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,759 Eur/l) praėjusią savaitę sumažėjo (0,006 Eur/l) ir yra mažiausia tarp Baltijos šalių.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio laikotarpio kainą. Kainos nurodomos be valstybės taikomo dalinio tiekimo kainos kompensavimo (0,09 Eur/kWh). Į trečiąjį liberalizacijos etapą patenkantys vartotojams pateikiama prognozuojama mėnesio sąskaitą nuo 2023 m. sausio 1 d. Taip pat palyginimui pateikiama visuomeninio tiekėjo kaina, kuri galioja iki sausio 1 d.

Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys rugpjūčio 30 d. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojamoje diskusijoje „Dėl energijos kainų poveikio Lietuvos verslui“ pristatė elektros energetikos rinką ir atsakė į verslo atstovams kylančius klausimus dėl išaugusių elektros kainų.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. rugpjūčio 15 –22 dienomis.

Geofizinius jūros dugno tyrimus Baltijos jūroje atlikę tyrėjai nustatė, kad jūros dugno sandara yra tinkama vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką. Jūros dugno tyrimų rezultatai ir tyrėjų pateiktos rekomendacijos svarbūs vėjo elektrinių modelių parinkimui bei parkui reikalingos infrastruktūros išdėstymui jūrinėje teritorijoje.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad elektros kaina nežymiai mažėjo (1,4 proc.). Per praėjusią savaitę Lietuvoje pagamintas didžiausias kiekis elektros energijos šią vasarą – 98 GWh arba 30 proc. daugiau nei vidutiniškai šią vasarą per savaitę. Dujų kainos, kaip ir visoje Europoje, Lietuvoje pastarąją savaitę augo (21 proc.). Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,77 Eur/l) lyginant su Baltijos šalimis ir Vokietija išlieka mažiausia.

Lietuvos energetikos agentūra pradeda įgyvendinti projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“. Iki 2026 m. Lietuvoje siekiama įrengti kiek daugiau nei 53 tūkstančius elektromobilių privačių įkrovimo prieigų, jų finansavimui bus skirta 45 milijonai eurų Europos Sąjungos investicijų ir valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai moksleiviams, dalyvaujantiems projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“, pristatė agentūros veiklą, supažindino su energetikos sektoriaus naujienomis.

Agentūros specialistų atliekama kas mėnesį saulės elektrinių rinkos apžvalga rodo, kad per pastaruosius kelis mėnesius saulės elektrinių įrengimo kaina buvo nepastovi ir nuolatos kito. Augant infliacijai, elektros energijos kainai, tai pat brangsta ir saulės elektrinės įsirengimas.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pastebi, kad elektros ir dujų kainos, kaip ir visoje Europoje, Lietuvoje pastarąją savaitę augo (elektros kaina išaugo 38%, dujų 16 %). Degalų kainos Lietuvoje mažėjo (benzinas 0,30 Eur/l, dyzelinas 0,25 Eur/l. ) ir yra mažiausios Baltijos šalyse.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio laikotarpio kainą. Kainos nurodomos be valstybės taikomo dalinio tiekimo kainos kompensavimo (0,09 Eur/kWh). Į trečiąjį liberalizacijos etapą patenkantys vartotojai nuo šiol gali rasti prognozuojamą mėnesio sąskaitą nuo sausio 1 d. Taip pat palyginimui pateikiama visuomeninio tiekėjo kaina, kuri galioja iki sausio 1 d.  

Lietuvos energetikos agentūros specialistai pastebi, kad pastarąją savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo (6 proc.), o dujų kainos išliko aukštos. Degalų kainos Lietuvoje toliau mažėja ir išlieka mažiausios Baltijos šalyse – benzinas ir dyzelinas per pastarąją savaitę atpigo dar 0,4 ct.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Pasibaigus antram liberalizacijos etapui vartotojų informavimui prognozuojama mėnesio sąskaita pateikiama su garantinio laikotarpio tiekimo kaina. Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas energija“ paskelbus apie fiksuotų kainų planų naikinimą bus apžvelgiami tik jo planai susieti su elektros biržos kaina.

Lietuvos energetikos agentūrų specialistų teigimu, liepos mėnesio vidutinė biržos elektros kaina (305 EUR/MWh) Lietuvoje yra didžiausia per visą dalyvavimą biržoje laikotarpį nuo 2013 m. Per pastaruosius tris mėnesius ji išaugo daugiau nei 2,5 karto. Tai lėmė Rusijos karas Ukrainoje ir energetinis šantažas prieš Europą, tiek ir įprasti, daugiamečiai veiksniai. Agentūros nuomone, „Perlas Energija“ neįvertino galimų pokyčių elektros rinkoje ir nesuvaldė rizikų dėl kainų augimo.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. liepos 25 – rugpjūčio 1 dienomis. Tiek benzino, tiek dyzelino kainos daugiausiai sumažėjo Lietuvoje.

Lietuvos energetikos agentūros specialistai pastebi, kad pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina augo (20 %), dujų kainos taip pat toliau išliko aukštos. Degalų kainos Lietuvoje toliau mažėja ir išlieka mažiausios Baltijos šalyse – benzinas ir dyzelinas per pastarąją savaitę atpigo 0,4 ct.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Pasibaigus antram liberalizacijos etapui vartotojų informavimui prognozuojama mėnesio sąskaita nuo šiol pateikiama su garantinio laikotarpio tiekimo kaina.

Lietuvos energetikos agentūros specialistai pastebi, kad elektros ir dujų kainos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pastarąją savaitę augo (elektros kaina išaugo beveik 23%, dujų 25 %). Degalų kainos Lietuvoje mažėja jau penktą savaitę iš eilės (benzinas atpigo 0,20 Eur/l, dyzelinas – 0,14 Eur/l.) .

Lietuvos energetikos agentūra, įvertinusi Europos Komisijos plano „Dujų taupymas saugiai žiemai“ siūlymą valstybėms narėms savanoriškai susimažinti dujų vartojimą 15% nuo rugpjūčio 1 d. iki 2023 metų kovo 31 d., prognozuoja, kad šių metų dujų suvartojimas Lietuvoje turėtų būti apie 24% mažesnis nei 2021 m.

Lietuvos energetikos agentūra sudarė sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia UAB „IO Projects“ Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių įgyvendinimo stebėsenos informacinės sistemos sukūrimo galimybių studijai ir techninei specifikacijai parengti.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Pasibaigus antram liberalizacijos etapui vartotojų informavimui prognozuojama mėnesio sąskaita nuo šiol pateikiama su garantinio laikotarpio tiekimo kaina.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. liepos 11–18 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės benzino kainos lyginamose šalyse mažėjo, išskyrus Lenkiją, sumažėjo 0,02–0,06 Eur/l. Lenkijoje benzino vidutinė kaina nežymiai padidėjo – 0,002 Eur/l arba 0,1 proc. Benzino vidutinė kaina daugiausiai sumažėjo Latvijoje (0,06 Eur/l arba 3,2 proc.), mažiausiai – Vokietijoje (0,02 Eur/l arba 1,1 proc.).

Dyzelino vidutinė kaina Baltijos šalyse sumažėjo: daugiausiai – Latvijoje (0,06 Eur/l arba 2,9 proc.), mažiausiai – Estijoje (0,002 Eur/l arba 0,1 proc.), o Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo – atitinkamai 0,01 Eur/l ir 0,02 Eur/l.

Lietuvoje ketvirtą savaitę iš eilės (nuo birželio 20 d. iki liepos 18 d.) Lietuvoje vidutinės degalų kainos mažėja: per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,143 Eur/l, dyzelinas – 0,113 Eur/l. 

Lietuvos energetikos agentūra planuoja pirkti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtros galimybių žemėlapio sukūrimo paslaugą ir kviečia rinkos dalyvius iki 2022 m. liepos 29 d. 15.00 val. dalyvauti rinkos konsultacijoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. liepos 4–11 dienomis.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo: benzinas 0,02–0,12 Eur/l, dyzelinas 0,003–0,07 Eur/l. Daugiausiai benzino kaina sumažėjo Estijoje (0,12 Eur/l arba 5,6 proc.), mažiausiai – Vokietijoje (0,02 Eur/l arba 0,8 proc.).

Dyzelino vidutinė kaina daugiausiai sumažėjo Lenkijoje (0,07 Eur/l arba 4,2 proc.), mažiausiai – Estijoje (0,003 Eur/l arba 0,2 proc.)

Lietuvoje jau trečią savaitę iš eilės (nuo birželio 20 d. iki liepos 11 d.) vidutinės degalų kainos mažėja: per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,119 Eur/l, dyzelinas – 0,076 Eur/l. Lyginant degalų kainas Baltijos šalyse, tiek benzinas, tiek dyzelinas pigiausias Lietuvoje.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. birželio 27 – liepos 4 dienomis.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama.

 Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. birželio 20–27 dienomis.

Lietuvoje tiek vidutinė benzino kaina (2,04 Eur/l), tiek dyzelino kaina (2,01 Eur/l) buvo mažiausia Baltijos šalyse.

Birželio 29-ąją ekspertų diskusijoje Lietuvos energetikos agentūra kartu su elektros skirstymo ir perdavimo operatoriais, nepriklausomais tiekėjais, valstybine reguliavimo tarnyba bei verslo atstovais pirmą kartą aptarė gyventojų bei verslo galimybes optimizuoti elektros energijos sąnaudas.

Birželio 26 dieną  pasibaigus papildomam laikotarpiui nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimui į antrąjį etapą patenkantiems gyventojams, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis 85,7 proc. arba 634 tūkst. šio etapo gyventojų pasirašė sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. Tiekėjo nepasirinkę gyventojai raginami nedelsti ir pasirinkti nepriklausomą tiekėją, kuris užtikrins elektros energijos tiekimą nuo rugpjūčio 1 d.

Renginys vyks 2022 m. birželio 30 d., ketvirtadienį, 10 valandą, 213 salėje, Gedimino pr. 38, Vilniuje.

Birželio 27-ają nuotoliniame susitikime Lietuvos energetikos agentūra savivaldybių atstovams pristatė Savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos 2021 metais vertinimo rezultatus, aptarė siūlomus keisti vertinimo kriterijus.

 Birželio 22-ąją nuotolinėje diskusijoje susitikę Danijos ir Lietuvos energetikos agentūros specialistai aptarė šalių patirtį pastatų energetikos vartojimo sektoriuje, apsikeitė kompetencijomis bei ateities perspektyvomis imantis pokyčių energetikos sektoriuje. Šiuo susitikimu pratęsiamas daugiau kaip 25 metų trunkantis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Danijos energetikos agentūrų.

 Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. birželio 13–20 dienomis.

Esant itin dideliam gyventojų susidomėjimui investicijomis į žaliąją energetiką svarbu užtikrinti stabilias, gretimoms rinkoms artimas saulės elektrinių kainas. Siekiant sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatinti gyventojus burtis į energetines bendrijas Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną mėnesį analizuoja ir skelbia saulės elektrinių kainas Lietuvoje ir kituose regionuose.

Birželio 21 dieną Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotame seminare aktyviausiems šalies mokytojams Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys pristatė aktualiausias naujienas apie energetikos sektoriaus situaciją ES ir Lietuvoje.

Lietuvos energetikos agentūra, atsižvelgdama į svarbą operatyviai informuoti vartotojus apie naujausius pokyčius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymuose, skelbia naujausius pasikeitimus birželio 21 dienos duomenimis. Antrojo liberalizavimo etapo metu nepriklausomo elektros tiekėjo nesuspėję pasirinkti buitiniai vartotojai tiekėją pasirinkti dar gali iki sekmadienio, birželio 26 d. imtinai.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. birželio 6–13 dienomis. Minėtu laikotarpiu vidutinės degalų kainos išaugo visose lyginamose šalyse išskyrus Lenkiją.

Lietuvos energetikos agentūra, atsižvelgdama į svarbą operatyviai informuoti vartotojus apie naujausius pokyčius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymuose, skelbia naujausius pasikeitimus birželio 16 dienos duomenimis. Elektros energijos kainos labiausiai augo trumpesnio fiksuotos elektros energijos planų pasiūlymuose.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. gegužės 30 – birželio 6 dienomis. Minėtu laikotarpiu Lietuvoje vidutinės degalų kainos, kaip ir anksčiau, išlieka mažiausios Baltijos šalyse, tačiau benzino vidutinė kaina Baltijos valstybėse ne tik pirmąkart viršijo 2 Eur/l ribą, bet ir buvo didesnė už benzino vidutinę kainą Vokietijoje (1,999 Eur/l).

Lietuvos energetikos agentūra, atsižvelgdama į svarbą operatyviai informuoti vartotojus apie naujausius pokyčius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymuose, skelbia naujausius pasikeitimus (lyginant su birželio 7 d. pranešimu) nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymuose (planai su fiksuota iki 24 mėn. kaina).

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė viešąjį pirkimą Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių įgyvendinimo stebėsenos informacinės sistemos sukūrimo galimybių studijos ir techninės specifikacijos parengimo paslaugoms įsigyti. Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2022 m.  birželio 28 d. 11:00 val.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius gegužės 23 – 27 dienomis. Lietuvoje vidutinės degalų kainos, kaip ir anksčiau, išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių.

Lietuvos energetikos agentūra, siekdama vartotojams operatyviau pateikti aktualiausią informaciją, nuo šiol nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymus skelbs anksčiau. Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius gegužės 16 – 20 dienomis. Lietuvoje vidutinės degalų kainos, kaip ir anksčiau, išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių.

Agentūros atlikta analizės rodo, kad skirtumai tarp populiariausių nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų mažėja. Lyginant šios savaitės nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymus (planai su fiksuota kaina, vieno laiko zona) skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios vidutinių sąskaitų sumos sudaro 1,9 Eur. Nevertinant didžiausios sąskaitos, skirtumas tarp likusių 3 tiekėjų pasiūlymų sudaro 0,4 Eur. Anksčiau šie skirtumai tarp didžiausios ir mažiausios sąskaitos sumų buvo didesni – 4,4–4,6 Eur.

Esant itin dideliam gyventojų susidomėjimui investicijomis į žaliąją energetiką svarbu užtikrinti stabilias, gretimoms rinkoms artimas saulės elektrinių kainas. Energetikos ministerijai saulės elektrinių įrengimui skyrus apie 48 mln. eurų paramą, Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną mėnesį analizuos ir skelbs saulės elektrinių kainas Lietuvoje ir kituose regionuose.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius gegužės 9 – 13 dienomis.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius gegužės 2 – 9 dienomis.

Lietuvos energetikos agentūra siekdama tinkamai informuoti ir atkreipti visuomenės dėmesį į nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymus pateikia informaciją pagal atnaujintą siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką. Informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų pasiūlymų ar siūlomų planų reklama.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius balandžio 25 – gegužės 2 dienomis.

Lietuvos energetikos agentūra, siekdama suteikti daugiau informacijos elektros tiekėją besirenkantiems gyventojams, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, skelbia preliminarias siūlomas elektros energijos kainas.

Lietuvos energetikos agentūra savo  interneto svetainėje  skelbia informaciją apie palyginamąsias degalų kainas – vidutines išlaidas eurais, nuvažiuoti 100 km naudojant skirtingas kuro rūšis. Ši informacija ir jai apskaičiuoti naudoti apibendrinti duomenys bus skelbiami kiekvieną metų ketvirtį.

Lietuvos energetikos agentūros atliktas Lietuvos savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimas parodė, kad trečius metus iš eilės energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse lyderiauja Druskininkai, Birštonas bei Kauno miestas ir rajonas bei Šilalės rajonai. Pažangiausių savivaldybių penketuką apleido Vilnius.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius balandžio 11–25 dienomis.

Hidrometeorologinių parametrų matavimus Baltijos jūros teritorijoje atliks Ispanijos įmonė EOLOS Floating Lidar Solutions SL. Šį paslaugų tiekėją atrinko Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi tarptautinį viešąjį pirkimą.

 Lietuvos energetikos agentūra, siekdama suteikti daugiau informacijos elektros tiekėją besirenkantiems gyventojams, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, skelbia preliminarias siūlomas elektros energijos kainas.

Lietuvos energetikos agentūra planuoja pirkti Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių įgyvendinimo stebėsenos informacinės sistemos sukūrimo galimybių studijos ir techninės specifikacijos parengimo paslaugas ir kviečia nepriklausomus ekspertus, institucijas ir kitus rinkos dalyvius iki gegužės 5 d. 15 val. dalyvauti rinkos konsultacijoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Minint pasaulinę inovacijų dieną Lietuvos energetikos agentūra skelbia apklausos rezultatus apie inovacijų ir mokslinių tyrimų energetikos sektoriuje plėtrą. Nors šalies investicijos šioje srityje kasmet auga, tačiau Tarptautinės energetikos agentūros šalių narių reitinge Lietuva užimta 26 vietą iš 31.

Lietuvos energetikos agentūra, siekdama suteikti daugiau informacijos elektros tiekėją besirenkantiems gyventojams, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, skelbia preliminarias siūlomas elektros energijos kainas.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra įvertinusi dažniausiai pastatų audituose pasitaikančias klaidas pateikė rekomendacijas audito kokybei gerinti. Bendradarbiaujant su pastatų auditoriais parengtas rekomendacijų rinkinys.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius balandžio 4–11 dienomis. Minėtu laikotarpiu degalų kainos sumažėjo.

Benzino kaina daugiausiai mažėjo Estijoje – 3,2 proc. (5,8 ct/l), dyzelino kaina labiausiai mažėjo Lenkijoje – 5,0 proc. (8,1 ct/l). Degalų kainos Lietuvoje išlieka mažiausios Baltijos šalyse. Lietuvoje dyzelino kaina išlieka aukštesnė už benzino kainą. BRENT rūšies ir Urals rūšies žaliavinės naftos kainos per šį laikotarpį taip pat sumažėjo.

Lietuvos energetikos agentūra, siekdama suteikti daugiau informacijos elektros tiekėją besirenkantiems gyventojams, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, skelbia preliminarias siūlomas elektros energijos kainas.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius kovo 28 – balandžio 4 dienomis. Nuo  šiandien agentūra pradeda skelbti benzino ir dyzelino kainų struktūrą, kurioje nurodoma ir biodegalų dalis.

Lietuvos energetikos agentūra, siekdama suteikti daugiau informacijos elektros tiekėją besirenkantiems gyventojams, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, skelbia preliminarias siūlomas elektros energijos kainas.

Lietuvos energetikos agentūra planuoja pirkti Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti vėjo elektrinių ir susijusios infrastruktūros plėtros parengiamųjų darbų atlikimo konsultacines paslaugas ir kviečia nepriklausomus ekspertus, institucijas ir kitus rinkos dalyvius iki balandžio 12 d. 15.00 val. dalyvauti rinkos konsultacijoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra nuo šiandien, kiekvieną penktadienį, skelbs periodinę ir susisteminą aktualiausių energetikos duomenų apžvalgą.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius kovo 21–28 dienomis. Minėtu laikotarpiu dyzelino kaina augo visose lyginamose valstybėse. Lietuvoje vidutinė dyzelino kaina padidėjo mažiausiai – 0,1 proc. (0,1 ct), daugiausiai – Latvijoje 5,6 proc. (9,8 ct) ir Lenkijoje 5,3 proc. (8,1 ct). Benzino kaina didėjo Estijoje – 1,9 proc. (3,5 ct) ir Lenkijoje – 0,5 proc. (0,7 ct), o mažėjo Vokietijoje – 0,84 proc. (1,8 ct),  Lietuvoje – 0,35 proc. (0,6 ct), Latvijoje – 0,24 proc. (0,4 ct).

 Lietuvos energetikos agentūra, siekdama suteikti daugiau informacijos elektros tiekėją besirenkantiems gyventojams, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, skelbia preliminarias siūlomas elektros energijos kainas.

Pagal jungtinę sutartį veikianti paslaugų tiekėjų grupė UAB „Geobaltic“ ir UAB „Garant Diving“, pasitelkdama subtiekėją, lenkų įmonę LOTOS Petrobaltic SA, atliks geofizinius ir geotechninius jūros dugno tyrimus, būtinus vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje įrengti. Šį paslaugų tiekėją atrinko Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi tarptautinį viešąjį pirkimą.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. kovo 14–21 dienomis. Minėtu laikotarpiu Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje degalų kainos sumažėjo. Labiausiai benzino kaina mažėjo Vokietijoje – 5,1 proc. (11,5 ct), dyzelino – Lenkijoje 6,2 proc. (10,2 ct). Lietuvoje degalų kainos krito mažiausiai – benzino kaina sumažėjo 2,4 proc. (4,2 ct), o dyzelino kaina sumažėjo 2,6 proc. (4,8 ct).

Tačiau ši kainų kritimo tendencija buvo trumpalaikė, nes žaliavinės naftos kainos vėl auga. 2022 m. nuo kovo 17 d. iki kovo 21 d. BRENT rūšies žaliavinės naftos kaina išaugo iki 122,3 Eur už barelį, Urals rūšies žaliavinės naftos kaina išaugo iki 95,5 Eur už barelį.

Lietuvos energetikos agentūra, siekdama suteikti daugiau informacijos elektros tiekėją besirenkantiems gyventojams, skelbia elektros tiekėjų preliminarias siūlomas elektros energijos kainas.

Lietuvos energetikos agentūra nuo šiandien, kiekvieną penktadienį, skelbs informaciją apie degalų kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Lietuvos energetikos agentūra, reaguodama į augančias elektros energijos kainas ir siekdama suteikti daugiau informacijos elektros tiekėją besirenkantiems gyventojams, nuo šiol kiekvieną savaitę skelbs elektros tiekėjų preliminarias siūlomas elektros energijos kainas.

Šiais metais Lietuvos energetikos agentūra pirmą kartą atliko Lietuvoje gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimą. Patikrinta, ar 2021 metais Lietuvoje veikusių keturių biodegalų gamintojų gaminami biodegalai atitinka tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus. Pagamintų biodegalų atitiktį tokiems kriterijams pavirtina nepriklausomų šalių pagal Europos Komisijos patvirtintas sertifikavimo schemas išduodami sertifikatai.

Vasario 16-ąją Lietuvos energetikos agentūra tapo oficialia Europos energetikos agentūrų tinklo nare. 25 Europos šalis vienijanti organizacija siekia stiprinti agentūrų bendradarbiavimą tvarios energetikos klausimais. Įvykdžiusi atrankos procedūras agentūra prie tinklo prisijungia pirmoji iš Baltijos šalių.

„Agentūra siekdama tapti kompetencijų centru privalo ne tik atidžiai stebėti ir analizuoti valstybės energetikos sektoriaus pažangą, bet ir bendradarbiauti su kitomis, analogišką veiklą atliekančiomis organizacijomis. Prisijungimas prie Europos energetikos agentūrų tinklo tai ne tik didelis įvertinimas mūsų komandai, bet ir garbingas įsipareigojimas įgytas kompetencijas pritaikyti Lietuvoje“, –  teigia Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra 2022 m. pradeda naują veiklą – apskaičiuoja ir savo interneto svetainėje skelbia degalų palyginamąsias kainas. Kartu skelbiami šioms kainoms apskaičiuoti naudoti apibendrinti duomenys.

Tokia paprasta ir lengvai palyginama informacija apie skirtingų rūšių degalų kainas yra skiriama transporto priemonių naudotojams, kad jie galėtų geriau įvertinti santykinę konkrečių rinkoje esančių degalų kainą ir priimti teisingus sprendimus.

Pratęsiamas anksčiau skelbtas vykdomų tarptautinių pirkimų vėjo greičių, vandens ir meteorologinių matavimų bei jūros dugno geologinių tyrimų Lietuvos jūrinėje teritorijoje atlikimo paslaugoms įsigyti pasiūlymų pateikimas iki 2022 m. sausio 24 d. (vietoje 2022 m. sausio 12 d.), atsižvelgiant į pirkimų dalyvių prašymus dėl artėjančio šventinio laikotarpio ir būtinybės skirti daugiau laiko pasiūlymams pateikti.

Paskelbti vėjo greičių, vandens ir meteorologinių matavimų bei jūros dugno tyrimų atlikimo paslaugų Lietuvos jūrinėje teritorijoje, kurioje iki 2028 m. planuojama įrengti pirmąjį vėjo elektrinių parką, tarptautiniai pirkimai. Pasiūlymai bus  priimami iki 2022 m. sausio 12 d. Jūros dugno tyrimai turės būti atlikti per 11 mėnesių, vėjo greičių, vandens ir meteorologiniai matavimai – per 16 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo.

Lietuvos energetikos agentūros atstovai Kaune aukštųjų mokyklų studentams pristatė vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje projekto iššūkius. Agentūros pasiūlyta užduotis studentams – kaip panaudoti perteklinę elektros energiją vandenilio gamybai. Planuojama, kad pastačius vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, rinkoje atsiras daug perteklinės elektros energijos. Ji gali būti panaudota vandenilio gamybai elektrolizės būdu, kuris vėliau būtų naudojamas tinklo balansavimui, transportui ir pramonėje.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros suorganizuotame renginyje  „GovTech Demo Day“ startuoliams, įmonėms ir technologijų specialistams pristatė projektą  „Asmens sutaupytos energijos ir sukuriamo CO₂ pėdsako matavimo sprendimas“. Lietuvos energetikos agentūra kviečia IT sprendimų kūrėjus ir inovatorius prisidėti prie sprendimo, skirto apskaičiuoti asmens sutaupomą energiją ir sukuriamą CO₂ pėdsaką, sukūrimo. Sprendimo sukūrimas finansuojamas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros skiriamomis lėšomis. 

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra numato pirkti „Asmens sutaupytos energijos ir sukuriamo CO₂ pėdsako matavimo sprendimo“ sukūrimo produktą. Tai bus IT sprendimas, kuris suteiks galimybę kiekvienam vartotojui įvertinti suvartotos energijos efektyvumą. Tuo tikslu Agentūra kviečia IT rinkos dalyvius, institucijas, kitus suinteresuotus ekspertus pateikti įžvalgas dėl šiam sprendimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdama į suteiktas konsultacijas, Agentūra CVP IS priemonėmis planuoja „Microsoft Teams“ platformoje organizuoti susitikimą su potencialiais tiekėjais.

Su energijos vartojimo efektyvumu susijusiam vartotojo elgesiui daugiausia įtakos turi vartotojo žinios ar jų trūkumas. Siekiama didinti vartotojų sąmoningumą taikant švietimo ir konsultavimo priemones. Svarbu, kad vartotojas atkreiptų dėmesį į švietimo ir konsultavimo priemones, nes tai formuoja vartojimo įpročius ir lemia vartotojo elgsenos pokyčius. Pasikeitus vartotojų įpročiams ir imantis energijos taupymo individualių veiksmų, pastebimas energijos vartojimo sumažėjimas, kas apsprendžia mažesnes išlaidas energijai bei globaliu mastu mažina aplinkos taršą.

Spartėjant klimato kaitai Lietuvoje vis labiau įsibėgėja žaliosios energetikos plėtra. Žalioji energetika įgauna pagreitį dar ir dėl to, kad atsinaujinančių energijos išteklių srityje Lietuva turi tiek nacionalinių, tiek ir Europos Sąjungos keliamų įsipareigojimų.
   Siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra šalyje yra vykdoma remiantis nacionaliniais dokumentais, kuriuose yra numatyti ilgalaikiai šalies tikslai energetikos srityje bei nustatyti siektini atsinaujinančių energijos išteklių dalies tikslai iki 2050 metų. Šių tikslų įgyvendinimą objektyviai parodo statistinis pasiektų atsinaujinančių energijos išteklių plėtros rezultatų įvertinimas.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra atliko visų energijos vartojimo auditorių ir didelių įmonių pateiktų 2020 m. II pusmečio energijos vartojimo auditų ataskaitų atitikties patikrą Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos reikalavimams.
   Atliekant tokias patikras yra siekiama pagerinti atliekamų auditų rezultatyvumą ir kokybę, užtikrinti vertę audito užsakovams bei auditoriams sudaryti kokybe pagrįstas konkurencijos sąlygas.

Lietuvos energetikos agentūra turi naują vadovą. Juo tapo energetikos ekspertas Virgilijus Poderys.
   „Pagrindinis mano tikslas – sukurti stiprų bei lyderiaujantį energetikos kompetencijų centrą. Ypatingai daug dėmesio skirsime duomenų analizei ir modeliavimui, energetikos inovacijoms, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui, siekiant saugios ir tvarios šalies energetikos ateities“, – sako naujasis agentūros direktorius V. Poderys.

Siekiant sumažinant energetikos sektoriaus poveikį klimato kaitai, Lietuva, įgyvendindama Direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo, buvo įsipareigojusi iki 2020 metų sutaupyti 11,67 TWh energijos. Tuo tikslu Lietuvoje įgyvendintos energijos taupymo priemonės transporto, pastatų, paslaugų, pramonės ir kituose šalies ūkio sektoriuose bei apie pasiektą pažangą parengta ir Europos Komisijai pateikta nacionalinė ataskaita.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra kviečia į 2021 m. birželio 29 d. vyksiantį nuotolinį renginį, skirtą energijos vartojimo audito įrenginiuose ir technologiniams procesams užsakovams. Šio renginio tikslas – rinkos situacijos aptarimas su audito užsakovų suinteresuotąja grupe, finansavimo galimybių ir gerųjų praktikų pristatymas. Norintiems dalyvauti šiame renginyje reikia iki 2021 m. birželio 25 d. užsiregistruoti.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra numato 2021 m. birželio 22 d. surengti apie energijos vartojimo audito atlikimo pastatuose aktualijas renginį. Šio renginio tikslas – energijos vartojimo efektyvumo didinimo perspektyvų viešuosiuose pastatuose apžvalga, auditų kokybės tikrinimo rezultatų pristatymas, diskusija auditų atlikimo proceso tobulinimo tema.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas numato 2021 m. birželio 28–2021 m. liepos 2 dienomis surengti nuotolinius energijos vartojimo pastatuose auditą atliekančių specialistų mokymo kursus. Registracijos į šiuos mokymo kursus pabaiga – 2021 m. birželio 7 d.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai apibendrintą ataskaitą apie susitarimų, kurie yra sudaromi tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir elektros ir dujų perdavimo sistemų bei skirstomųjų tinklų operatorių, įgyvendinimą 2020 metais.

Ataskaitoje pateikiami preliminarūs duomenys apie sutaupytos energijos kiekį. Galutinis sutaupytos energijos kiekis bus apskaičiuotas atlikus minėtų operatorių pateiktų dokumentų tikrinimą.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra kasmet rengia apibendrintą informaciją apie tai, kaip energijos tiekėjai įgyvendina susitarimus dėl galutinės energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo veiklų, kuriuos sudaro su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Minėtoje informacijoje akcentuojamos švietimo ir konsultavimo priemonių (toliau – ŠKP) veiklos, galutinės energijos vartotojų skaičius ir šių vartotojų grupės bei ŠKP poveikio efektyvumas. Tuo tikslu tiekėjai už paskutiniais praėjusiais metais įgyvendintas ŠKP atsiskaito Energetikos ministerijai nustatytąja tvarka iki einamųjų metų vasario 15 d.

2021-03-18 įvyko projekto „Energy Efficiency Watch 4“ kūrybinės dirbtuvės, prie kurių suorganizavimo Lietuvoje prisidėjo VšĮ Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo skyrius. Šiame tarptautiniame renginyje buvo siekiama išgirsti iš verslo atstovų apie jų sėkmingai įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo priemonių praktiką, pastebimas kliūtis ir sužinoti apie paramos poreikį sklandesniam efektyvumo didinimo priemonių taikymui.

Energetikos tyrimų ir stebėsenos skyrius kviečia dalyvauti atrankoje į dvi vyr. specialistų pozicijas: duomenų analitika ir energetikos politika.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą, atliekamą atviro konkurso būdu, su tikslu nustatyti kvalifikuotą tiekėją, kuris atliks Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti iki 700 MW vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

Kvietimas teikti registracijos formas pagal priemonę „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais“ pasibaigė galioti vakar (spalio 20 dieną). Pasiruošiant kitam etapui Lietuvos energetikos agentūra pateikia mokėjimo prašymų teikimo ir apmokėjimo atmintinę. 

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra atliko Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo ataskaitos už 2019 metus pagrindinių rodiklių patikslinimą ir paskelbė jo rezultatus. 

Pakeitimai SND balionų kitais energijos šaltiniais projekte:
• Galimybė namo atstovams gauti iki 3% už administravimo darbus
• Pratęstas paraiškų teikimo terminas iki spalio 5 d.

Paskirti Lietuvos energetikos agentūros (LEA) valdybos nariai. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo paskirta ir darbą pradeda VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA) valdyba. Penki valdybos nariai pradeda darbus ketverių metų kadencijai - iki 2024 m. rugsėjo 16 d.. Valdybos nariai dirbs neatlygintinai – visuomeniniais pagrindais.

Lietuvos energetikos agentūra atlikdama auditų ataskaitų, teikiamų kartu su paraiškomis viešųjų pastatų modernizavimo finansavimui gauti, patikrinimus siekia nustatyti ir pagerinti auditų atitiktį metodikai.

Kviečiame pastatų auditorius atlikti rengiamų auditų savikontrolę pasinaudojant atitikties metodikai kriterijais.

Projekte "SND balionų daugiabučiuose keitimui kitais energijos šaltiniais" bendrijos ir namo administratoriai turėjo priimti sprendimą renkantis alternatyvų energijos šaltinį – elektrą arba gamtines dujas iki rugsėjo 7 d. Atsakymus pateikė beveik 900 daugiabučių namų gyventojų iš daugiau nei pusės savivaldybių.

Lietuva yra parengusi nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021 - 2030 metams, laikantis Energetikos sąjungos valdymo reglamente nurodytų reikalavimų. Lietuvos Energetikos Agentūra (LEA) prisideda prie Nacionalinio plano įgyvendinimo pristatydami aktualias statistikas susijas su atsinaujinančiais energetikos ištekliais (AEI).

Siekdama vystyti vėjo elektrinių parką jūrinėje teritorijoje vienu etapu ir įgyvendindama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė Lietuvos Respublikos teritorinės jūros dalį, kurioje tikslinga vykdyti vėjo elektrinių plėtrą ir eksploataciją bei šių elektrinių įrengtąsias galias.

Siekiant panaudoti auditus pastatuose atliekančių auditorių patirtį, VšĮ Lietuvos energetikos agentūra kreipiasi į auditorius, kviesdama pateikti pastabų, pasiūlymų ir įžvalgų, skirtų audito atlikimo procesui tobulinti. Gautos pastabos, pasiūlymai ir įžvalgos bus įvertintos rengiant Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodikos atnaujinimo projektą.

2020 m. gegužės 14 d. įvyko VšĮ Lietuvos energetikos agentūros surengta viešoji konsultacija su energijos vartojimo auditoriais, skirta energijos vartojimo audito atlikimo įrenginiuose ir technologiniuose procesuose kokybei pagerinti. Tuo tikslu iš anksto buvo surinkti atestuotų auditorių siūlymai energijos vartojimo audito atlikimo metodikai pakeisti. Dalyvauti konsultacijoje užsiregistravo 31, dalyvavo 27 auditoriai.

Lietuva, prisidėdama prie Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo bendro tikslo iki 2020 metų padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc., įsipareigojo 2014–2020 metų laikotarpiu sutaupyti 11,67 TWh galutinės energijos. Tuo tikslu sudaromi energijos sutaupymo susitarimai yra skirti skatinti taupyti energiją visose Lietuvos Respublikos ūkio srityse, didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant energijos vartojimo neigiamą poveikį aplinkai bei vartotojui pagal kasdienius jo energijos vartojimo duomenis sudaro galimybes planuotis vartojimą, rinktis ekonomiškai patrauklesnius energijos vartojimo planus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra deda pastangas inicijuoti statybos sektoriaus stimuliavimą gerinant sąlygas viešųjų pastatų modernizavimui. Iš anksto atliktas numatomo modernizuoti viešojo pastato energijos vartojimo auditas yra viena iš paramos gavimui teikiamos paraiškos dalių. VšĮ Lietuvos energetikos agentūra vykdydama atliktų auditų patikrą ir reguliariai rengdama metodinę medžiagą energijos vartojimo auditų kokybei gerinti taip pat prisideda stimuliuojant šalies ekonomiką. 

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra parengė informacijos sąrašą viešųjų pastatų valdytojams, planuojantiems pastatų modernizavimą. Kviečiame pasinaudoti minėtu informacijos sąrašu, skirtu energijos vartojimo audito užsakovams iš anksto įvertinti, kokia informacija auditui atlikti yra reikalinga. Atsakingai pasiruošus informacijos rinkinį iki kontakto su auditoriumi, gali būti ženkliai sumažinama energijos vartojimo audito atlikimo trukmė ir padidintas našumas.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra numato surengti viešąją konsultaciją dėl energijos vartojimo audito atlikimo įrenginiuose ir technologiniams procesams kokybės gerinimo. Šios konsultacijos tikslas – gauti atestuotų auditorių siūlymus Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikai tobulinti.

Paskelbus nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, jo metu viešojoje įstaigoje Lietuvos energetikos agentūroje asmenų aptarnavimas  vyksta tik nuotoliniu būdu.

2020 m. vasario 20 d. įvyko Kauno technologijos universiteto ir partnerių (Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija) surengta konferencija „ENERGETIKA 2020“, kurioje aptartos Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros tendencijos, laukiantys pokyčiai, iššūkiai bei galimybės, pristatyti pažangiausi šiuolaikinių technologijų taikymo energetikos sektoriuje pavyzdžiai.

2020 m. sausio 29–30 d. Vilniuje įvyko tarptautinis renginys „WindMission Lithuania 2020“. Lietuvos energetikos agentūros direktorius Darius Biekša dalyvavo vienoje aktualiausių šio renginio diskusijų – „Jūrinės energetikos plėtros perspektyvos Lietuvoje“, kurios metu konferencijos dalyviams papasakojo apie Agentūros vaidmenį vėjo jėgainių parkų jūroje diegimo procese bei apžvelgė artimiausius suplanuotus tikslus šioje srityje.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra atliko pirmąjį savivaldybių vertinimą pagal jų 2019 metais vykdytas iniciatyvas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse.