VISOS NAUJIENOS

Birželio mėnesį nacionalinė generacija patenkino apie 95 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio – tai trečias didžiausias vietinės elektros, per mėnesį pasigamintos vartojimui patenkinti, rodiklis nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais. Išaugusi vėjo ir saulės elektrinių gamyba bei pradėjusi veikti „Estlink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos turėjo įtakos didmeninės elektros kainų mažėjimui: birželį kainų vidurkis mūsų šalyje buvo 36,4 proc. mažesnis nei gegužę. Izraelio ir Irano karas turėjo įtakos gamtinės dujų TTF pabrangimui 5,5 proc., o Brent nafta brango 9,4 proc., tačiau nafta šį birželį buvo pigiausia tą patį mėnesį per pastaruosius penkerius metus.

Birželį mūsų šalyje ir toliau sparčiai daugėjo elektrinių automobilių: per mėnesį įregistruoti 1 339 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 634 grynieji elektromobiliai ir 705 įkraunami hibridiniai automobiliai – tai tik 1,3 proc. mažiau nei gegužę, kai buvo įregistruoti 1 357 elektromobiliai, ir 82,7 proc. daugiau nei įregistruota lygiai prieš metus. Elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis dabar siekia beveik 2 procentus, o vien tik grynųjų elektromobilių – daugiau nei 1 proc. šio parko. Taip pat per birželį įregistruoti 27 krovininiai lengvieji elektromobiliai – tai 59 proc. daugiau nei gegužę, kai įregistruota 17 tokių transporto priemonių. Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, sumažėjo tiek naujų, tiek naudotų automobilių registracija.

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino ir dyzelino vidutinės kainos sumažėjo 1,7 procento – tai didžiausias kainų sumažėjimas regione tarp Baltijos šalių ir kaimynių Lenkijos bei Vokietijos. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino vidutinė kaina – 0,8 procento. Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,8 proc., dyzelino – 3,8 procento. Vidutinė Brent naftos kaina, didėjusi dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose, per pastarąją savaitę smuko iki 68 USD/bbl – tai 0,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 68,4 USD/bbl.

Per pastaruosius ketverius metus nuo 2021-ųjų, vien vartotojų švietimas ir konsultavimas, keičiant energijos vartojimo įpročius, leido sutaupyti tiek energijos, kad jos užtektų visus metus šiluma aprūpinti Kauno miestą – beveik 1 TWh. Per 2024 m. energijos tiekėjų siūlomas taupymo priemones įgyvendinę vartotojai galėjo sutaupyti tiek energijos, kiek per metus suvartoja daugiau nei 65 tūkst. buitinių elektros vartotojų.

Praėjusią savaitę gamtinių dujų TTF kainos Europoje sumažėjo 9,8 proc.,  Lietuvoje biokuras atpigo 0,8 proc., Brent naftos kainos mažėjo 0,6 proc., tačiau dyzelinas Lietuvoje per savaitę pabrango 0,3 proc., o benzinas – 0,6 procento. Didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos pakilo 27 proc., tačiau savaitės elektros energijos kainų vidurkis ir toliau išliko žemas. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 112 proc. suvartotos elektros energijos – daugiau elektros buvo eksportuojama nei importuojama.

Operatyviai nutraukusi priklausomybę nuo rusiškos energijos, Lietuva gali padaryti tolesnę pažangą siekdama ilgalaikių tikslų, jei vykdys proaktyvią politiką ir bendradarbiaus su regiono partnerėmis, teigiama IEA ataskaitoje.

Birželį didmeninės elektros kainos Baltijos šalyse buvo vienos  mažiausių ES: Lietuvoje ir Latvijoje jos siekė 43 Eur/MWh, Estijoje – 41 Eur/MWh. Palyginti su geguže, kainos sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Pirmąjį 2025 m. pusmetį vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse buvo mažesnė nei ES vidurkis. Mažėjo ir galutinė vartotojų mokama kaina už elektrą: nuo 24,8 ct/kWh gegužę iki 24,4 ct/kWh birželį – tai 0,4 proc. mažiau nei ES vidurkis.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina liepą siekia 6,15 ct/kWh ir yra 0,99 proc. didesnė nei birželį, kai buvo 6,09 ct/kWh. Pirmąją liepos savaitę biokuro kaina siekė 17,13 Eur/MWh, kai pernai tuo pačiu metu ji buvo 16,55 Eur/MWh. Stebimas nuosaikus biokuro kainos didėjimas rodo prasidėjusį pasiruošimą naujam šildymo sezonui. Kilstelėjus kuro įsigijimo kainai, brangsta iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkama energija.

Lietuvos įmonėms įgyvendinant įsipareigojimus pagal energijos sutaupymo susitarimus, 2024 metais bendras jų sutaupytos energijos kiekis siekia 441,74 GWh – tai daugiau nei Šiaulių miestui per metus patiekiama šilumos energijos ir du kartus daugiau nei sutaupyta 2023 metais. Didžiausi energijos sutaupymai pernai pasiekti paslaugų ir pramonės sektoriuose.  Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas iš Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina padidėjo 0,6 proc., o dyzelinas pabrango 0,3 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina sumažėjo 0,5 proc., o dyzelino vidutinė kaina padidėjo 0,1 procento. Palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,9 proc., dyzelino – 2,8 procento. Vidutinė Brent naftos kaina, didėjusi dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose, per pastarąją savaitę atpigo iki 68,4 USD/bbl – tai 10,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 76,5 USD/bbl.

Birželio mėnesį 95 proc. suvartotos elektros pasigaminome Lietuvoje, o importas sumažėjo iki minimumo. Tai trečias rekordinis mėnuo iš eilės: gegužę vietinė elektros gamyba taip pat patenkino 95 proc., o balandį – net 99 proc. vartojimo poreikio. Vėjo ir saulės elektrinės pagamino daugiausia – apie 77 proc. vartojimui reikalingos elektros. Didelė vėjo ir saulės elektrinių generacija lėmė, kad birželis pasižymėjo rekordais: užfiksuota 43,01 Eur/MWh mėnesio didmeninė elektros energijos kaina – mažiausia nuo 2020-ųjų pabaigos, ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje stebėta neigiama vidutinė paros elektros kaina – -2,62 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę pasigaminome 106 proc. visos suvartotos elektros energijos, reikšmingai padidėjus vėjo elektrinių gamybai, o savaitės vidutinė elektros energijos kaina sudarė 0,024 Eur/kWh – tai mažiausia vidutinė savaitės kaina ne tik šiais metais, bet ir per pastaruosius kelerius metus. Birželio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje buvo 0,043 Eur/kWh – 37 proc. mažesnė nei gegužę, kai ji buvo 0,068 Eur/kWh, ir mažiausia vidutinė mėnesio kaina nuo 2021-ųjų. Tačiau nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos elektros kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo beveik 2 procentais.

Lietuvos energetikos agentūros Energetikos duomenų analizės centras gavo antrą pasiūlymą įvertinti žaliavas ir pradėjo vertinimo procedūrą. Svarbu didinti biodegalų gamybą, siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą transporto sektoriuje ir pereiti prie švaresnių, tvaresnių energijos šaltinių. Svarbu maksimaliai panaudoti biodegalus, pagamintus iš tvarių žaliavų, ir didinti jų dalį bendrame kuro balanse, ir, tobulėjant technologijoms, ieškoti naujų, efektyvesnių žaliavų.

Praėjusią savaitę mūsų šalyje didmeninė elektros energijos kaina mažėjo 36 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius kelerius metus, o sekmadienį elektros kainos vidurkis pirmąkart Lietuvos istorijoje buvo neigiamas. Brent naftos kainos dėl sumažėjusios įtampos Artimuosiuose Rytuose per savaitę atpigo 10,6 proc., bet benzinas Lietuvoje pabrango 1,3 proc., o dyzelinas – 6 procentais. Gamtinės dujos TTF brango 1,5 proc. Biokuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 4 procentais.

Beveik 31,6 mln. eurų finansavimas jau skirtas daugiau kaip 9 300 gyventojų, kurie planuoja įsirengti modernias būsto šildymo sistemas. Iš jų apie 6 000 gyventojų jau pasikeitė senus, taršius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, jiems išmokėta apie 19,6 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos energetikos agentūra liepos 1 d. vėl kvies gyventojus teikti paraiškas finansavimui gauti ir keisti turimus senus, neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į efektyvesnes šildymo sistemas.

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė 2024 m. energetikos sektoriaus duomenų apžvalgą, kurioje įvertinta, kiek ir kokios energijos praėjusiais metais šalyje pasigaminta, importuota, suvartota, kokios buvo kainos ir jų tendencijos, koks formavosi energijos rūšių derinys, taip pat pateiktas išsamus, faktais grįstas svarbiausių energetikos sektoriaus rodiklių įvertinimas, jų kaitos analizė per 2024-uosius, atskleistos ilgalaikės tendencijos ir pateiktos įžvalgos sprendimų priėmėjams.

2024 m. energetikos sektoriaus duomenų apžvalga

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina padidėjo 1,3 proc., o dyzelinas pabrango 6 procentais. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina padidėjo 1,4 proc., o dyzelino kaina pakilo 3,6 procento. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje per savaitę padidėjo iki 0,09 Eur/l. Palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,8 proc., dyzelino – 3 procentais. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę dėl Izraelio ir Irano karinio konflikto kilo ir siekė 76,5 USD/bbl – tai 10,1 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 69,5 USD/bbl.

Praėjusią savaitę pasigaminome 102 proc. visos suvartotos elektros energijos, o savaitės vidutinė elektros energijos kaina sudarė 0,037 Eur/kWh – tai mažiausia vidutinė savaitės kaina šiais metais. Birželio mėnesio (1–25 d.) vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,046 Eur/kWh – tai 33 proc. mažesnė kaina nei gegužę, kai ji buvo 0,068 Eur/kWh. Nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai sumažėjo 0,4–0,8 procento.

Praėjusią savaitę mūsų šalyje didmeninė elektros energijos kaina mažėjo 42 proc. ir buvo mažiausia nuo 2024 m. balandžio mėnesio vidurio. Benzinas Lietuvoje per savaitę pabrango 0,5 proc., dyzelinas – 0,6 proc., biokuras – 3,7 procento. Aštrėjant Izraelio ir Irano kariniam konfliktui, gamtinių dujų kainos Europoje per savaitę pakilo 2,5 proc., o Brent naftos kainos – 10,1 procento.

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina padidėjo 0,5 proc., o dyzelinas pabrango 0,6 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina padidėjo 1,1 proc., o dyzelino kaina pakilo 1,2 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,7 proc., dyzelino – 5,3 procento. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 69,5 USD/bbl – tai 6,3 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 65,4 USD/bbl. Po akcizų degalams padidinimo nuo 2025 m. sausio 1 d. išaugusios benzino ir dyzelino kainos jau visą mėnesį yra mažesnės ar panašios į tas, kurios buvo iki akcizų padidinimo 2024 m. gruodžio mėnesį.

Vidutinė birželio mėnesio pirmosios pusės didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,056 Eur/kWh – tai 18 proc. mažesnė kaina nei gegužę, kai ji buvo 0,068 Eur/kWh. Praėjusią savaitę pasigaminome 92 proc. visos suvartotos elektros energijos, o savaitės vidutinė elektros energijos kaina sudarė 0,063 Eur/kWh. Nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planų tarifai pakito nežymiai.

Praėjusią savaitę mūsų šalyje mažėjo biokuro ir degalų kainos – per savaitę biokuras atpigo 1,2 proc., o benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,3 procento. Tuo tarpu gamtinių dujų kainos per savaitę padidėjo 1,1 proc., Brent naftos kainos dėl Izraelio ir Irano konflikto pakilo 6,3 proc., o didmeninės elektros kainos Lietuvoje šoktelėjo 19 procentų. Prie elektros kainų šuolio prisidėjo birželio 11 d. regione sumažėjusi vėjo elektrinių generacija bei atominių elektrinių remonto darbai Suomijoje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,1 proc., o dyzelinas atpigo 0,3 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina sumažėjo 0,1 proc., o dyzelino kaina nepakito. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,2 proc., dyzelino – 4,7 procento. Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas pigesnis Estijoje, bet dyzelino kainų skirtumas tarp šalių sumažėjo iki 0,01 Eur/l. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 65,4 USD/bbl – tai 1,55 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 64,4 USD/bbl.

Pirmą kartą per beveik dvejus metus šiemet saulės modulių kainos Lietuvoje pradėjo kilti. Šių metų antrąjį ketvirtį saulės moduliai kainuoja vidutiniškai 207 eurus už 1 kW – tai 7,8 proc. didesnė kaina nei šių metų pirmąjį ketvirtį, kai ji vidutiniškai siekė 192 eurų už 1 kW ir 4,5 proc. daugiau nei pernai paskutinį metų ketvirtį, kai ji buvo 198 eurus už 1 kW. Kainos kyla dėl pasaulinės didesnio efektyvumo saulės modulių brangimo tendencijos, išaugus jų paklausai ir formuojantis pasiūlos trūkumui.

Lietuvoje gegužės mėnesį pasigaminome 95 proc. suvartotos elektros – tai antras didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais, nusileidžiantis tik šių metų balandžiui, kai buvo pagaminta 99 proc. vartojimui reikalingos elektros. Išaugusi saulės elektrinių generacija, pigusios gamtinės dujos, naudojamos šiluminėse elektrinėse elektrai gaminti, turėjo įtakos didmeninės elektros kainų mažėjimui – gegužės mėnesio vidurkis mūsų šalyje buvo 9,3 proc. mažesnis nei balandį. Gamtinės TTF dujos per mėnesį atpigo 9,1 proc., o Brent nafta – 3,8 proc. ir ši gegužė pasižymėjo pigiausia nafta, lyginant gegužės mėnesius, per pastaruosius penkerius metus.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina birželį siekia 6,09 ct/kWh ir yra 0,66 proc. didesnė nei gegužę, kai buvo 6,05 ct/kWh. Biokuro tiekėjai išparduoda biokuro likučius, todėl 13 savaičių iš eilės biokuro kaina išliko mažesne nei 17 Eur/MWh. Pirmąją birželio savaitę jo kaina siekia 16,42 Eur/MWh, kai pernai tuo pačiu metu ji buvo 17,55 Eur/MWh.

Vidutinė birželio mėnesio pirmosios dekados didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,051 Eur/kWh – tai 25 proc. mažesnė kaina nei gegužę, kai ji buvo 0,068 Eur/kWh. Praėjusią savaitę pasigaminome 78 proc. visos suvartotos elektros energijos, o vienos savaitės vidutinė elektros energijos kaina sudarė 0,053 Eur/kWh – tai mažiausia savaitės vidutinė kaina šiais metais. Nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai beveik nepakito – padidėjimas sudaro 0,1 procento.

Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 53,1 Eur/MWh. Tai mažiausia savaitės kaina šiemet. Prie elektros energijos kainų mažėjimo prisidėjo išaugusi vėjo elektrinių, išlikusi aukšta saulės elektrinių generacija. Praėjusią savaitę mūsų šalyje taip pat mažėjo ir biokuro kainos – per savaitę jis atpigo 1,4 procento. Benzino ir dyzelino kainos beveik nekito – padidėjo vos 0,1 proc. ir 0,2 procento. Gamtinių dujų kainos rinkose per savaitę padidėjo 0,3 proc., o Brent naftos kainos – 1,6 procento.

Lietuvoje didmeninės elektros kaina gegužės mėnesį, palyginus su balandžiu, sumažėjo beveik 10 proc. – nuo 75 Eur/MWh iki 68 Eur/MWh. Taip pat 1,5 proc. mažėjo galutinė vartotojų mokama kaina už elektrą: balandį ji siekė 25,2 ct/kWh, o gegužę – 24,8 ct/kWh. Elektros energijos kainos Lietuvoje tiek gegužę, tiek ir per pirmuosius penkis šių metų mėnesius išliko artimos Europos Sąjungos šalių vidurkiui.

Gegužę mūsų šalyje dar sparčiau daugėjo elektrinių automobilių: per mėnesį įregistruoti 1 357 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 624 grynieji elektromobiliai ir 733 įkraunami hibridiniai automobiliai – tai 1,7 proc. daugiau nei balandį, kai buvo įregistruoti 1.243 elektromobiliai, ir 49 proc. daugiau nei įregistruota prieš metus. Elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis dabar siekia beveik 2 procentus, o vien tik grynųjų elektromobilių dalis jau didesnė nei 1 procentas. Taip pat gegužę šalyje įregistruota 17 krovininių lengvųjų elektromobilių – tai 31 proc. daugiau nei balandį, kai įregistruota 13 tokių transporto priemonių. Išaugo naujų automobilių registracija, o naudotų automobilių registracija sumažėjo.

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina padidėjo 0,1 proc., o dyzelinas pabrango 0,2 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina sumažėjo 0,2 proc., o dyzelino kaina – 0,4 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,1 proc., dyzelino – 4,4 procento. Nuo metų pradžios degalai mūsų šalyje atpigo 5–11 procentų. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 64,4 USD/bbl – tai 0,9 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 65,0 USD/bbl.

Gegužės mėnesį mūsų šalyje pasigaminome 95 proc. suvartotos elektros – tai antrasis rekordinis mėnuo iš eilės šiais metais: balandį vietinė generacija patenkino net 99 proc. elektros energijos vartojimo poreikio. Gegužę daugiausia elektros pagamino šiluminės elektrinės, patenkinusios 28,5 proc. vartojimo poreikio, saulės elektrinės patenkino apie 27,3 proc. poreikio ir aplenkė vėjo elektrines, kurios dėl sumažėjusio vėjo patiekė kiek mažiau – 26,6 proc. vartojimui reikalingos elektros. Gegužę, palyginus su balandžiu, 3,3 proc. išaugo elektros energijos vartojimas.

Vidutinė gegužės mėnesio didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool yra 0,068 Eur/kWh – tai 9 proc. mažesnė vidutinė kaina nei balandį, kai ji buvo 0,075 Eur/kWh, ir mažiausia vidutinė mėnesio kaina nuo 2024 m. balandžio mėnesio. Praėjusią savaitę pasigaminome 89 proc. visos suvartotos elektros energijos, o vienos savaitės vidutinė elektros energijos kaina sudarė 0,057 Eur/kWh – ji beveik 10 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri yra 0,063 Eur/kWh. Žemesnė vidutinė savaitės kaina biržoje šiais metai buvo tik kovo pradžioje. 

Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 57 Eur/MWh. Tai viena mažiausių savaitės kainų šiemet – pigiau elektra kainavo tik kovo 3–9 dienomis. Per savaitę šalyje pasigaminome 89 proc. visos suvartotos elektros energijos, reikšmingai padidėjus vėjo ir saulės elektrinių generacijai. Rinkose gamtinių dujų vidutinė kaina pakilo 1 proc., o Brent naftos kainos sumažėjo 0,9 procento. Mūsų šalyje benzinas atpigo 0,4 proc., dyzelino kaina nepakito, o biokuro kainos padidėjo 1,4 procento.

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,4 proc., o dyzelino kaina nepakito. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina sumažėjo 0,1 proc., o dyzelino kaina – 0,2 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,4 proc., dyzelino – 4,9 procento. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 65 USD/bbl – tai 0,8 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 65,5 USD/bbl.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje gegužės mėnesį (1–27 d.) sudaro 0,069 Eur/kWh – tai 8 proc. mažesnė vidutinė kaina nei balandį, kai ji buvo 0,075 Eur/kWh. Praėjusią savaitę pasigaminome 84 proc. visos suvartotos elektros energijos, o vienos savaitės vidutinė elektros energijos kaina yra tokia pati kaip ir ankstesnę savaitę – 0,063 Eur/kWh. Žemesnės vidutinės savaitės kainos biržoje šiais metai buvo tik tris kartus – dvi savaites kovo mėnesį ir balandžio–gegužės sandūroje.

Praėjusią savaitę po penkių savaičių kainų kritimo degalai Lietuvoje vėl pabrango: benzino vidutinė kaina padidėjo 0,9 proc., o dyzelinas pabrango 0,8 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinės svertinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę padidėjo po 0,3 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,2 proc., dyzelino – 5,1 procento. Per savaitę skirtumas tarp degalų kainų Lietuvoje ir Lenkijoje padidėjo 0,03 Eur/l ir dabar sudaro 0,05–0,06 Eur/l. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 65,5 USD/bbl – tai 5,5 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 62,1 USD/bbl.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje gegužės mėnesio pirmuosius du dešimtadienius (1–20 d.) sudaro 0,071 Eur/kWh – tai 5 proc. mažesnė vidutinė kaina nei balandį, kai ji buvo 0,075 Eur/kWh. Praėjusią savaitę pasigaminome 94 proc. visos suvartotos elektros energijos, o vidutinė vienos savaitės elektros energijos kaina siekė 0,063 Eur/kWh ir buvo 31 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai sudarė 0,091 Eur/kWh.

Lietuvoje didmeninių elektros energijos kainų savaitės vidurkis sumažėjo beveik trečdaliu – 31 proc. ir buvo mažiausias tarp Baltijos šalių. Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 94 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos, o daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės. Per savaitę gamtinės dujos pabrango 4,2 proc., nafta – 5,5 proc., o mūsų šalyje nežymiai sumažėjo ir dyzelino bei benzino kainos – atitinkamai, 1,2 proc. ir 1,3 procento. Biokuro kaina didėjo 2 procentus.

Per praėjusią savaitę ir benzinas, ir dyzelinas Lietuvoje atpigo atitinkamai 1,3 proc. ir 1,2 procento. Vidutinė degalų kaina mažėjo penktą savaitę – per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,08 Eur/l, arba 5 proc., o dyzelino kaina sumažėjo 0,11 Eur/l, arba 7,5 proc. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina per savaitę taip pat sumažėjo: benzino – 0,6 proc., dyzelino – 0,2 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,7 proc., dyzelino – 5,5 procento. Per savaitę skirtumas tarp degalų kainų Lietuvoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,03 Eur/l ir dabar sudaro 0,02–0,03 Eur/l. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 62,1 USD/bbl – tai 2 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 63,3 USD/bbl.

Praėjusią savaitę pasigaminome 99 proc. visos vartojimui reikalingos elektros, likęs reikalingas jos kiekis importuotas iš Švedijos. O savaitės pradžioje, gegužės 5–7 d., šalyje pagaminta daugiau vietinės elektros energijos nei suvartota, todėl ji buvo eksportuojama. Lietuvoje didmeninių elektros energijos kainų savaitės vidurkis padidėjo 58 procentais. Kiti energijos ištekliai pigo: Brent naftos kainos krito 1,9 proc., o gamtinių TTF dujų kainų vidurkis per savaitę mažėjo 2 proc. ir dujos kainavo 33 Eur/MWh, toliau pildant Europos dujų saugyklas. Biokuras mūsų šalyje per savaitę atpigo 0,8 proc., dyzelinas ir benzinas pigo po 0,9 procento.

Šiemet balandis buvo vienas palankiausių mėnesių energijos vartotojams. Elektros kainos, palyginti su kovu, per mėnesį Lietuvoje krito daugiausiai Baltijos jūros regiono valstybėse – beveik 19 procentų. Tai lėmė išaugusi nacionalinė elektros generacija, ypač saulės elektrinių dėl to mažėjo ir elektros importas, ir elektros kainos. Vietinė elektra patenkino apie 99 proc. šalies elektros vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. Mažėjo ir kitų energijos išteklių kainos: gamtinės dujos TTF per mėnesį atpigo 12 proc., biokuras – 2,4 proc., centralizuotai tiekiama šiluma – 13,4 proc., Brent naftos kainos sumažėjo 7,2 proc., o degalai mūsų šalies degalinėse atpigo 1,5–6 procentus.

Lietuvoje balandį dar sparčiau daugėjo elektrinių automobilių: per mėnesį mūsų šalyje įregistruoti 1 335 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 609 – grynieji elektromobiliai (iš kurių 122 – TESLA) ir 726 – įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai 21 proc. daugiau nei kovą, kai įregistruoti 1 102 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Taip pat balandį įregistruota 13 krovininių lengvųjų elektromobilių – tai 9 proc. daugiau nei kovą, kai įregistruota 11 tokių transporto priemonių. Balandį vėl įregistruota daugiau įkraunamų hibridinių automobilių nei grynųjų elektromobilių. Per mėnesį 14 proc. išaugo naujų automobilių ir 13 proc. – naudotų automobilių registracija. Beveik pusė visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių buvo hibridiniai (HEV).

Vidutinė didmeninė elektros kaina 2025 m. pirmuosius keturis mėnesius Lietuvoje buvo 0,6 proc. mažesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Balandžio mėnesį didmeninę elektros kainą Lietuvoje mažino didelė nacionalinė elektros generacija ir mažesnis suvartojimas dėl šiltesnių orų. Ir didmeninė, ir galutinė elektros kainos balandį mūsų šalyje išliko artimos ES šalių vidurkiui. Neveikianti „EstLink 2“ jungtis, taip pat balandžio pradžioje neveikusi, o vėliau apribota „NordBalt“ jungtis ir atominių elektrinių remonto darbai Suomijoje bei šiek tiek mažesnė mūsų šalies vėjo jėgainių generacija lėmė, kad balandį Lietuvoje elektros kaina buvo 1,8 proc. didesnė nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis. Galutinis vartotojas mūsų šalyje už elektrą balandį mokėjo 2 proc. daugiau ne vidutiniškai ES šalyse.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina gegužę siekia 6,05 ct/kWh ir yra 11 proc. mažesnė nei balandį, kai buvo 6,76 ct/kWh. Biokuro tiekėjai išparduoda biokuro likučius, šildymo sezonui pasibaigus, todėl gegužės pirmąją savaitę jo kaina nukrito iki 15,88 Eur/MWh – tai mažiausia kaina per pastaruosius ketverius metus tuo pačiu laikotarpiu.

Per praėjusią savaitę ir benzinas, ir dyzelinas Lietuvoje atpigo po 0,9 procento. Vidutinė degalų kaina mažėjo ketvirtą savaitę. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat mažėjo: benzino – 0,5 proc., dyzelino – 0,7 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,7 proc., dyzelino – 4,9 procento. Lenkijoje ir benzino, ir dyzelino vidutinės kainos 0,04–0,05 Eur/l mažesnės nei Lietuvoje. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę, balandžio 28 d. – gegužės 4 d., siekė 63,3 USD/bbl – tai 5,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 66,7 USD/bbl.

Europos Komisija pristatė planą iki 2027 metų pabaigos palaipsniui nutraukti visą rusiškų dujų importą. Gamtinės dujos išlieka svarbus energijos šaltinis, o suskystintos gamtinės dujos (SGD) yra ypač svarbios, siekiant diversifikuoti gamtinių dujų importą. Net ir suvokiant kylančias grėsmes, rusiškų SGD importas į Europą 2024 m. padidėjo apie 10 proc., palyginti su 2023 metais. Didžiausias šio importo augimas tiek pernai, tiek ir šių metų pradžioje stebėtas Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose: šį sausį jis buvo didžiausias nuo karo prieš Ukrainą pradžios, arba apie 15,9 proc. didesnis nei pernai sausį ir 66,8 proc. didesnis nei užpernai sausį. Lietuva nuo 2022 m. nebeimportuoja nei rusiškų SGD laivais, nei rusiškų gamtinių dujų vamzdynais.

Gegužės pradžioje (1–6 d.) vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje sudaro 0,058 Eur/kWh. Balandį vidutinė elektros kaina siekė 0,075 Eur/kWh ir tai mažiausia šiemet mėnesio vidutinė elektros kaina – ji 18 proc. mažesnė už kovo vidutinę kainą, kuri buvo 0,092 Eur/kWh. Vidutinė vienos savaitės elektros kaina yra 0,058 Eur/kWh – tai viena mažiausių kainų šiais metais, žemesnė savaitės kaina buvo tik kovo pradžioje, kai sudarė 0,055 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 100 proc. visos suvartotos elektros energijos, o jos perteklius eksportuotas.

Praėjusią savaitę, dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, Lietuvoje didmeninių elektros energijos kainų vidurkis mažėjo 39 proc. ir buvo mažiausias Baltijos šalyse. Pasigaminome daugiau elektros energijos nei suvartota ir elektros perteklius eksportuotas. Brent naftos kainos krito 5,1 proc., o gamtinių TTF dujų kainų vidurkis praėjusią savaitę mažėjo net 7,5 proc. ir dujos kainavo 33,6 Eur/MWh tuo metu, kai pildomos dujų saugyklos ir prognozuojama didėsianti gamtinių dujų svarba. Biokuras mūsų šalyje per savaitę atpigo 3,3 proc., dyzelinas pigo 0,4 proc., o benzinas – 0,1 procento.

Vidutinių sąskaitų už 60 kv. m buto šildymą 2024–2025 metų sezoną analizė rodo, kad buto renovuotame name savininkas, kuris netrukus gaus paskutinę sąskaitą už šildymą šį sezoną, per septynis šildymo mėnesius galėjo sutaupyti apie 304 eurų, palyginti su išlaidomis tokiam pat būstui šildyti nerenovuotame name. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, šį šildymo sezoną Lietuvoje šilumos energija buvo pigiausia, jai gaminti naudojant daugiausia vietinio biokuro. Viso sezono šilumos energijos kainos vidurkis buvo 7,42 ct/kWh, arba 1,6 proc. didesnis nei ankstesnį sezoną, kai siekė 7,3 ct/kWh.

Balandžio mėnesį net 99 proc. suvartotos elektros pasigaminome Lietuvoje. Bendra vietinė elektros gamyba patenkino rekordinę dalį elektros energijos vartojimo poreikio, o daugiausia jos pagamino vėjo, saulės ir šiluminės elektrinės. Tai didžiausias nacionalinės generacijos mėnesio rodiklis nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais. Mūsų šalis nuosekliai įtvirtina energetinę nepriklausomybę.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje balandžio mėnesį (1–30 d.) siekia 0,074 Eur/kWh. Tai mažiausia šiais metais mėnesio vidutinė elektros energijos kaina – ji 17–19 proc. mažesnė už sausio ir kovo vidutines mėnesio kainas (atitinkamai 0,089 Eur/kWh ir 0,092 Eur/kWh) ir 51 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri siekė 0,152 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 92 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė vienos savaitės elektros kaina sudarė 0,095 Eur/kWh ir buvo 48 proc. aukštesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,064 Eur/kWh.

Praėjusią savaitę, gamtinių dujų TTF kaina sumažėjo dar 1,5 proc. ir jų kiekis Europos saugyklose šiuo metu didėja. Naftos kainos nežymiai kyla mažėjant įtampai dėl prekybos muitų. Brent naftos kainos vidurkis rinkose padidėjo 1,4 proc., Lietuvoje dyzelinas atpigo 2,1 proc., benzinas – 1,2 procento. Biokuro kaina nepakito. Per savaitę Lietuva pasigamino 92 proc. visos suvartotos elektros, išaugus saulės ir šiluminių elektrinių generacijai. Dėl infrastruktūros apribojimų didmeninė elektros energijos kaina per savaitę pakilo 48 procentais.

Degalų vidutinė kaina Lietuvoje mažėjo antrą savaitę iš eilės: benzinas per praėjusią savaitę atpigo 1,2 proc., o dyzelinas – 2,1 procento. Dyzelino kaina šiemet jau nukrito tiek, kad dabar yra tokia pat kaip praėjusių metų pabaigoje, prieš akcizų degalams padidinimą. Europos Sąjungos šalių vidutinės svertinės degalų kainos taip pat mažėjo: benzino – 0,4 proc., dyzelino – 1 procentu. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,5 proc., dyzelino – 4,5 procento. Lenkijoje dabar dyzelino vidutinė kaina 0,04 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o benzino kaina mažesnė 0,03 Eur/l. Bet vidutinė Brent naftos kaina kilstelėjo 2,7 proc. – pasiekė 65,8 USD/bbl, kai ankstesnės savaitės kaina buvo 64,1 USD/bbl. 

Per keturis mėnesius nuo gruodžio 19 d. Lietuvos energetikos agentūra gavo beveik 1450 paraiškų iš įmonių, ūkininkų, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (AIEB), piliečių energetikos bendrijų (PEB) ir tokį statusą siekiančių įgyti pelno nesiekiančių juridinių asmenų dėl valstybės investicinės paramos saulės elektrinių projektams. Pagal visas pateiktas paraiškas, planuojama įrengti daugiau kaip 172 MW bendros galios saulės elektrinių už beveik 66 mln. eurų.

Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 93 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę, balandžio 14–20 d., didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje mažėjo 9 proc., biokuras atpigo 2,2 proc., dyzelinas – 3,1 proc., benzinas – 1,8 procento. Gamtinių dujų kaina TTF krito 3,8 proc., o Brent naftos kaina, rinkoms šiek tiek nusiraminus, pakilo 2,7 proc. nuo ankstesnę savaitę buvusių rekordinių žemumų.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje balandžio mėnesį (1–22 d.) siekia 0,073 Eur/kWh – ji 21 proc. mažesnė už kovo vidutinę mėnesio kainą, kuri buvo 0,092 Eur/kWh, ir 52 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri siekė 0,152 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 93 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė vienos savaitės elektros kaina sudarė 0,064 Eur/kWh ir buvo 9 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,070 Eur/kWh.

Per praėjusią savaitę degalų vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo: benzinas atpigo 1,7 proc., o dyzelinas – 3,1 procento. Pirmą kartą šiais metais po akcizų padidinimo, ir benzinas, ir dyzelinas Lietuvoje kainuoja pigiausiai tarp Baltijos šalių. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat mažėjo: benzino – 1,5 proc., dyzelino – 2 procentais. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,8 proc., dyzelino – 3,5 procento. Vidutinė praėjusios savaitės Brent naftos kaina yra 64,1 USD/bbl – tai 11 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 72,0 USD/bbl.

Nuvažiuoti 100 km atstumą elektra varomu automobiliu yra pigiausia, palyginus su kelionės išlaidomis, važiuojant dyzelinėmis ir benzininėmis transporto priemonėmis. Siekiant taupyti, naudingiausia išlieka keliauti aplinkai draugišku transportu. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje (1–15 d.) siekia 0,070Eur/kWh – ji 24 proc. mažesnė už kovo vidutinę mėnesio kainą, kuri buvo 0,092 Eur/kWh, ir 54 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri siekė 0,152 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 96 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė vienos savaitės elektros kaina sudarė 0,070 Eur/kWh ir buvo 35 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,108 Eur/kWh.

Praėjusią savaitę Lietuvoje augo vietinė elektros gamyba, o didmeninė elektros energijos kaina, palyginti su aukštomis kainomis pasižymėjusia ankstesne savaite, sumažėjo 35 procentais. Pasigaminome 96 proc. suvartotos elektros. Brent naftos kainos, reaguodamos į JAV muitų politiką ir kitas geopolitines priežastis, per savaitę sumažėjo net 11 proc., o TTF gamtinių dujų – 5,9 procento. Dyzelinas Lietuvoje atpigo 1,4 proc., o benzinas pabrango 1,7 procento. Biokuras pabrango – jo kaina per savaitę kilo 2,8 procento.

Per praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 1,7 proc., o dyzelino kaina sumažėjo 1,4 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina mažėjo: benzino – 0,4 proc., dyzelino – 0,7 procento. Palyginti su ES kainų vidurkiais, mūsų šalyje dyzelino vidutinė kaina mažesnė 2,4 proc., benzino – 11,5 procento. Nuo šių metų pradžios per tris mėnesius Lietuvoje dyzelinas atpigo, o benzino vidutinė kaina padidėjo. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę buvo 2 proc. mažesnė nei ankstesnę.

Didmeninė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvoje buvo lygi Europos Sąjungos šalių kainų vidurkiui, nors kovo pabaigoje dėl „NordBalt“ jungties gedimo kainos biržoje buvo pasiekusios aukščiausią šiais metais dienos vidurkį – 309 Eur/MWh. Galutinis vartotojas mūsų šalyje už elektrą kovą mokėjo 2,1 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse. Padidėjus saulės bei vėjo elektrinių gamybai ir bendrai nacionalinei generacijai, vidutinė elektros kaina kovą mūsų šalyje buvo beveik 40 proc. mažesnė nei vasarį. Nuo šių metų pradžios tris mėnesius vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje – mažesnė nei vidutiniškai ES.

Naudodamiesi valstybės parama, gyventojai aktyviai keičia senus šildymo katilus ir dažniausiai renkasi taršą mažinančius sprendimus – šilumos siurblius. Per savaitę nuo kvietimų teikti paraiškas pradžios balandžio 1 d. Lietuvos energetikos agentūra gavo daugiau nei 2 700 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – tai maksimali šiame etape numatyta paskirstyti lėšų suma.

Lietuvoje kovą dar sparčiau daugėjo elektrinių automobilių: per mėnesį mūsų šalyje įregistruoti 1 102 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 554 – grynieji elektromobiliai (iš kurių 131 – TESLA) ir 548 – įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai daugiau nei vasarį, kai įregistruoti 978 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Taip pat kovą įregistruota 11 krovininių lengvųjų elektromobilių – tai 8 proc. mažiau nei vasarį, kai įregistruota 14 tokių transporto priemonių. Po keturis mėnesius iš eilės trukusios tendencijos, kai įkraunamų hibridinių automobilių buvo įregistruojama daugiau nei grynųjų elektromobilių, kovo mėnesį tendencija pasikeitė – grynųjų elektromobilių vėl įsigyta daugiau nei įkraunamų hibridų. Per mėnesį 40 proc. išaugo naujų automobilių ir 9 proc. – naudotų automobilių registracija. Net 56 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių buvo hibridiniai (HEV).

Kovo mėnesį nacionalinė generacija patenkino apie 83 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais. Pavasarį išaugusi nacionalinė generacija, ypač saulės ir vėjo elektrinėse, mažino ir elektros importą, ir elektros kainas, kurios palyginti su vasariu, Lietuvoje krito beveik 40 procentų. Mažėjo ir kitų energijos išteklių kainos: gamtinės dujos TTF per mėnesį atpigo 19,2 proc., biokuras – 21 proc., centralizuotai tiekiama šiluma – 2,6 proc., o Brent naftos kainos sumažėjo 4,5 proc. ir jų vidurkis buvo mažiausias, lyginant kovo mėnesius nuo 2021-ųjų. Degalai mūsų šalies degalinėse atpigo 2,5–3 procentus.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje balandžio pradžioje (1–8 d.) siekia 0,079 Eur/kWh – ji 14 proc. mažesnė už kovo vidutinę mėnesio kainą, kuri buvo 0,092 Eur/kWh, ir 48 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri siekė 0,152 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 100 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė savaitės elektros energijos kaina sudarė 0,108 Eur/kWh ir buvo 3 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą – 0,105 Eur/kWh.

Praėjusią savaitę Lietuva vėl pasigamino 100 proc. suvartotos elektros energijos – tai antra tokia savaitė šiemet ir antra nuo 2009 metų. Daugiausia elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino vėjo elektrinės – 44 proc. suvartotos elektros. Didelė bendra vietinė generacija, augusi 22,5 proc., ir vėl pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos bei Lietuvos lėmė, kad didmeninės elektros kainos per savaitę augo tik 3 proc. ir pasiekė 107,7 Eur/MWh, nors biržoje kovo 31-ąją elektros kainos šuolis buvo didžiausias šiais metais – 309 Eur/MWh. Gamtinių dujų TTF kaina per savaitę sumažėjo 3,3 proc., Brent naftos kaina per savaitę smuko 2 proc., per savaitę Lietuvoje biokuras atpigo 0,6 proc., benzino kaina nepakito, o dyzelinas pabrango 0,1 procento.

Baigiantis šildymo sezonui, iki mažiausios kainos per pastaruosius keturis šildymo sezonus atpigus biokurui, pingant gamtinėms dujoms ir sumažėjus aukcionuose šilumos tiekėjų superkamos nepriklausomų gamintojų šilumos energijos kainoms, Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina balandį siekia 6,76 ct/kWh – tai 13,4 proc. mažiau nei kovą, kai buvo 7,81 ct/kWh. Didžiausių šalies miestų kainų vidurkis balandį 18 proc. mažesnis nei kovą ir dabar siekia 6,19 ct/kWh. Per mėnesį 32 šilumos energijos tiekimo įmonės sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas.

Per praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje nepakito ir šiuo metu yra apie 0,01 Eur/l mažesnė nei Lenkijoje, kur benzinas pabrango. Dyzelino kaina per savaitę Lietuvos degalinėse padidėjo 0,1 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinės svertinės degalų kainos kilo: benzino – 0,9 proc., dyzelino – 0,1 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,3 proc., dyzelino – 1,7 procento. Vidutinė Brent naftos kaina per praėjusią savaitę padidėjo 3,1 procento.

Augant vėjo elektrinių ir kitų AEI naudojančių jėgainių gamybai, bendra nacionalinė generacija kovo mėnesį patenkino rekordinę dalį elektros energijos vartojimo poreikio – beveik 83 proc. suvartotos elektros pasigaminome vietoje, o importas dar labiau sumažėjo. Tai didžiausias mėnesio rodiklis nuo 2009 m. Ignalinos AE uždarymo ir jis patvirtina, kad mūsų šalis nuosekliai įtvirtina energetinę nepriklausomybę. Kovo mėnesį buvo pasiektas ne vienas nacionalinės generacijos rekordas: kovo 17–23 d. savaitės balanse pasigamintos elektros buvo daugiau nei jos suvartojome, o per mėnesį užfiksuotos 8 paros, kai vietinė generacija visiškai patenkino elektros vartojimo poreikį. Palyginimui, pernai buvo tik 4 tokios paros, o pati pirmoji iš viso tokia para buvo vos prieš metus – 2024 m. kovo 11 dieną.

Lietuvos gyventojai, pasinaudodami valstybės parama, toliau aktyviai keičia turimus senus ir taršius būsto šildymo katilus, naudojančius biomasę ar iškastinį kurą, į modernią šildymo įrangą. Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojai aktyviausiai modernizuoja turimas šildymo sistemas: per pirmąją dieną po kvietimų paskelbimo gauta beveik 2250 paraiškų, kuriose prašoma dotacijų suma, norint pakeisti biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus, jau pasiekė numatytą paskirstyti 7 mln. eurų sumą.

Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje siekia 0,092 Eur/kWh – ji 3,4 proc. didesnė už sausio vidutinę mėnesio kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh, ir 60,5 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri buvo 0,152 Eur/kWh. Pastaruosius šešis mėnesiu, išskyrus vasarį, vidutinės mėnesio elektros kainos svyravo nuo 0,089 Eur/kWh iki 0,092 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 75 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė savaitės elektros energijos kaina sudarė 0,105 Eur/kWh ir buvo 69 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą – 0,062 Eur/kWh, kuri buvo viena mažiausių kainų šiemet.

Daugiau nei 4000 Lietuvos gyventojų, pakeitusių senus, taršius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, jau išmokėta apie 13,4 mln. eurų finansinės paramos. Anksčiau nespėję pateikti paraiškų gyventojai vėl gali kreiptis dėl finansavimo. Kvietimai teikti paraiškas ir gauti paramą, keičiant neefektyvius šildymo katilus, ir toliau bus skelbiami kiekvieną ketvirtį.

Vidutinė saulės modulių kaina Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 190 eurų už 1 kW – ji nukrito iki visų laikų žemiausios kainos, sumažėjusi 4,2 proc., palyginti su praėjusiu ketvirčiu, kai populiariausių saulės modulių kainų vidurkis sudarė 198 eurus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mūsų šalyje toliau mažėjo saulės modulių kainos – nauji importuoti moduliai, kurių didmeninė kaina yra gerokai mažesnė nei tų, kurie buvo parduodami ir sukaupti sandėliuose anksčiau, taip pat toliau auganti konkurencija mūsų šalies rinkoje. Tuo metu pasaulinės saulės modulių kainos šių metų pradžioje pradėjo augti pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus.

Praėjusią savaitę, kovo 24–30 d., elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė net 53 proc. sumažėjusi vėjo elektrinių generacija bei šeštadienį, kovo 29 dieną, Švedijoje sugedusi elektros perdavimo jungtis „NordBalt“. Dėl šios jungties gedimo pirmadienį didmeninės elektros energijos kainos pašoko iki aukščiausio lygio šiais metais – 309 Eur/MWh, didmeninė elektros kaina padidėjo 70 procentų. Per savaitę biokuro kaina mūsų šalyje sumažėjo dar 1,8 proc., dyzelinas atpigo 1,5 proc., benzinas – 0,9 procento. Rinkose gamtinių dujų kaina per savaitę nepakito, o Brent naftos kainos pakilo 3,1 procento.

Sparčiai didėjant saulės ir vėjo jėgainių galioms, auga elektros kaupimo įrenginių paklausa bei aktualumas, kai elektros pagaminama daugiau nei iš karto suvartojama. Šių įrenginių kainos visame pasaulyje krenta dėl perteklinių gamybos pajėgumų, žaliavų pigimo ir smukusios gamintojų maržos. Lietuvos rinkoje to paties tipo ir pajėgumo elektros kaupimo įrenginių bei sistemų mažiausia ir didžiausia kaina pirmąjį šių metų ketvirtį skyrėsi daugiau nei tris kartus.

Per tris dienas Lietuvos energetikos agentūra gavo 300 paraiškų iš verslo įmonių, ūkininkų, viešųjų juridinių asmenų bei energetinių bendrijų, norinčių įsirengti iki 1000 kWh atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gaminamos elektros kaupimo pajėgumus. Paraiškų pateikta visai planuojamai paskirstyti paramos sumai – daugiau kaip 18 mln. eurų. Iš viso numatoma įsirengti elektros kaupimo įrenginių, kurių bendra talpa sieks 165 MWh.  

Per praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje mažėjo: benzino kaina smuko 0,9 procento, o dyzelinas atpigo 1,5 procento. Benzino vidutinės kainos Lietuvoje ir Lenkijoje susilygino. Nuo kovo pradžios benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 0,06 Eur/l, o dyzelino – 0,08 Eur/l. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,5 proc., dyzelino – 1,7 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina praėjusią savaitę taip pat mažėjo, o vidutinė Brent naftos kaina siekė 71,3 USD/bbl, arba 1,7 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 70,1 USD/bbl.

Kovo mėnesio (1–25 d.) vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje siekia 0,081 Eur/kWh – ji 9 proc. mažesnė už sausio vidutinę mėnesio kainą, kuri buvo viena mažiausių tarp Europos Sąjungos valstybių ir sudarė 0,089 Eur/kWh, bei 47 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri buvo 0,152 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome visą vartojimui reikalingą elektrą, o sekmadienį, kovo 23 d., perteklinė elektra iš Lietuvos pirmą kartą buvo eksportuojama visomis kryptimis – į Lenkiją, į Latviją ir į Švediją. Vidutinė savaitės elektros energijos kaina mažėjo ir siekė 0,062 Eur/kWh – tai antra mažiausia vidutinė savaitės kaina šiais metais. Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 0,1–1,4 procento. Nuo kovo pradžios iki šiol nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina yra 27 proc. mažesnė už vasario mėnesio vidutinę kainą.

Lietuvoje daugėjant mažos galios saulės ir vėjo jėgainių, svarbu, kad piko metu pagaminta perteklinė elektra nebūtų prarasta. Valstybė nuosekliai skatina atsinaujinančios energetikos plėtrą, taip pat siekia sparčiau didinti bendrus nacionalinius elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumus. Todėl dar geresnėmis nei anksčiau finansavimo sąlygomis teikiama investicinė parama, įsirengiant vėjo ir saulės jėgainių gaminamos elektros kaupiklius: galima gauti dotaciją dvigubai didesnės talpos kaupimo įrenginiams nei iki šiol, ilginamas tinkamų finansuoti išlaidų laikotarpis, o pareiškėjų ratas plečiamas.

Kovo 23 d., sekmadienį, Lietuvoje pagaminta elektra pirmą kartą per visas turimas jungtis buvo eksportuojama visomis kryptimis: į Lenkiją, į Latviją ir į Švediją. Mūsų šalyje per savaitę pagaminta 229,8 GWh elektros, o suvartota – 223,3 GWh. Pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. nacionalinė generacija savaitės balanse vartojimo poreikį patenkino visiškai – 103 proc., tad perteklinė energija eksportuota. Tai lėmė elektros kainų Lietuvoje mažėjimą 45 procentais. Biokuras Lietuvoje per savaitę atpigo 1,6 proc., dyzelinas ir benzinas – po 0,8 proc., gamtinės TTF dujos – 0,3 procento. Brent nafta per savaitę pabrango 1,7 procento.

Per praėjusią savaitę vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje sumažėjo po 0,8 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat mažėjo: benzino – 0,9 proc., dyzelino – 1,4 procento. Palyginti su ES vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12 proc., dyzelino – 0,8 procentu. Per mėnesį degalų vidutinės kainos Lietuvoje sumažėjo 0,05 Eur/l. Praėjusią savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 70,1 USD/bbl – tai 0,4 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 70,4 USD/bbl.

Įpusėjus kovui (1–18 d.), vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje yra 0,085 Eur/kWh – panaši į sausio vidutinę mėnesio kainą, kuri siekė 0,089 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių tarp ES valstybių, bei 44 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri sudarė 0,152 Eur/kWh. Kovo pirmojoje pusėje stiprūs vėjai padidino vėjo elektrinių generaciją ir nuo šio mėnesio pradžios pasigaminome 79 proc. visos suvartotos elektros energijos. Bet vėjui susilpnėjus, pastarąją savaitę generacija mažėjo, o vidutinė elektros energijos kaina padidėjo ir siekė 0,112 Eur/kWh. Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo 0,3–0,6 procento.

Praėjusią savaitę beveik visų energijos išteklių kainos mažėjo: gamtinės dujos atpigo 4 proc., biokuras – 2,6 proc., Brent nafta – 0,4 proc., Lietuvoje benzino kainos sumažėjo 1,5 proc., dyzelino – 1,4 procento. Nurimus vėjui, elektros gamyba vėjo jėgainėse mūsų šalyje mažėjo 53 proc., palyginus su ankstesne savaite, o šiluminių elektrinių, kuriose naudojamos gamtinės dujos, generacija padidėjo 138,3 proc., atvėsus orams ir 2,5 proc. išaugus elektros vartojimui. Praėjusią savaitę pasigaminome 71 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas, bet pažeista „EstLink 2“ jungtis vis dar riboja pigesnės energijos importą. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 103 proc., elektra brango visame Baltijos jūros regione.

2025 m. vasarį nacionalinė elektros generacija patenkino apie 62 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija Lietuvoje tapo šiluminės elektrinės, pagaminusios 25,9 proc. šalyje suvartotos elektros. Gamtinės dujos, naudojamos šiose elektrinėse, pabrango 9,9 proc., palyginus su sausiu. Šalti orai, padidėjęs elektros vartojimas, sumažėjusi AEI jėgainių elektros gamyba bei išaugusi šiluminių elektrinių gamyba vasarį Lietuvoje lėmė elektros importo didėjimą. Bet pigesnės elektros importo iš Skandinavijos šalių į mūsų regioną galimybes riboja pažeista „Estlink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Visos priežastys lėmė, kad didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje vasarį pakilo 70,6 proc., palyginus su sausiu. Didmeninės elektros kainos vasarį kilo visame mūsų regione ir beveik visose ES šalyse.

Per praėjusią savaitę vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 1,5 proc., dyzelino kaina sumažėjo 1,4 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat sumažėjo: benzino – 1,8 proc., dyzelino – 1,6 procento. Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,1 proc., dyzelino – 1,4 procentu. Praėjusią savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 70,4 USD/bbl ir tai 4,2 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 73,5 USD/bbl.

Šalti orai, padidėjęs elektros vartojimas, sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba ir bendra vietinė generacija, bet išaugusi šiluminių elektrinių gamyba vasarį Lietuvoje lėmė elektros kainų augimą. Daugiau elektros importuota, bet pigesnio importo iš Skandinavijos šalių į mūsų regioną galimybes riboja pažeista „Estlink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Didmeninės elektros kainos vasarį kilo visame regione ir beveik visose ES šalyse. Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasario mėnesį buvo 15,8 proc. aukštesnė už Europos Sąjungos šalių kainų vidurkį. Galutinė elektros kaina vartotojams mūsų šalyje buvo 6,2 proc. didesnė nei ES šalių kainų vidurkis.

Didmeninės elektros kainos Nord Pool biržoje kovo pirmojoje pusėje nukrito, palyginti su vasarį stebėtomis kainomis, ir kovo 1–12 d. vidutinė didmeninė elektros kaina yra 0,082 Eur/kWh. Kovo 3– 9 d. vidutinė kaina siekė 0,055 Eur/kWh ir tai mažiausia savaitės vidutinė kaina nuo 2024-ųjų lapkričio pradžios. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Nepriklausomų tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo apie 0,3–0,4 procento.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Tris dienas – kovo 3-iąją, 5-ąją ir 6-ąją – pasigaminome daugiau elektros nei suvartojome. Tai lėmė vėjuotos ir saulėtos dienos: išaugus vėjo ir saulės elektrinių gamybai, vietinė generacija padidėjo daugiau nei 32 proc., o didmeninė elektros kaina šalyje per savaitę sumažėjo 62 proc. – iki 55,4 Eur/MWh. Sušilus orams ir mažėjant gamtinių dujų poreikiui, jos pinga trečią savaitę iš eilės ir Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinių dujų kaina per praėjusią savaitę sumažėjo 12 procentų. Lietuvoje biokuras atpigo 12,2 proc., o degalų kainos mažėjo: benzinas atpigo 1,1 proc., dyzelinas – 1,2 procento. Brent naftos kaina per savaitę sumažėjo 4,2 procento.

Per praėjusią savaitę vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 1,1 proc., dyzelino kaina sumažėjo 1,2 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat sumažėjo: benzino – 0,8 proc., dyzelino – 0,7 procento. Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,3 proc., dyzelino – 1,5 procentu. Praėjusią savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 73,5 USD/bbl ir tai 2,8 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 75,6 USD/bbl. Per šios savaitės pirmąją pusę Brent naftos kaina sumažėjo 5 procentais.

Kovą padaugėjo įmonių, kurios mažino tiekiamos šilumos energijos kainas, ir mažėjo įmonių, kurios jas didino: 19 šilumos energijos tiekimo įmonių kovo mėnesį sumažino kainas, kai vasarį jas mažino tik 12 įmonių. Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina kovą siekia 7,81 ct/kWh ir yra 2,62 proc. mažesnė nei vasarį, kai buvo 8,02 ct/kWh. Kainų mažėjimą lėmė atpigęs kuras, naudojamas šilumos gamybai. Biokuro kaina kovo pirmąją savaitę siekė 17,46 Eur/MWh, ji nuo sausio vidurio mažėjo aštuntą savaitę iš eilės ir nukrito jau 32 procentus. Bet šiemet kovą vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje yra 11 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvos bendra nacionalinė generacija vasarį patenkino apie 62 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio. Įsivyravus šalčiams ir nurimus sausumos vėjui, baigėsi penkis mėnesius trukusi tendencija, kai vėjo elektrinės šalyje pagamindavo daugiausiai elektros energijos – vasarį jų gamyba buvo 51 proc. mažesnė nei sausį. Giedromis vasario dienomis daugiau nei du kartus išaugo saulės elektrinių gamyba, bet ji išliko nedidelė, o augančią elektros paklausą užtikrino brangias gamtines dujas naudojančios šiluminės elektrinės, kurios praėjusį šaltą mėnesį tapo svarbiausia elektros energijos gamybos technologija Lietuvoje. Didėjo elektros importas, bet pažeista ir vis dar neveikianti „EstLink 2“ jungtis ribojo pigesnės elektros importo į mūsų regioną galimybes, o tai darė įtaką elektros didmeninių kainų augimui.

Vėjo elektrinėse padidėjus pigesnės elektros gamybai ir mažėjant vartojimo poreikiui, didmeninės elektros kainos Nord Pool biržoje kovo pradžioje nukrito, palyginti su vasarį stebėtomis kainomis, ir kovo 1–4 d. vidutinė didmeninė elektros kaina jau yra 0,064 Eur/kWh, bet visos savaitės (vasario 24 d. – kovo 2 d.)  kainų vidurkis siekė 0,146 Eur/kWh – tai 6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Šalyje per praėjusią savaitę pasigaminome 60 proc. visos suvartotos elektros energijos. Nepriklausomų tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę vartotojams padidėjo apie 1 procentą.

Šiltėjant orams ir mažėjant gamtinių dujų poreikiui, prekybos taške TTF dujų kainos mažėja antrą savaitę iš eilės: jos atpigo 5,5 proc. per savaitę. Biokuro kainos Lietuvoje atpigo 4,5 proc., palyginti su ankstesne savaite. Brent naftos kaina rinkose sumažėjo 2,8 proc., o degalų kainos mūsų šalyje beveik nepakito: per savaitę dyzelinas pabrango 0,1 proc., benzinas – 0,3 procento. Pirmoje praėjusios savaitės pusėje išliko žiemiški orai ir didelis elektros suvartojimas. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 60 proc. elektros suvartojimo, daug elektros gamino šiluminės elektrinės, taip pat augo importas. Daugiau nei trečdaliu sumažėjus vėjo elektrinių generacijai ir dėl apniukusių orų 30 proc. kritus saulės elektrinių gamybai, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 6 procentais.

Per praėjusią savaitę vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje didėjo: benzinas pabrango 0,3 proc., dyzelino kaina išaugo 0,1 procento. Dabar dyzelino vidutinė kaina šalyje yra tokia pat kaip buvo pernai tuo pačiu metu. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina sumažėjo: benzino – 0,2 proc., dyzelino – 0,1 procento. Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12 proc., dyzelino – 1 procentu. Praėjusią savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 75,6 USD/bbl – išliko tokia pat kaip ir ankstesnę savaitę, o per šios savaitės pirmąją pusę kaina sumažėjo 3 procentais.

Praėjusią savaitę, vasario 17–23 d., šalyje pasigaminome 65 proc. visos suvartotos elektros energijos. Padidėjus pigesnės elektros gamybai vėjo ir saulės elektrinėse, didmeninės elektros kainos Nord Pool biržoje sumažėjo beveik trečdaliu. Vidutinė elektros kaina siekė 0,138 Eur/kWh – 29 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Nepriklausomų tiekėjų siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai vartotojams sumažėjo 0,5–0,6 proc., o 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifai beveik nepakito. Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė 1 kWh kaina yra 19 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę.

Vėjo elektrinėms Lietuvoje praėjusią savaitę pagaminus elektros energijos tris kartus daugiau nei ankstesnę, iš viso pasigaminome 65 proc. visos suvartotos elektros energijos, o didmeninės elektros kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 29 proc. TTF gamtinės dujos 2,7 proc. atpigo pirmą kartą po penkias savaites stebėto brangimo, mažėjant vartojimui ir saugyklose esant pakankamam dujų kiekiui užbaigti šį šildymo sezoną. Biokuro kainos mažėja penkias savaites iš eilės ir kainų vidurkis krito 4,7 proc., Brent naftos kainos per savaitę nepakito, o degalų kainos Lietuvoje padidėjo apie 0,7 procento.

Per praėjusią savaitę vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje padidėjo po 0,7 proc. – mažiausiai tarp Baltijos šalių. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat kilo: dyzelino – 0,2 proc., benzino – 0,1 procento. Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12 proc., dyzelino – 1 procentu. Praėjusią savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 75,6 USD/bbl ir buvo 0,7 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 75,1 USD/bbl. Suskystintų naftos dujų (SND), naudojamų transporte, vidutinė kaina Lietuvoje – mažiausia tarp Baltijos šalių ir artima Europos Sąjungos šalių vidutinei kainai.

Per du mėnesius nuo gruodžio 19 d. Lietuvos energetikos agentūra gavo daugiau nei 1350 paraiškų iš įmonių ir ūkininkų dėl valstybės investicinės paramos saulės elektrinių projektams sausumoje. Verslas ir ūkininkai planuoja įrengti 154 MW bendros galios saulės elektrinių už beveik 58 mln. eurų.

Per 2024 metus bendra saulės elektrinių galia šalyje išaugo 80 proc. – nuo 1108 MW 2023 m. iki 1990 MW. Šiemet vasario 14 d. iš viso Lietuvoje jau buvo instaliuota 2012 MW galios saulės elektrinių. Gaminančių vartotojų skaičius 2024 m. pabaigoje buvo iš viso beveik 127 tūkstančiai, o jiems priklausančių įrenginių galia siekė beveik 1 412 MW.

Praėjusią savaitę, vasario 10–16 d., šalyje pasigaminome 53 proc. visos suvartotos elektros energijos. Įsivyravus žiemos šalčiams, elektros vartojimas augo, o pigesnės elektros gamyba vėjo elektrinėse sumažėjo. Be to, elektros importo galimybes į mūsų regioną riboja pažeista „Estlink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Todėl savaitės vidutinė didmeninė elektros kaina kilo visame regione, o Lietuvoje siekė 0,194 Eur/kWh ir buvo 54 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai vidurkis buvo 0,126 Eur/kWh. Tuo metu nepriklausomų tiekėjų siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai vartotojams sumažėjo 0,3–1 procentu. Bet planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė 1 kWh kaina yra 30 proc. aukštesnė nei ankstesnę savaitę.

Praėjusią savaitę, įsivyravus žiemos šalčiams ir didėjant energijos vartojimui, gamtinės dujos TTF prekybos taške per savaitę pabrango 2,3 proc. ir jų kaina siekė 54,5 Eur/MWh, arba beveik tiek pat, kiek 2023-ujų vasario viduryje. Bet jau prognozuojant šiltesnius orus Europoje, didėjant vėjo elektrinių generacijai ir tikintis mažesnio vartojimo, gamtinių dujų kainos pastarąsias kelias dienas pradėjo mažėti. Dėl šaltų orų padidėjus elektros vartojimui ir mažos vėjo elektrinių generacijos regione, brangesnės elektros gamybos šiluminėse elektrinėse bei didesnio importo, didmeninės elektros kainų vidurkis kilo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje elektros kaina per savaitę padidėjo 55 proc., bet išliko 3,4 proc. mažesnė nei pernai pirmąją metų savaitę pasiekta didžiausia kaina. Biokuro kainos šalyje mažėjo jau ketvirtą savaitę iš eilės ir atpigo dar 2,5 procento. Brent naftos kainos didėjo 0,7 proc., OPEC atsisakant didinti naftos gavybą, o mūsų šalyje per savaitę dyzelinas pabrango 0,1 proc., benzinas 0,3 procento.

Per praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 0,3 proc., dyzelinas – 0,1 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat kilo: dyzelino – 0,2 proc., benzino – 0,4 procento. Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13 proc., dyzelino – 1,7 procento. Lietuvoje benzinas pirmą kartą po akcizų padidinimo nuo šių metų sausio 1 d. dabar pigesnis negu Lenkijoje. Vidutinė praėjusios savaitės  Brent naftos kaina siekė 75,1 USD/bbl – tai 2,5 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 77 USD/bbl. Naftos kainos mažėjimas ir euro kursas stiprėjimas daro įtaką dabar stebimam nedideliam kainų mažėjimui. Jei tokios tendencijos išliks, tai gali lemti tolesnį degalų kainų kritimą.

Sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 89,4 Eur/MWh ir buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje – pigesnė nei pas mus elektra buvo tik Suomijoje ir Švedijoje. Tai lėmė didelė vietinė elektros gamyba. Per pirmąjį 2025-ųjų mėnesį šalyje pasigaminome 75 proc. suvartotos elektros. Vėjo elektrinių pagaminta energija sausį patenkino 37,7 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Šiemet sausį Baltijos šalys bendrai suvartojo beveik trečdaliu mažiau gamtinių dujų nei prieš metus. Tai lėmė, kad dujų kiekis Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje šiuo metu yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Brent naftos kainos vidurkis šiemet sausį mažiausias nuo 2021-ųjų sausio.

Per praėjusią savaitę Brent nafta pigo jau trečią savaitę iš eilės ir jos kaina sumažėjo 2,5 proc. dėl JAV ir Kinijos vykdomos užsienio politikos. Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo degalai: dyzelino kainos per savaitę sumažėjo 1,1 proc., benzino – 0,5 procento. Biokuras pinga jau trečią savaitę iš eilės ir jo kaina sumažėjo 0,8 proc., lyginant su ankstesne savaite. Bet gamtinių dujų TTF kainos dėl vėsesnių orų ir mažesnio saugyklų užpildymo pakilo 9 procentus. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo 24 proc., taip pat jos augo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, regione sumažėjus vėjo elektrinių gamybai. Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 66 proc. visos suvartotos elektros energijos.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje sausio mėnesį siekė 89,4 Eur/MWh ir buvo viena mažiausių tarp ES valstybių bei 22 proc. mažesnė už Europos Sąjungos šalių kainų vidurkį. Sausį pigesnė nei pas mus elektra buvo tik Suomijoje ir Švedijoje. Galutiniam vartotojui elektros kaina mūsų šalyje 0,2 proc. mažesnė už ES šalių kainų vidurkį. Sparti atsinaujinančios energijos išteklių plėtra Lietuvoje sudaro palankesnes sąlygas stabilesnėms ir mažesnėms elektros energijos kainoms. Saulės elektrinių galia Lietuvoje sausio 24 d. viršijo 2000 MW, o vėjo elektrinių galia sausį siekė 1850 MW. Pirmąjį šių metų mėnesį šalyje pasigaminome 75 proc. suvartotos elektros.

Praėjusią savaitę, antrą savaitę iš eilės, vidutinės degalų kainos Lietuvoje sumažėjo: benzinas atpigo 0,5 proc., dyzelinas – 1,1 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat mažėjo: dyzelinas pigo 0,7 proc., benzinas – 0,2 procento. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,9 proc., dyzelino – 1,6 procento. Vidutinė praėjusios savaitės  Brent naftos kaina siekė 77 USD/bbl ir tai 2,7 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę. Naftos kainos šiuo metu toliau mažėja, o euro kursas stiprėja, tai įtakoja dabar stebimą nedidelį degalų kainų mažėjimą.

Lietuvoje sparčiau daugėja elektrinių automobilių: per šių metų sausį mūsų šalyje įregistruoti iš viso 1 067 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 453 grynieji elektromobiliai ir 614 – iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių. Tai 13,8 proc. daugiau nei pernai gruodį, kai įregistruoti iš viso 935 tokie elektromobiliai. Taip pat sausį įregistruota 12 lengvųjų krovininių elektromobiliai – tai net 140 proc. daugiau nei gruodį, kai įregistruotos tik 5 tokios transporto priemonės. Trečią mėnesį iš eilės įkraunamų iš išorės hibridinių automobilių įregistruota daugiau nei grynųjų elektromobilių. Per mėnesį išaugo ir naujų automobilių registracija.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.

Lietuvoje sausį pagaminta daugiausiai elektros nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais – 75 proc. suvartotos elektros. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas 2024 m. gegužę, kai vietinė elektros gamyba patenkino 71 proc. vartojimo poreikio. Šiemet sausį daugiausia elektros generavo vėjo elektrinės – apie 50 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Sausį buvo net dvi paros, kai per vieną parą pagaminta elektros daugiau nei jos suvartota – tai sausio 1-oji ir sausio 4-oji. Auganti gaminančių vartotojų elektros gamybos pajėgumų galia ir toliau užtikrina sparčią atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančios generacijos plėtrą.

Šių metų sausio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 0,089 Eur/kWh be PVM – tai 3 proc. mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, kur vidutinės kainos buvo 0,092 Eur/kWh. Mūsų šalyje šiemet elektra 31 proc. pigesnė, palyginti su 2024-ųjų sausiu, kai vidutinė biržos kaina buvo 0,117 Eur/kWh.  Sausio 27 d. – vasario 2 d. šalyje pasigaminome 80 proc. visos suvartotos elektros energijos, dėl ko elektros vidutinė savaitės kaina buvo 10 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 0,101 Eur/kWh. Didelė vėjo elektrinių generacija Lietuvoje ir toliau lemia mažiausią elektros kainą tarp Baltijos šalių.

Per pastarąją savaitę, pirmą kartą po akcizų padidinimo nuo šių metų pradžios, Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo: benzinas atpigo 0,8 proc., dyzelino kaina sumažėjo 1,3 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina pakito skirtingai: dyzelinas pigo 0,1 proc., benzinas brango 0,1 procento. Lietuvoje dabar, palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, benzino vidutinė kaina mažesnė 13 proc., dyzelino – 1 procentu. Degalų kainos degalinėse ėmė kristi, Brent naftos kainai sumažėjus 2,4 proc., palyginti su ankstesne savaite, ir eurui stiprėjant JAV dolerio atžvilgiu, taip pat dėl degalų didmeninių kainų mažėjimo Lietuvoje nuo sausio vidurio.

Šių metų sausio 1–28 d. Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina siekia 0,089 Eur/kWh be PVM – tai 2,2 proc. mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, kur vidutinės kainos yra 0,091 Eur/kWh. Vėjo elektrinių generacija mūsų šalyje padeda išlaikyti mažiausią elektros kainų mėnesio vidurkį tarp Baltijos šalių. Vis dėlto praėjusią, sausio 20–26 dienų savaitę, sumažėjus vėjo elektrinių generacijai regione, visose trijose Baltijos šalyse vidutinė savaitės didmeninė elektros kaina šiek tiek didėjo ir siekė 0,111 Eur/kWh.

Per praėjusią savaitę biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 4,6 proc., tai pirmasis biokuro kainų mažėjimas šiais metais. Brent naftos kainų savaitinis vidurkis sumažėjo 2,4 proc. Gamtinių dujų kainos per savaitę padidėjo 0,3 proc., benzinas Lietuvoje pabrango 1,3 proc., dyzelinas – 2,6 proc. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje 45 proc. didėjo dėl sumažėjusios vėjo elektrinių regione generacijos. Nagrinėjamą savaitę vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino 50,2 proc. mažiau elektros energijos nei prieš savaitę.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos padidėjo: benzinas pabrango 1,3 proc., dyzelino kaina išaugo 2,6 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat didėjo 1 procentu. Degalai pigo tik dviejose ES valstybėse. Lietuvoje dabar, palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, benzino vidutinė kaina mažesnė 12 proc., dyzelino – artima ES šalių vidurkiui. Šiuo metu „Brent“ rušies nafta kainuoja apie 1 USD/bbl brangiau nei pernai sausio viduryje.

Šių metų sausio 1–21 d. Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 0,088 Eur/kWh be PVM – tai 4 proc. mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, kur vidutinės kainos yra 0,092 Eur/kWh. Prieš mėnesį, 2024-ųjų gruodį, biržos vidutinė kaina mūsų šalyje buvo 0,090 Eur/kWh be PVM, tad sausio mėnesio elektros energijos vidutinė kaina yra 1,4 proc. mažesnė. Antrą savaitę iš eilės šalyje pasigaminome 75 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vietinė elektros gamyba padeda išlaikyti mažiausią elektros kainų mėnesio vidurkį tarp Baltijos šalių.

Per praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos vidurkis sumažėjo 1,9 proc. – tai pirmas TTF savaitės kainų vidurkio mažėjimas po dvi savaites trukusio didėjimo, pasibaigus rusiškų gamtinių dujų tranzitui per Ukrainą. Brent nafta pabrango 4,9 proc., dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę kilo 0,8 proc., benzino – 1 procentu. Biokuras mūsų šalyje pabrango 2,2 procento. Didmeninės elektros kainų savaitės vidurkis taip pat mažėjo pirmą kartą šiemet – smuko beveik 15 procentų.

Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus, dažniausiai renkasi šilumos siurblius. Valstybės parama suteikia galimybę žmonėms ne tik pagerinti savo gyvenimo sąlygas, bet ir prisidėti prie aplinkos tausojimo bei efektyvaus energijos vartojimo didinimo. Nuo kvietimų paskelbimo sausio 2 d. Lietuvos energetikos agentūra gavo daugiau nei 2 700 gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.

Mažiausios išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 kilometrų, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. Šios išlaidos kelionei buvo perpus mažesnės, nei tą patį atstumą nuvažiuojant vidaus degimo varikliu varomu automobiliu, nors elektra brango, o degalai pigo.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos padidėjo: benzinas pabrango 1 proc., dyzelino kaina išaugo 0,8 procento. Dabar, po akcizų padidinimo, Lietuvoje benzino vidutinė kaina vis dar yra mažesnė nei pernai kovą, dyzelino – mažesnės nei pernai vasarį. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat didėjo. Šiuo metu „Brent“ rušies nafta kainuoja apie 3–4 USD/bbl brangiau, palyginti su pernai sausio vidurio kainomis. Lietuvoje dabar, palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, benzino vidutinė kaina mažesnė 12 proc., dyzelino – mažesnė 1 procentu. Pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja tik šešiose ES šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė nei pas mus yra devyniose ES šalyse.

2024 m. gruodį mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildymui. Praėjusių metų paskutinį mėnesį vėjo elektrinės pagamino didžiausią elektros energijos kiekį Lietuvos istorijoje – 442,1 GWh, dėl to didmeninės elektros kainos tris mėnesius išliko stabilios.

Šių metų sausio pirmąją pusę vidutinė didmeninė elektros kaina biržoje Nord Pool siekė 0,086 Eur/kWh be PVM – tai 6 proc. mažiau už vidutines kainas Latvijoje ir Estijoje, kurios yra 0,092 Eur/kWh. Per praėjusią savaitę mūsų šalyje pasigaminome 75 proc. visos suvartotos elektros energijos. Lietuvoje elektros energijos suvartojimas, palyginus su ankstesne savaite, išaugo 13 procento. Vietinė elektros energijos gamyba padėjo mažinti kainas.

Per praėjusią savaitę, sausio 6–12 dienomis, gamtinės dujos TTF prekybos taške pabrango 0,2 proc., tačiau po 2024-ųjų pabaigoje įvykusio šuolio dujų kainos vėl pradėjo mažėti. Brent nafta brango 2,4 procento. Lietuvoje per savaitę benzinas pabrango 5,2 proc., dyzelinas – 10,3 proc., biokuro kaina padidėjo 1,6 procento. Didmeninės elektros kaina, didėjant vartojimui po šventinio laikotarpio, kilo 40 procentų. Vietinė elektros gamyba šalyje užtikrino 75 proc. elektros vartojimo poreikio.

Per 2024 metus Lietuvoje lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 procentų. Antrą mėnesį iš eilės įkraunamų iš išorės hibridinių automobilių įregistruota daugiau nei grynųjų elektromobilių. Pastebima, kad nuolatos mažėja vidaus degimo varikliais varomų automobilių dalis Lietuvos automobilių parke, o hibridų ir elektromobilių užimama dalis didėja.

Didmeninė elektros kaina 2024 metais Lietuvoje buvo mažesnė, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis ir artima Europos Sąjungos šalių kainų vidurkiui. Galutinių vartotojų mokama elektros kaina mūsų šalyje gruodį taip pat buvo artima ES šalių vidutinei kainai ir kitų regiono šalių vartotojų kainoms. Sparčiai didėjanti nacionalinė gamyba Lietuvoje sudaro palankesnes sąlygas stabilesnėms energijos kainoms. Gruodį šalyje pagaminta net 68 proc. vartojimui reikalingos elektros. Praėjusiais metais pasigaminome 62 proc. vietinės elektros, o importavome 38 proc., kai 2023 m. nacionalinė gamyba patenkino apie 48 proc. elektros vartojimo poreikio, o 52 proc. reikalingos elektros importavome.

Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina biržoje Nord Pool siekė 0,064 Eur/kWh be PVM – tai 18 proc. mažiau nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina buvo 0,078 Eur/kWh be PVM. Gruodžio mėnesio vidutinė kaina – 0,090 Eur/kWh be PVM. Primename, kad 2024-ųjų pirmosios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje siekė net 0,201 Eur/kWh ir išliko aukščiausia vidutinė savaitės kaina per visus praėjusius metus. Šių metų pradžioje per savaitę šalyje pasigaminome net 90 proc. visos suvartotos elektros energijos. Smarkiai išaugus vėjo elektrinių gamybai, vietinė elektra padėjo mažinti kainas – Lietuvoje jos buvo mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje sausį siekia 7,95 ct/kWh. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina mažiausia, ji apie 26 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. O penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia, ji apie 29 proc. didesnė nei šalies vidutinė kaina. Vertinant ilguoju laikotarpiu, brangiausia šilumos energija buvo 2023-iųjų sausį – kaina siekė 9,23 ct/kWh, arba 14 proc. buvo didesnė nei šiemet. 2024 metų biokuro kainos vidurkis – 19,3 Eur/MWh, tai 17,4 proc. mažiau nei 2023 metais, kai vidutinė metų kaina siekė 23,4 Eur/MWh.

2025-ieji prasidėjo nacionalinės elektros energijos gamybos rekordais: per savaitę gruodžio 30 d. – sausio 5 d. Lietuvoje pasigaminta elektra patenkino net 90 proc. vartojimo poreikio, o elektros energijos kainos mūsų šalyje sumažėjo 18 proc. ir buvo vienos mažiausių Baltijos jūros regione.  Sausio 1-ąją ir sausio 4-ąją Lietuvoje pasigaminome elektros daugiau nei jos suvartojome, o tokių dienų pernai per visus metus tebuvo keturios. Net 124 proc. išaugusi vėjo elektrinių gamyba didžiąja dalimi lėmė nacionalinės generacijos pasiekimus. Per savaitę Lietuvoje biokuras atpigo 1 proc., benzinas – 0,2 proc., dyzelinas – 0,1 procento. Rinkose Brent nafta pabrango 2,6 proc., TTF gamtinės dujos – 7,7 procento.

Lietuva vietinės elektros pasigamina daugiau nei importuoja: 2024 metais šalyje pasigaminome 62 proc., o vien gruodžio mėnesį – net 68 proc. vartojimui reikalingos elektros. Ketvirtą mėnesį iš eilės vėjo elektrinės buvo svarbiausia elektros energijos gamybos technologija – gruodį jos pagamino 57 proc. visos šalyje pagamintos elektros, arba 0,44 TWh – daugiausia Lietuvos istorijoje.

Lietuvos gyventojai vis aktyviau keičia senus, neefektyvius ir taršius būsto šildymo katilus, naudojančius biomasę ar iškastinį kurą, į modernią bei efektyvesnę šildymo įrangą, pasinaudodami valstybės teikiama parama. Ypač aktyviai seną taršią įrangą keičia Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojai – per pirmąją dieną po kvietimų paskelbimo jie pateikė beveik 2250 paraiškų paramai gauti, planuodami atnaujinti savo būsto šildymo sistemas.

2024-ųjų pabaigoje Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, degalų kainų vidurkiai buvo mažesni: benzino vidutinė kaina gruodžio 30 d. buvo mažesnė 15,6 proc., dyzelino – mažesnė 8,5 procento.  Per paskutinę praėjusių metų savaitę, gruodžio 30-ąją palyginti su gruodžio 23-ąja, vidutinės degalų kainos mūsų šalyje sumažėjo – benzinas pigo 0,2 proc., dyzelino kaina sumažėjo 0,1 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse, metams baigiantis, vidutinės degalų vidutinės kainos didėjo. Nuo 2025 m. sausio pradžios Lietuvoje padidėjo akcizai, tad didėjo tiek didmeninių degalų kainų vidurkiai, tiek ir jų mažmeninės kainos degalinėse.

Lietuvos gyventojai renkasi modernią šildymo įrangą ir aktyviai keičia turimus neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus. Apie 20 mln. eurų finansinė parama jau skirta beveik 5700 gyventojų. Ankstesniame paramos etape nespėjusieji pateikti paraiškų gyventojai, norintys pasikeisti neefektyvius šildymo katilus, vėl gali kreiptis dėl finansavimo.

Parodę didelį susidomėjimą teikiamu finansavimu įsirengiant elektros energijos kaupimo įrenginius, vos per vieną dieną verslas ir ūkininkai pateikė paraiškų visai planuojamai paskirstyti paramos sumai. Lietuvoje sparčiai didėjant energijos gamybai saulės ir vėjo elektrinėse, jų savininkai, pasinaudoję valstybės finansavimu, planuoja įsirengti elektros kaupimo įrenginius ir kaupti saulės bei vėjo elektrinių pagamintą perteklinę elektrą.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool gruodžio mėnesį yra 0,090 Eur/kWh be PVM, panašios vidutinės kainos buvo spalio ir lapkričio mėnesiais – atitinkamai 0,091 Eur/kWh ir 0,089 Eur/kWh be PVM. Paskutiniosios šių metų savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM. Šalyje per savaitę pasigaminome 61 proc. visos suvartotos elektros energijos. Vidutinė 2024 metų elektros energijos 1 kWh kaina sudaro 0,087 Eur/kWh be PVM – tai mažiausia kaina per pastaruosius ketverius metus nuo 2021-ųjų.

Lietuvoje toliau sparčiai didėja energijos gamyba saulės ir vėjo elektrinėse, kurių savininkams būtina priemone tampa elektros energijos kaupikliai. Pasinaudojus valstybės finansavimu, galima įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius ir saulės ar vėjo elektrinėse pagamintą elektrą kaupti gamybos piko metu, kai jos pagaminama daugiau nei suvartojama.

Per praėjusią savaitę, gruodžio 23–29 d., gamtinių dujų TTF kainos vidurkis sumažėjo 0,5 proc. ir tai buvo trečia savaitė iš eilės, kai gamtinės dujos pigo. Brent nafta pabrango 0,3 proc., Lietuvoje dyzelinas brango 0,7 proc., benzinas – 0,8 proc., biokuro kainos padidėjo 1,5 procento.  Didmeninių elektros kainų vidurkis pakilo 40 procentų. Daugiausia tam įtakos turėjo neveikianti elektros energijos perdavimo jungtis „EstLink2“ tarp Suomijos ir Estijos bei sumažėjusi vėjo elektrinių generacija regione. Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 61 proc. suvartotos elektros energijos. Daugiausiai jos pagamino šiluminės elektrinės.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool gruodžio mėnesį (1–27 d.) yra 0,093 Eur/kWh be PVM, panašios vidutinės kainos buvo spalio ir lapkričio mėnesiais – atitinkamai 0,091 Eur/kWh ir 0,089 Eur/kWh be PVM. Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais – mažesnė kaina šiemet buvo tik penkias savaites. Šalyje per savaitę pasigaminome net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos.

Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu. Per pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos padidėjo: benzinas pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 0,7 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės degalų kainos taip pat didėjo. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,3 proc., dyzelino – mažesnė 8,2 procento.

Praėjusią savaitę, gruodžio 16–22 dienomis, Lietuvos nacionalinė elektros gamyba patenkino net 88 proc. elektros vartojimo poreikio. Rekordinė vėjo elektrinių generacija užfiksuota gruodžio 20-ąją – per vieną dieną pagaminta 24,9 GWh elektros energijos ir tai buvo ketvirtoji diena nuo 2009-ųjų, kai mūsų šalyje pagaminta daugiau elektros energijos nei jos suvartojome. Elektros kainų savaitės vidurkis Lietuvoje sumažėjo 59 proc. Gamtinės dujos per savaitę atpigo 3,6 proc., Brent nafta pabrango 0,14 proc., benzinas – 0,5 proc., dyzelinas – 0,7 procento. Biokuro kaina šalyje per savaitę padidėjo 2,4 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį šiais metais.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool gruodžio 1–19 d. yra 0,110 Eur/kWh be PVM – ji 24 proc. didesnė nei lapkritį, kai siekė 0,089 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,137 Eur/kWh. Šiais metais aukštesnė kaina buvo tik sausio pirmąją savaitę, kai siekė 0,201 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 67 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos tarifų nekeitė, kiti du tiekėjai tarifus sumažino 1,2–3,5 procento.

Praėjusią savaitę, gruodžio 9–15 d., gamtinių dujų TTF kainos, po dešimt savaičių trukusio brangimo, sumažėjo 2,5 procento. Brent nafta per savaitę pabrango. O Lietuvoje atpigo ir benzinas, ir dyzelinas, bet biokuras buvo 6 proc. brangesnis nei ankstesnę savaitę. Oro sąlygos lėmė itin mažą AEI naudojančių jėgainių gamybą regione kelias dienas ir tuo metu pašokusios elektros kainos padidino visos savaitės didmeninės kainos vidurkį 28 proc. – tai antra aukščiausią kainą šiemet, nusileidusi tik šių metų pirmajai savaitei.

Šiemet lapkričio mėnesį daugelio energijos išteklių kainos rinkose buvo mažiausios, lyginant lapkričio mėnesius nuo 2020 metų. Lietuvos vėjo elektrinės išliko svarbiausiu elektros energijos šaltiniu mūsų šalyje – jų pagaminta energija patenkino 34,4 proc. elektros vartojimo poreikio, tai didžiausia dalis, lyginant skirtingas elektros gamybos technologijas bei importo kryptis, taip pat tai didžiausias vėjo elektrinių indėlis vartojime, lyginant visus šių metų mėnesius. Vėjo energetika mažino ir didmeninės elektros kainos vidurkį – šio lapkričio didmeninės elektros kainų mėnesio vidurkis buvo mažiausias nei bet kurį kitą lapkritį per pastaruosius ketverius metus.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo – benzinas atpigo 0,3 proc., dyzelino kaina smuktelėjo 0,2 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės degalų vidutinės kainos taip pat mažėjo. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,8 proc., dyzelino – mažesnė 9,1 procento.

Saulės moduliai šių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje kainuoja vidutiniškai 207 eurus už 1 kW – tai beveik ketvirtadaliu, arba 24,2 proc. mažesnė kaina nei šių metų pirmąjį ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 273 eurai už 1 kW ir maždaug 4,5 proc. mažiau nei trečiąjį metų ketvirtį. Dabar analogiškų saulės modulių vidutinė kaina 4,6 proc. mažesnė ir už šį rugpjūtį buvusią iki šiol mažiausią kainą, kuri siekė 217 eurų už 1 kW. Todėl mažėjo ir saulės elektrinių galutinė įrengimo kaina, o modulių dalis joje sumažėjo ir nesudaro nė trečdalio visų išlaidų.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool gruodžio pirmąją dekadą yra 0,105 Eur/kWh be PVM – ji 18 proc. didesnė nei lapkritį, kai siekė 0,089 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,108 Eur/kWh – 24 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vidutinė kaina buvo 0,087 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 55 proc. visos suvartotos elektros energijos.  

Šiemet per lapkričio mėnesį Lietuvoje įregistruoti iš viso 959 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 446 – grynieji elektromobiliai ir 513 – iš išorės įkraunamų hibridų. Tai 50,8 proc. daugiau elektromobilių nei pernai lapkritį, kai įregistruoti 636 elektromobiliai, bet 17,8 proc. mažiau nei šiemet spalį, kai įregistruoti iš viso 1 167 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Prieš dvylika mėnesių mūsų šalyje buvo įregistruoti iš viso 11 124 grynieji lengvieji keleiviniai elektromobiliai, o šiuo metu jų yra 15 653. Taip pat per šį lapkritį įregistruota 10 lengvųjų krovininių elektromobilių, kurių nuo metų pradžios padaugėjo 112.

Praėjusią savaitę, gruodžio 2–8 d., biokuro kainos Lietuvoje padidėjo iki 22,65 Eur/MWh – tai 5,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,1 proc., dyzelino – padidėjo 1,5 procento. Brent naftos kaina mažėjo 1,1 proc., o TTF gamtinių dujų kainos kilstelėjo 8,3 procento. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 24 procentais. Šalyje pasigaminome 55 proc. visos suvartotos elektros energijos. Bendra elektros gamyba, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 12,2 proc., daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės.

Vietinės elektros Lietuvoje pasigaminame daugiau nei importuojame. Per šių metų vienuolika mėnesių mūsų šalyje pagaminta 61,9 proc. suvartotos elektros energijos. O vien per lapkritį pasigaminome 60,2 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis nacionalinėje gamyboje lapkritį išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 57,1 proc., hidroelektrinės – 9,9 proc., saulės elektrinės – 3,7 proc. suvartotos elektros energijos.

Saulės energetikos plėtra Lietuvoje nemažina pagreičio – vis daugiau įmonių ir gyventojų įsirengia saulės elektrines, pasinaudodami valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra, įvertinusi iki šiol pateiktas paraiškas, jau skyrė finansavimą beveik 500 projektų, kuriuos įgyvendinant planuojama įrengti beveik 35 MW galios saulės elektrinių už beveik 13 mln. eurų.

Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos pakito skirtingai – benzinas atpigo 0,1 proc., dyzelinas pabrango 1,5 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino kainos taip pat sumažėjo – smuko 0,2 proc., o dyzelino padidėjo 0,3 proc. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,7 proc., dyzelino – mažesnė 9,2 procento. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje didėja ir toliau – dabar jis sudaro beveik 0,04 Eur/l.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio mėnesį yra 0,089 Eur/kWh be PVM – ji 2,2 proc. mažesnė nei spalį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje mažėjo ir sudarė 0,087 Eur/kWh – ji 3,3 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri buvo 0,090 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 51 proc. visos suvartotos elektros energijos. 

Praėjusią savaitę, lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d., biokuro kainos Lietuvoje mažėjo antrą savaitę iš eilės ir buvo 0,4 proc. mažesnės nei ankstesnę savaitę. Benzino vidutinė kaina padidėjo 1,5 proc., dyzelinas pabrango 1,7 procento. Brent naftos kaina sumažėjo 1,1 proc., gamtinių dujų kainos TTF kilstelėjo 8,3 procento. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo 4 procentais. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 51 proc. visos suvartotos elektros energijos, o daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės.

Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos padidėjo – benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas 1,7 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 1,1 procento. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,8 proc., dyzelino – mažesnė 10,2 procento. Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo ir dyzelino, ir benzino vidutinės kainos – toks pabrangimas anksčiau stebėtas šių metų balandžio pradžioje.

Daugiabučių bendrijos, namų administratoriai ir apšvietimo stulpų valdytojai, įsirengę ar planuojantys įsirengti elektromobilių privačias įkrovimo prieigas, vėl kviečiami teikti paraiškas ir pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra skelbia du naujus paraiškų priėmimo kvietimus. Bendrai numatyta paskirstyti daugiau nei 1,5 mln. eurų dotacijų, toliau skatinant elektromobilių infrastruktūros plėtrą ir spartinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą transporto sektoriuje.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio mėnesį (1–26 d.) yra 0,085 Eur/kWh be PVM – ji 6,6 proc. mažesnė nei spalį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,090 Eur/kWh – ji 4,7 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri buvo 0,086 Eur/kWh. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 76 proc. visos suvartotos elektros energijos.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi 12 mėn. fiksuotos kainos tarifai per savaitę vidutiniškai padidėjo 0,1 proc., o 24 mėn. fiksuotos kainos tarifai sumažėjo 0,1 procento.

Praėjusią savaitę, lapkričio 18–24 d., biokuro kainos Lietuvoje sumažėjo 0,1 proc. ir po vienos savaitės vėl tapo mažesnės nei lygiai prieš metus. Benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,1 proc., o dyzelinas pabrango 1,1 proc. – taigi, pirmąkart nuo balandžio mėnesio pradžios benzinas mūsų šalies degalinėse tapo pigesnis nei dyzelinas. Brent naftos kainos padidėjo 2,6 proc., o gamtinių TTF dujų kainos kilstelėjo 3,7 procento. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje per savaitę kilo 4 proc., bet tai mažiausias augimas tarp regiono valstybių. Praėjusią savaitę šalyje pasigaminome 76 proc. visos suvartotos elektros energijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 42,4 proc., o daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės.

Pastarąją savaitę Lietuvoje degalų kainos pakito skirtingai – benzinas atpigo 0,1 proc., dyzelinas pabrango 1,1 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 procento. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 16,6 proc., dyzelino – mažesnė 10,8 procento. Benzino vidutinė kaina pirmą kartą nuo šių metų balandžio pradžios yra mažesnė už dyzelino vidutinę kainą – skirtumas sudaro 0,01 Eur/l.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio mėnesį (1–19 d.) yra 0,088 Eur/kWh be PVM – ji 3 proc. mažesnė nei spalį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,086 Eur/kWh – ji 27 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,118 Eur/kWh. Šį sumažėjimą lėmė ir tai, kad praėjusį šeštadienį buvo užfiksuota viena mažiausių vidutinių dienos kainų šiais metais – tik 0,003 Eur/kWh. Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos tarifai per savaitę vidutiniškai padidėjo 0,5–0,7 procento.

Praėjusią savaitę, lapkričio 11–17 d., didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 27 proc., o išaugusi vėjo elektrinių generacija lėmė, kad šeštadienį, lapkričio 16 dieną, buvo fiksuota trečia mažiausia elektros energijos kaina šiais metais – 3,05 Eur/MWh. Mažesnės dienos elektros kainos šiemet buvo tik balandžio 14 d. ir spalio 20 d. Brent nafta atpigo 4,1 proc., benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,2 proc., o dyzelino padidėjo 1,1 procento. Gamtinės dujos pabrango 3,5 proc., o biokuro kainos padidėjo 5,5 procento bei pirmą kartą šiais metais tapo brangesnis nei lygiai prieš metus.

Pastarąją savaitę Lietuvoje degalų kainos pakito skirtingai – benzinas atpigo 0,2 proc., dyzelinas pabrango 1,1 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir vidutinės dyzelino kainos padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,7 procento. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 16,3 proc., dyzelino – mažesnė 11,3 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje dar labiau sumažėjo ir artimiausioje ateityje dyzelino vidutinė kaina turėtų būti didesnė už benzino kainą.

Vėjo elektrinės spalį tapo svarbiausiu elektros energijos šaltiniu, lyginant skirtingas gamybos technologijas ir importo kryptis: jų pagaminta elektros energija patenkino 27,51 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo. Lyginant pastarųjų metų spalio mėnesius, šiemet spalį gamtinės dujos buvo pigiausios nuo 2020-ųjų spalio, o nafta kainavo pigiausiai per pastarųjų ketverių metų spalio mėnesius. Per dvylika mėnesių elektra varomų automobilių skaičius mūsų šalies transporto priemonių registre išaugo 50 procentų. Dabar Lietuvoje jau yra 26 600 elektromobilių.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių ir mažesnė nei Lenkijoje, tai rodo 2024 m. dešimties mėnesių duomenys. Brangiausiai Europos Sąjungoje didmeninė elektra kainuoja Italijoje, Airijoje, o pigiausiai – Švedijoje ir Suomijoje. Galutinės elektros kainos vartotojams įvairiose šalyse skiriasi kelis kartus, priklausomai ne tik nuo biržos kainų, bet ir nuo konkrečios valstybės sprendimų.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio pirmojoje pusėje (1–12 d.) yra 0,096 Eur/kWh be PVM – ji 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,118 Eur/kWh ir tai ketvirta pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiemet. Kainos padidėjimą lėmė nuo lapkričio 8-osios Lietuvoje sumažėjusi vėjo elektrinių generacija ir didėjusi elektros gamyba šiluminėse elektrinėse. Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos tarifai per savaitę vidutiniškai sumažėjo atitinkamai 0,4 proc. ir 0,5 procento.

Praėjusią savaitę, lapkričio 4–10 d., dyzelinas ir benzinas Lietuvoje atpigo po 0,7 proc., TTF gamtinių dujų kaina kito nežymiai: pabrango vos 0,02 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2,4 proc., Brent naftos kaina pakilo 3,7 proc., o didmeninės elektros kaina Lietuvoje padidėjo 118 procentų. Elektros energijos kainų augimui įtakos turėjo vėjo elektrinių generacijos regione sumažėjimas: per savaitę vėjo elektrinės pagamino 69 proc. mažiau elektros energijos nei ankstesnę savaitę. Sumažėjusi AEI generacija pirmąją vietą pagal elektros energijos gamybą užleido šiluminėms elektrinėms – jose šią savaitę buvo pagaminta daugiausia elektros energijos, lyginant skirtingas technologijas.

Lietuvoje vietinės elektros pasigaminame daugiau nei importuojame – per šių metų dešimt mėnesių šalyje pagaminti 62 proc. suvartojamos elektros energijos. Vien per spalio mėnesį pasigaminome 59 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis spalį nacionalinėje gamyboje išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 27,5 proc., saulės elektrinės – 7,9 proc. suvartotos elektros energijos.

Elektros energijos vidutinė kaina biržoje Nord Pool lapkričio pirmosiomis dienomis (1–5 d.)  yra tik 0,048 Eur/kWh be PVM – ji 47 proc. mažesnė nei spalio mėnesį, kai siekė 0,091 Eur/kWh be PVM. Elektros energijos vidutinės kainos sumažėjimą šio mėnesio pradžioje, palyginti su spaliu, lėmė ir tai, kad trys iš penkių dienų buvo nedarbo dienos, kai elektros kainos biržoje tradiciškai būna žemesnės. Vidutinė praėjusios savaitės elektros kaina biržoje sudarė 0,054 Eur/kWh ir tai penkta pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiemet.

Praėjusią savaitę, spalio 28 d. – lapkričio 3 d., didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 55 proc., tam įtakos turėjo po remonto darbų pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis, 75 proc. išaugusi vėjo elektrinių generacija, 71 proc. mažesnė elektros gamyba gamtines dujas naudojančiose šiluminėse elektrinėse bei sumažėjęs elektros vartojimas. Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės – 120,7 GWh. Brent nafta per savaitę atpigo 3,7 proc., biokuro kainos mūsų šalyje mažėjo 0,2 proc., dyzelino – 0,4 proc., bet benzinas brango 0,4 procento.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų taip pat didėja antrą savaitę iš eilės ir šiuo metu sudaro 0,025 Eur/l, nors spalio viduryje buvo sumažėjęs iki 0,008 Eur/l. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę sumažėjo. Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 15,9 proc., dyzelino – 11,1 proc. mažesnė.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje spalio 1–30 d. yra 0,095 Eur/kWh be PVM – ji 13 proc. didesnė nei rugsėjo mėnesį, kai siekė 0,084 Eur/kWh be PVM. Spalio vidutinė kaina biržoje artima birželio ir liepos mėnesių vidutinėms kainoms, kurios sudarė atitinkamai 0,092 Eur/kWh ir 0,098 Eur/kWh be PVM. Elektros energijos vidutinės kainos padidėjimą spalį, palyginti su rugsėju, lėmė šio mėnesio pabaigoje padidėjusios kainos. Vidutinė praėjusios savaitės elektros kaina biržoje sudarė 0,120 Eur/kWh ir tai trečia pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiemet.

Praėjusią savaitę, spalio 21–27 d., biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 2,44 proc. ir yra mažesnė nei pernai šildymo sezono pradžioje, dyzelinas atpigo 0,4 proc., o benzino kaina nepakito. Gamtinės dujos TTF prekybos taške per savaitę pabrango 0,6 proc., Brent nafta – 0,8 procento. Elektros energijos vartojimo poreikiui patenkinti praėjusią savaitę išaugo šiluminių elektrinių generacija, nes sumažėjo saulės elektrinių gamyba, o „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos neveikė dėl kasmetinių planinių remonto darbų. Tai turėjo įtakos elektros kainų augimui. Didmeninės elektros kaina mūsų šalyje pakilo 109 proc. – iki 120 Eur/MWh.

Dvi savaites iš eilės didėjusių degalų kainų tendencija pasikeitė - Lietuvoje dyzelinas atpigo 0,4 proc., o benzino kaina nepasikeitė.

Kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, šių metų trečiąjį ketvirtį, kaip ir ankstesnį, išliko mažiausios važiuojant elektromobiliu, todėl naudingiausia kelionėms rinktis aplinkai draugiškus sprendimus ir taupyti. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje spalio 1–22 d. yra 0,085 Eur/kWh be PVM – ji tik 1 proc. skiriasi nuo rugsėjo mėnesio vidutinės kainos, kuri siekė 0,084 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,058 Eur/kWh be PVM – tai viena mažiausių savaitės vidutinių kainų šiais metais.

Praėjusį savaitgalį didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje buvo 5,54 Eur/MWh ir tai mažiausias savaitgalio vidurkis šiais metais: spalio 19 d. elektra kainavo 8,48 Eur/MWh, o spalio 20 d. – 2,6 Eur/MWh. Lietuva per savaitę pasigamino 61 proc. visos suvartotos elektros energijos. Dėl išaugusios vėjo ir saulės elektrinių gamybos praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos mažėjo visose trijose Baltijos šalyse: kainų vidurkis sumažėjo 5 procentais. Brent naftos kainos sumažėjo 5,2 proc., gamtinės dujos TTF pabrango 0,4 proc., benzinas Lietuvoje brango 2,2 proc., dyzelinas – 2,5 proc., o biokuro kaina padidėjo 5,4 procento.

Lietuvos energetikos agentūra surengė tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti esminius Baltijos regiono energetinio saugumo klausimus, susijusius su pasikeitusia geopolitine situacija dėl agresijos prieš Ukrainą bei energetinės sistemos transformacija, Lietuvai siekiant tapti tvarios energetikos lydere regione, pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo ir didinant šalies energetikos sistemos saugumą, atsparumą bei užtikrinant nepriklausomybę.

Šį penktadienį, spalio 18 dieną, didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet – dienos vidurkis siekia 19,53 Eur/MWh. Mažesnė vidutinė dienos kaina šiais metais buvo tik aštuonias dienas: penkias balandžio, dvi rugsėjo ir viena spalio dieną. Pagal 2024 m. devynių mėnesių duomenis, didmeninės elektros kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių, tai 10-ta pagal dydį kaina tarp Europos Sąjungos šalių. Brangiausiai didmeninė elektra Europos Sąjungoje kainuoja Italijoje, Airijoje, o pigiausiai – Švedijoje bei Suomijoje.

Antrą savaitę iš eilės didėjusios degalų kainos Lietuvoje ir toliau išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra mažesnė už kainas, buvusias nuo 2021 m. spalio vidurio iki 2024 m. rugsėjo pradžios, o dyzelino – nuo 2023 m. liepos vidurio iki 2024 m. rugsėjo pradžios. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje yra mažiausias nuo šių metų balandžio pradžios.

Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. Lietuvos energetikos agentūra gavo 2 700 gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje įpusėjus spaliui (1–15 d.) yra 0,099 Eur/kWh be PVM, arba 18 proc. didesnė už rugsėjo mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,084 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą nulėmė spalio pirmąją savaitę Suomijoje ir Baltijos šalyse dėl pasiūlos deficito išaugusios kainos. Bet po šio šuolio kainos biržoje sumažėjo, didėjant elektros gamybai bei pasiūlai, ir šiuo metu yra artimos liepos mėnesio vidutinei kainai, kuri siekė 0,098 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę dėl išaugusios vėjo elektrinių gamybos didmeninės elektros kainos mažėjo visame Baltijos jūros regione: labiausiai kainos krito Suomijoje ir Baltijos šalyse. Lietuvoje jos sumažėjo 54 proc., šalyje pasigaminome 57 proc. visos suvartotos elektros energijos. Biokuro, benzinas ir dyzelinas brango iki 0,5 procento. Gamtinių dujų kaina TTF per savaitę padidėjo 1 proc., o Brent nafta pabrango 4,8 proc., rinkoms būgštaujant dėl tiekimo, tebesitęsiant karui Artimuosiuose Rytuose ir JAV siaubiant uraganui, tačiau išliko pigesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pauzės, Lietuvoje vėl „papūtė“ vėjas – svarbiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu vėl tapo vėjo elektrinės. Elektromobilių įsigijimai rudens pradžioje padidino pagreitį ir pasiekė rekordą – pirmą kartą per vieną mėnesį šalyje jų įregistruota daugiau nei tūkstantis. Rugsėjį mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos, palyginti su rugpjūčiu: didmeninės elektros kainos sumažėjo 21,9 proc. ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, TTF gamtinės dujos ir Brent nafta pigo, degalų kainos nusirito iki žemiausio lygio. Tik biokuras pabrango, bet išliko pigesnis nei pernai prieš šildymo sezoną pradžią.

Gyventojai aktyviai naudojasi valstybės parama keičiant neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą ir teikia paraiškas paramai gauti. Nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. Lietuvos energetikos agentūra jau gavo beveik 2650 gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,4 mln. eurų. Šiuo metu jau skirta 20 tūkst. eurų dotacijų, įvertinus pirmąsias spalio mėnesį gautas paraiškas.

Degalų kainos, mažėjusios Lietuvoje nuo liepos vidurio iki spalio pradžios, pakeitė kryptį ir pradėjo kilti – per praėjusią savaitę pirmą kartą pabrango ir dyzelinas, ir benzinas. Tačiau degalų kainos Lietuvoje vis dar išlieka mažos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir palyginti su kitų ES šalių vidutinėmis degalų kainomis.

Pirmą kartą per vieną mėnesį Lietuvoje įregistruota daugiau nei tūkstantis elektromobilių. Rugsėjį įregistruotas iš viso 1001 lengvasis keleivinis elektromobilis, tai 508 – grynieji elektromobiliai ir 493 – iš išorės įkraunami hibridai. Per vieną pastarąjį mėnesį įregistruota 38,6 proc. daugiau elektromobilių nei pernai rugsėjį. Nuo šių metų pradžios elektromobilių skaičius parke išaugo 6 486 elektromobiliais, arba daugiau kaip 34 proc., o per dvylika mėnesių elektromobilių padaugėjo 8 426, arba 49,34 procento. Taip pat per šį rugsėjį įregistruoti 6 krovininiai lengvieji elektromobiliai, kurių nuo metų pradžios padaugėjo 95.

Lietuva yra įsipareigojusi mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių. Sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra leidžia mažinti energijos importą. Efektyvus energijos vartojimas ir jos taupymas – taip pat vienas iš būdų mažinti šalies išteklių, reikalingų energijai gaminti, poreikį ir išlaidas energijai.

Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje spalio pradžioje (1–8 d.) padidėjo ir siekė 0,128 Eur/kWh be PVM. Šį vidutinės kainos padidėjimą nulėmė spalio 2–3 d. staiga išaugusios kainos Suomijoje ir Baltijos šalyse: jos pasiekė 0,183-0,241 Eur/kWh be PVM. Elektra brango, regione sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai ir nustojus veikti dviem Suomijos atominių elektrinių blokams. Dėl to susidarė elektros energijos deficitas. Baltijos šalyse tomis dienomis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamyba taip pat buvo sumažėjusi, taip pat Lietuvoje remontuojamas Elektrėnų komplekso 9-asis kombinuoto ciklo blokas.

Biokuro kainos Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės ir išlieka mažesnės nei pernai tuo pačiu metu: nagrinėjamą savaitę biokuras atpigo 0,77 procento. Degalų kainos mažėjo nežymiai – 0,03–0,04 proc., Brent nafta pabrango 2,5 proc., gamtinės dujos TTF prekybos taške – 7,6 proc., o didmeninės elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 196 procentais. Didmeninės elektros kainų didėjimas nagrinėjamą savaitę buvo fiksuotas visame Baltijos jūros regione, dėl sezono sumažėjus saulės ir vėjo elektrinių gamybai, taip pat atliekant Suomijos atominių elektrinių reaktorių bei kitų regiono elektrinių remonto darbus.

Lietuvoje elektros energijos gamyba šiemet išlieka didesnė nei importas – per 2024 m. pirmus tris ketvirčius pagaminta 62,5 proc. suvartojamos elektros energijos. Per šį laikotarpį saulės elektrinės pagamino daugiau elektros energijos nei per visus 2020–2023 metus kartu sudėjus, o gaminančių vartotojų skaičius per mėnesį vidutiniškai išauga tiek, kiek yra gyventojų Birštone, o nuo metų pradžios jų padaugėjo 27,4 tūkstančio, arba 30,8 proc. palyginti su 2023 metais.

Vis daugiau savivaldybių pradedant naują šildymo sezoną, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje siekia 6,46 ct/kWh ir ji šį spalį 9,5 proc. mažesnė nei prieš metus, kai pernai spalį buvo 7,14  ct/kWh. Penkiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energija šiuo metu kainuoja pigiau nei vidutiniškai visoje šalyje. Šilumos energijos tiekimo įmonės sudaro ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, kurių kaina formuojasi apie 20,8 Eur/MWh – tai 11 proc. pigiau nei prieš metus.

Lietuvos gyventojai aktyviai keičia turimus neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus, renkasi modernią šildymo įrangą ir teikia paraiškas paramai gauti. Aktyviausi – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojai, kurie per dvi dienas nuo kvietimų teikti paraiškas paskelbimo pateikė beveik 1300 paraiškų, planuodami keisti neefektyvius biomasės katilus.

Biodegalų gamyba yra svarbi, siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą transporto sektoriuje ir pereiti prie švaresnių, tvaresnių energijos šaltinių. Tobulėjant technologijoms ir ieškant naujų, efektyvesnių žaliavų, svarbu maksimaliai panaudoti biodegalus, pagamintus iš tvarių žaliavų, ir didinti jų dalį bendrame kuro balanse.

Vidutinė rugsėjo mėnesio elektros energijos kaina Nord Pool biržoje siekė 0,084 Eur/kWh be PVM – tai 21 proc. mažiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,107 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės vidutinė elektros energijos kaina biržoje sudarė 0,044 Eur/kWh be PVM – žemesnė vidutinė savaitės kaina šiais metais buvo tik balandžio antrąją savaitę, kai siekė 0,043 Eur/kWh be PVM. Nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina rugsėjo mėnesį buvo 11 proc. mažesnė už tokių planų rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą.

Gyventojai vėl kviečiami teikti paraiškas dėl paramos ir gauti kompensacijas, keičiant turimus neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į šilumos siurblius arba modernius biokuro katilus. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė naujus kvietimus teikti paraiškas.  Per tris mėnesius truksiantį kvietimų etapą bus paskirstyta 8,5 mln. eurų. Kitas kvietimas planuojamas sausio mėnesį.

Europos gamtinių dujų saugyklos, artėjant šildymo sezonui, užpildytos beveik 94,2 proc., o dujų kainų mažėjimas tęsiasi jau keturias savaites iš eilės – nuo rugsėjo pradžios. Didmeninė elektros kaina mūsų šalyje per savaitę smuko 55 proc. Bendra elektros gamyba Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo daugiau kaip 44 procentus. Benzino kainos sumažėjo 1,2 proc., dyzelino – 0,4 proc., biokuro – 0,8 proc., o Brent nafta pigo 0,95 procento.

Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėja dešimtą savaitę iš eilės. Nuo liepos vidurio iki šiol benzino vidutinė kaina mūsų šalyje jau sumažėjo 0,16 Eur/l, arba 11 proc., dyzelino – 0,13 Eur/l, arba 9 procentais. Ilgi benzino ir dyzelino kainų smukimo laikotarpiai per pastarąjį dešimtmetį buvo tik du: 2020-ųjų kovo–gegužės mėnesiais ir nuo 2022-ųjų lapkričio iki 2023-iųjų sausio vidurio.

Spartinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą transporto sektoriuje, valstybės dotacijos skatina elektromobilumą ir jo infrastruktūros kūrimą. Vidutinės ar didelės įmonės jau gali gauti finansavimą ir įsirengti elektromobilių privačias įkrovimo prieigas.

Vidutinė rugsėjo mėnesio (1–24 d.) elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,094 Eur/kWh be PVM – tai 12 proc. mažiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,107 Eur/kWh be PVM. Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas padidino fiksuotos elektros kainos planų tarifus, kiti du tiekėjai tarifų nekeitė. Nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina rugsėjo 1–24 d. yra 6 proc. mažesnė už tokių planų rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą.

Berlyne surengta Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekto BOWE2H baigiamoji konferencija, į kurią susirinkę projekto partnerių ekspertai apibendrino jūros vėjo ir vandenilio energetikos sistemų potencialą Baltijos jūros regione ir apžvelgė valstybių projektus bei planus, kurie padėtų spartinti energetikos sektoriaus transformaciją ir stiprinti viso regiono energetinį saugumą.

Europos gamtinių dujų saugyklos, artėjant šildymo sezonui, užpildytos beveik 93 proc., o dujų kainų mažėjimas tęsiasi jau tris savaites iš eilės – nuo rugsėjo pradžios – ir per praėjusią savaitę, rugsėjo 16–22 d.,  dujos TTF prekybos taške atpigo dar 2,1 proc., palyginti su ankstesne savaite. Benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 2,2 proc., dyzelino – 1,4 procento. Didmeninė elektros kaina mūsų šalyje per savaitę pakilo 1,5 proc., biokuro – 2,13 proc., o Brent nafta pabrango 4 procentais.

Lietuvoje nuosekliai auga atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galia. Tai leidžia šalyje pasigaminti vis daugiau elektros, mažinti jos importą, didinti šalies saugumą ir nepriklausomybę. Valstybės priimti sprendimai ir parama toliau spartina AEI generacijos plėtrą bei skatina joje dalyvauti dar daugiau gyventojų ir įmonių, siekiant aktyvesnės energetikos bendrijų plėtros, o jų veiklai ir finansavimui kuriant palankias sąlygas.

Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėja devintą savaitę iš eilės. Per pastarąją savaitę benzinas atpigo  0,03 Eur/l, arba 2,2 proc., dyzelinas – 0,02 Eur/l, arba 1,4 procento. Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę vidutiniškai sumažėjo apie 0,02 Eur/l, arba 1 procentu. Nuo liepos vidurio per laikotarpį, kai tęsiasi degalų kainų mažėjimo tendencijos, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina jau sumažėjo beveik 0,15 Eur/l, arba 10 proc., o dyzelino – 0,13 Eur/l, arba 9 procentais.

Vidutinė rugsėjo mėn. (1–17 d.) elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,097 Eur/kWh be PVM – tai 9 proc. mažiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kurie siekė 0,107 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomi elektros tiekėjai per savaitę sumažino daugelį fiksuotos elektros kainos tarifų.

Brangiausia didmeninė elektros kaina šiemet – Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, pigiausia – Suomijoje ir Švedijoje. Tuo tarpu Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis yra mažesnis nei pernai ir atitinka ES šalių elektros kainos vidurkį, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta didmeninių elektros kainų analizė.

Elektros didmeninės kainos Lietuvoje šį rudenį beveik trečdaliu mažesnės nei prieš metus - praėjusią savaitę didmeninių kainų vidurkis buvo 96,6 Eur/MWh, arba 32,2 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai siekė 142,44 Eur/MWh. Tokia tendencija išlieka: šiemet rugsėjo mėnesio šešiolikos dienų elektros kainų vidurkis yra 95,23 Eur/MWh, kai pernai tą patį laikotarpį didmeninė elektra kainavo 128,19 Eur/MWh, taigi šiemet vidutinės kainos 25,7 proc. mažesnės nei pernai. Šiuo metu benzinas, dyzelinas ir biokuras Lietuvoje kainuoja  mažiausiai Baltijos šalyse ir pigiau nei pernai.

Šiemet per rugpjūčio mėnesį iš viso įregistruoti 865 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš kurių 455 – grynieji elektromobiliai ir 410 – iš išorės įkraunamų hibridų. Tai 30,6 proc. daugiau nei šios kategorijos elektromobilių buvo įregistruota pernai per rugpjūtį. Taip pat paskutinį šios vasaros mėnesį įregistruoti 25 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai ir vienas – iš išorės įkraunamas lengvasis krovininis hibridinis automobilis. Tai didžiausias per vieną mėnesį įregistruotų lengvųjų krovininių elektromobilių skaičius per visą Lietuvos istoriją. Hibridiniai automobiliai sudarė beveik pusę visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos ir toliau mažėjo: benzinas atpigo  0,036 Eur/l, arba 2,5 proc., o dyzelino vidutinė kaina sumažėjo 0,018 Eur/l, arba 1,3 procento. Tokio ryškaus benzino vidutinių kainų sumažėjimo per savaitę nebuvo ne tik šiais, bet ir praėjusiais metais.

Šių metų rugpjūtį, ketvirtą mėnesį iš eilės, saulės elektrinės išliko svarbiausias Lietuvos elektros energijos gamybos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 21,3 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rezultatas, lyginant įvairias elektros energijos gamybos technologijas. Mūsų šalyje pasigaminta elektra patenkino apie 64 proc. vartojimo poreikio, kai pernai tuo pačiu metu jos pasigaminome apie 49 procentus. Šį rugpjūtį Brent naftos kainos buvo mažiausios per trejus pastaruosius metus, lyginant aštuntuosius metų mėnesius.

Vidutinė rugsėjo pirmosios dekados elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,084Eur/kWh be PVM – tai 21  proc. mažiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,107 Eur/kWh be PVM. Praėjusios savaitės, rugsėjo 2–8 d., vidutinė elektros kaina biržoje buvo 0,092 Eur/kWh be PVM ir taip pat 21 proc. mažesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri sudarė 0,116 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę Lietuvoje didmeninės elektros kainų vidurkis krito 20,2 proc. – iki 92,4 Eur/MWh ir tai mažiausias rodiklis nuo birželio 10–16 d., kai siekė 89,32 Eur/MWh. Šiandien, rugsėjo 9 d., vidutinė dienos kaina sudaro 4,83 Eur/MWh ir yra 96 proc. mažesnė nei buvo pernai rugsėjo 9 d., kai siekė 121,42 Eur/MWh. Per savaitė sumažėjo ir kitų energijos išteklių kainos: Brent nafta atpigo 7,7 proc., benzino ir dyzelino Lietuvoje kainos sumažėjo po 1,3 proc., gamtinių TTF dujų – 0,3 procento. Biokuras kiek pabrango, bet išliko pigesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos energijos tiekimo įmonės sudaro ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, kurių kaina rugsėjį formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 13 proc. pigiau nei prieš  metus. Penkiuose didžiausiuose miestuose šilumos energija kainuoja pigiau nei visos šalies kainos vidurkis, kuris šį mėnesį siekia 6,19 ct/kWh ir, palyginti su rugpjūčiu, mažėjo 0,8 procento. 

Vilniuje rugsėjo 5 dieną surengta ketvirtoji tarptautinė Elektromobilumo konferencija, kurioje šalies ir užsienio ekspertai dalinosi naujienomis apie elektrinio transporto plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje, aptarė padėtį augančioje rinkoje, domėjosi Lenkijos ir Vokietijos patirtimi bei pasiekimais, ieškojo optimalių sprendimų plečiant nacionalinį elektromobilių įkrovimo tinklą.

Spartinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą transporto sektoriuje, valstybės dotacijos skatina elektromobilumą ir jo infrastruktūros kūrimą. Įmonės ir įstaigos kviečiamos įsirengti privačias įkrovimo prieigas ir gauti didesnį finansavimą nei iki šiol.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos ir toliau mažėjo: benzinas ir dyzelinas atpigo po 1,3 procento. Degalų kainų mažėjimo tendencijos mūsų šalyje tęsiasi nuo liepos vidurio ir per šį laikotarpį benzino vidutinė kaina sumažėjo 5,3 proc. (0,08 Eur/l), o dyzelino – 6,1 procento (0,09 Eur/l). Kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę sumažėjo 0,6–0,7 procento.

Siekiant toliau skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, užtikrinančių energetinę nepriklausomybę, įmonės ir ūkininkai vėl kviečiami teikti paraiškas valstybės dotacijoms gauti įsirengiant saulės elektrines.

Vidutinė energijos kaina biržoje rugpjūčio mėnesį buvo 0,107 Eur/kWh be PVM – tai 9 proc. daugiau už liepos vidutinę kainą (0,098 Eur/kWh be PVM). Rugsėjį garantinio elektros tiekimo kaina padidėja 5–6 proc., palyginti su rugpjūčiu.

Lietuvoje elektros energijos gamyba per mėnesį išlieka didesnė nei importas, o per šių metų aštuonis mėnesius mūsų šalyje pagaminta daugiau elektros energijos nei per visus 2021-uosius ar 2022-uosius. Rugpjūtį šalyje pasigaminome 63,6 proc. vartojimui reikalingos elektros, tad importuoti teko dar mažiau elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių  indėlis nacionalinėje gamyboje išlieka didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 17,6 proc., saulės elektrinės - 21,4 proc. suvartotos elektros energijos. Palyginimui, pernai rugpjūtį vietinė elektra patenkino 48,9 proc. visos šalies vartojimo poreikio.

Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau pigo degalai: benzino kainos sumažėjo 0,8 proc., dyzelino – 0,6 procento. Biokuro kaina pakilo 1,17 proc., palyginti su ankstesnę savaitę, bet biokuras išlieka pigesnis nei pernai. Didmeninės elektros kainų vidurkis buvo 12 proc. didesnis nei prieš savaitę. Pasaulio rinkose Brent nafta pabrango 2,7 proc. , o gamtinės dujos –  0,4 procento. Gamtinių dujų importo srautai per Klaipėdos SGD terminalą padidėjo 127 proc., palyginti su ankstesne savaite.

Saulės modulių kaina Lietuvos rinkoje šiemet rugpjūtį nukrito į istorines žemumas – 217 eurų už 1 kW. Ši kaina 1,5 proc. mažesnė už iki šiol mažiausią kainą, buvusią šiemet gegužę, kai saulės moduliai vidutiniškai kainavo 220 eurų už 1 kW. Analogiškų saulės modulių vidutinės kainos per mėnesį sumažėjo maždaug 8 proc., nuo 235 eurų už 1 kW liepą. Todėl mažėjo ir saulės elektrinių galutinė įrengimo kaina, kurioje moduliai sudaro vis mažesnę dalį, taip pat smuko įsigyjamų nutolusių saulės elektrinių 1 kW kaina.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos toliau mažėjo: benzinas atpigo 0,8 proc., o dyzelinas – 0,6 procento. Nuo liepos vidurio, kai prasidėjo degalų kainų mažėjimo tendencija, benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 4 proc., arba 0,060 Eur/l, o dyzelino – 4,9 proc., arba 0,072 Eur/l. Šiuo metu Lietuvoje benzino kainos 0,04 Eur/l mažesnės nei Lenkijoje, o dyzelino – 0,09 Eur/l mažesnės nei šioje kaimyninėje šalyje. Degalų kainų mažėjimas stebimas ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Visi nepriklausomi tiekėjai per savaitę sumažino siūlomų fiksuotų 24 mėn. planų kainas: tiek vienos, tiek dviejų laiko zonų vidutinė šios savaitės siūloma 1 kWh kaina yra apie 4 proc. mažesnė nei prieš savaitę.

Praėjusią savaitę daugumos energijos išteklių kainos sumažėjo. Lietuvoje didmeninės elektros kainų vidurkis smuko 2,1 proc., Brent nafta atpigo 4,7 proc., benzino kainos Lietuvoje mažėjo 0,7 proc., dyzelino – 0,6 proc., biokuras išlieka pigesnis nei prieš metus. TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo didesnis, bet paros kainos pradėjo mažėti savaitės pabaigoje, tad matoma pozityvi tendencija ir ateities sandoriai dabar prognozuoja 2–3 Eur/MWh mažesnes gamtinių dujų kainas nei buvo manoma prieš savaitę.

Auganti vietinė elektros generacija lemia elektros energijos kainų mažėjimą. Šią savaitę, rugpjūčio 19–23 d., esant didelei Lietuvoje vėjo ir saulės elektrinių gamybai, elektros energijos kainos yra 19 proc. mažesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo rugpjūčio pradžios iki šiol saulės ir vėjo elektrinės pagamino 266 GWh, arba 38 proc. elektros daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pagaminta 193 GWh.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos toliau mažėjo: benzinas atpigo 0,7 proc., dyzelinas – 0,6 procento. Nuo liepos vidurio, kai prasidėjo degalų kainų mažėjimo tendencija, benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 3,2 proc. arba 0,048 Eur/l, o dyzelino – 4,3 procento arba 0,064 Eur/l.

Vidutinė rugpjūčio mėnesio pirmųjų dviejų dešimtadienių elektros energijos kaina Nord Pool biržoje yra 0,106 Eur/kWh be PVM – tai 8 proc. daugiau už liepos mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,098 Eur/kWh be PVM. Nuo gegužės pabaigos iki šiol vidutinės savaitės kainos biržoje svyravo 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose, bet praėjusią savaitę vidutinė kaina peršoko šią ribą, padidėjusi iki 0,11 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dyzelino kainos sumažėjo 1,2 proc., benzino – 0,7 proc., bet biokuras pabrango 5 proc., gamtinės dujos TTF prekybos taške – 4 proc., Brent nafta – 4,4 proc., o didmeninių elektros kainų vidurkis Lietuvoje pakilo 10,7 proc. ir tai antra didžiausia kaina šiemet. Elektros kainų augimui įtakos turėjo brangusios gamtinės dujos, karšti orai, mažėjusi vėjo elektrinių generacija bei Švedijoje ir Suomijoje atliekami planiniai atominių elektrinių reaktorių priežiūros darbai.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos toliau mažėjo: benzinas atpigo 0,7 proc., o dyzelinas – 1,2 procento. Nuo liepos vidurio, kai prasidėjo degalų kainų mažėjimo tendencija, benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 2,5 proc., o dyzelino – 3,7 procento. Panaši situacija stebima ir Europos Sąjungos šalyse, kur per savaitę vidutinės benzino ir dyzelino kainos taip pat sumažėjo po 0,7 procento. Degalų kainos šiuo metu Baltijos šalyse ir Vokietijoje yra 1,5–9,7 proc. mažesnės nei buvo prieš metus.

Rugpjūčio mėnesio pirmosios pusės (1–13 d.) vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,102 Eur/kWh be PVM – tai 4 proc. daugiau už liepos mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,098 Eur/kWh be PVM. Nuo gegužės pabaigos, vienuolika savaičių iš eilės, biržoje vidutinės savaitės kainos svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Šiemet liepos mėnesį Lietuvoje įregistruota iš viso 870 lengvųjų keleivinių elektromobilių – tai 484 grynieji elektromobiliai ir 386 – iš išorės įkraunami hibridai. Per vieną mėnesį įregistruota 18,7 proc. daugiau elektromobilių nei per birželį ir net 32,2 proc. daugiau nei pernai liepą. Taip pat praėjusį mėnesį įregistruoti 8 lengvieji krovininiai elektromobiliai – grynieji elektromobiliai.

Praėjęs sekmadienis, rugpjūčio 11-oji, buvo jau trečia diena šiemet, kai Lietuvoje pasigaminome  pakankamai elektros energijos visam vartojimo poreikiui patenkinti: per parą pagaminta 28,8 GWh elektros, o suvartota 28 GWh. Praėjusią savaitę daugumos energijos išteklių kainos toliau mažėjo: didmeninė elektros kaina Lietuvoje smuko antrą savaitę iš eilės ir sumažėjo 1,3 proc., dyzelino kainos krito 1,2 proc., benzino – 0,7 proc., o Brent nafta rinkose atpigo 1,1 proc., bet biokuras pabrango 0,7 proc. ir gamtinių dujų kainų vidurkis padidėjo 5,6 procento.

Šių metų liepą, trečią mėnesį iš eilės, saulės elektrinės išliko svarbiausias Lietuvos elektros energijos gamybos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 21,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rezultatas, lyginant įvairias elektros energijos gamybos technologijas. Mūsų šalyje pasigaminta elektra liepą patenkino apie 64 proc. vartojimo poreikio, kai pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminome apie 50 procentų.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėjo: benzinas atpigo 0,7 proc., o dyzelinas – 1,2 procento. Nuo liepos vidurio prasidėjus degalų kainų mažėjimo tendencijoms, benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 1,9 proc., o dyzelino – 2,5 procento. Europos Sąjungos šalyse benzino vidutinė kaina per savaitę mažėjo 0,5 proc., o dyzelino – 0,8 procento.

Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos energijos tiekimo įmonės sudaro ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, kurių kaina rugpjūtį formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 15 proc. pigiau nei prieš metus. Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos vidurkis šalyje didėjo jau du mėnesius iš eilės ir rugpjūtį siekia 6,24 ct/kWh be PVM. Bet didžiuosiuose miestuose, išskyrus Kauną, šilumos energija kainuoja pigiau nei vidutiniškai visoje šalyje.

Vidutinė liepos mėnesio elektros energijos kaina biržoje – 0,098 Eur/kWh be PVM, arba 7 proc. didesnė už birželio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,092 Eur/kWh be PVM. Nuo gegužės pabaigos vidutinės savaitės kainos biržoje dešimt savaičių iš eilės yra stabilios ir svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Per praėjusią savaitę sumažėjo beveik visų energijos išteklių kainų vidurkiai: dyzelino kainos Lietuvoje smuko 0,8 proc., benzino – 0,5 proc., Brent nafta atpigo 3,2 proc., biokuras – 0,1 procento. Tik gamtinių dujų TTF kainų vidurkis per savaitę padidėjo 6,6 proc. – iki 34,5 Eur/MWh. Per savaitę šalyje pasigaminome 72 proc. visos suvartotos elektros energijos, o didmeninė elektros kaina mažėjo 4,7 proc., tam įtakos turėjo vėjuota savaitės pradžia: audringą liepos 29-ąją vėjo elektrinės pagamino 21,2 GWh elektros energijos ir tai didžiausias kiekis šią vasarą.

Lietuvos vietinė elektros energijos gamyba nuolat auga, o jos importas mažėja. Šią vasarą svarbiausias šalies elektros energijos gamybos šaltinis – saulės elektrinės: jos tiekė 38,5 proc. visos šalies suvartotos elektros ir nuo gegužės išlieka svarbiausia elektros gamybos technologija.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėjo: benzinas atpigo 0,5 proc., o dyzelinas – 0,8 procento. Nuo liepos vidurio iki šiol benzino vidutinė kaina mūsų šalyje sumažėjo 1,2 proc., o dyzelino – 1,3 procento. Europos Sąjungos šalyse benzino vidutinė kaina mažėjo 0,3 proc., o dyzelino – 0,5 procento. Lenkijoje vidutinės degalų kainos išlieka 0,03–0,07 Eur/l didesnės nei mūsų šalies degalinėse.

Elektros energijos vidutinė liepos mėnesio (1–30 d.) kaina biržoje yra 0,099 Eur/kWh be PVM – tai 8 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,092 Eur/kWh be PVM. Devynias savaites iš eilės vidutinės elektros savaitės kainos biržoje svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Lietuvos didmeninės elektros kainų vidurkis liepos 22–28 d. viršijo 100 Eur/MWh ribą trečią savaitę iš eilės ir tapo trečiu didžiausiu šiemet, nusileidęs tik pirmoms dviem šių metų savaitėms. Nuo vasaros pradžios didmeninės elektros kainų savaitiniai vidurkiai svyruoja 89–102 Eur/MWh ribose. Biokuras praėjusią savaitę mūsų šalyje pabrango – kainos per savaitę šoktelėjo 7,8 proc., tačiau išliko mažesnės, lyginant su buvusiomis pernai tuo pačiu metu ir šiuo metu Latvijoje esančiomis kainomis. Per savaitę Brent nafta atpigo 3 proc., benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,7 proc., dyzelino – 0,6 proc., o gamtinių dujų kainos TTF prekybos taške smuktelėjo 0,4 procento.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų kainos sumažėjo: benzino vidutinė kaina nukrito 0,7 proc., o dyzelino – 0,6 procento. Europos Sąjungos šalių benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,6 proc., o dyzelino – 0,9 procento. Palyginti su Lietuva, Lenkijoje degalų kainos išlieka 0,04–0,08 Eur/l didesnės.

Vidutinė liepos mėn. (1–23 d.) elektros energijos kaina biržoje yra 0,101 Eur/kWh be PVM – tai 10 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą (0,092 Eur/kWh be PVM). Pastarąsias aštuonias savaites biržoje vidutinės elektros kainos iš esmės yra stabilios, nes svyruoja tik 0,09–0,10 Eur/kWh ribose.

Per savaitę energijos išteklių kainos Lietuvoje keitėsi neženkliai bei išliko ganėtinai stabilios, tiesa, lyginant skirtingus energijos išteklius, jų kainos dažniau mažėjo nei didėjo: TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 1,5 proc., Brent naftos kainos susitraukė 1,1 proc., didmeninės elektros kainos vidurkis sumažėjo 0,2 proc., benzinas mūsų šalyje atpigo 0,2 proc., o dyzelinas pabrango 0,1 proc. Ženkliausiai keitėsi biokuro kainos, pastarasis per savaitę pabrango 2 proc., tačiau vis tiek išliko pigesnis nei Latvijoje (20,54 Eur/MWh).

Siekiant taupyti, naudingiausia kelionėms rinktis aplinkai draugiškus sprendimus. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad, palyginti 2024 m. antrąjį ketvirtį su tų pačių metų pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu.

Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galia Lietuvoje 2023 m. sparčiai didėjo: praėjusių metų pabaigoje vėjo jėgainių galia viršijo 1 200 MW, o saulės elektrinių – 1 000 MW. Lietuvos energetikos agentūros penktą kartą atlikto kasmetinio savivaldybių darnios energetikos plėtros praėjusiais metais vertinimo rezultatai rodo, kaip savivaldybės skatina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, darnų judumą ir energetinių paslaugų prieinamumą.

Šių metų birželį, antrą mėnesį iš eilės, saulės elektrinės buvo svarbiausias Lietuvos elektros energijos gamybos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 25,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rodiklis, lyginant skirtingų technologijų pagamintą elektrą. Bendrai vietinė elektros gamyba birželį patenkino apie 65 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra vienas geriausių tarp lyginamųjų mėnesių.

Vidutinė liepos pirmosios pusės elektros energijos kaina biržoje buvo 0,102 Eur/kWh be PVM – tai 12 proc. daugiau už birželio mėnesio vidutinę kainą (0,092 Eur/kWh be PVM). Nuo gegužės pabaigos biržoje vidutinės savaitės kainos svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Per kelis mėnesius nuo kovo pradžios Lietuvos energetikos agentūra gavo 742 paraiškas dėl valstybės investicinės paramos saulės elektrinių projektams sausumoje. Smulkusis verslas ir ūkininkai planuoja įrengti beveik 58 MW bendros galios saulės elektrinių. Jau nuo rugsėjo 4 d. dar daugiau įmonių ir ūkininkų vėl bus pakviesti teikti paraiškas paramai gauti pagal Energetikos ministerijos patikslintas finansavimo sąlygas.

Per savaitę energijos išteklių kainos Lietuvoje keitėsi gana nežymiai, bet didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc. ir pirmą kartą nuo metų pradžios viršijo 100 Eur/MWh ribą. Dyzelinas mūsų šalyje per savaitę pabrango 0,5 proc., benzinas – 0,1 proc., Brent nafta atpigo 1,8 proc., TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 2,3 proc., o biokuras praėjusią savaitę kainavo 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Pastarąją savaitę degalai pabrango: vidutinė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,1 proc., o dyzelino pakilo 0,5 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų kaip ir praėjusią savaitę sudaro 0,05 Eur/l. Lenkijoje degalų vidutinės kainos išlieka didesnės nei Lietuvoje. Degalai Lietuvoje kainuoja 0,12-0,21 Eur/l mažiau negu Latvijoje ar Estijoje.

Vidutinė liepos pirmosios savaitės elektros energijos kaina biržoje buvo 0,100 Eur/kWh be PVM – tai 5 proc. daugiau nei birželio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina siekė 0,095 Eur/kWh be PVM. Birželį ir liepos pradžioje biržos kainos išlieka stabilios – vidutinės savaitės kainos svyravo 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 68 proc. visos suvartotos elektros energijos. Daugiausiai elektros šeštą savaitę iš eilės pagamino saulės elektrinės, augo ir vėjo elektrinių gamyba. Energijos išteklių kainos Lietuvoje per savaitę keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 4,6 proc., Brent nafta per savaitę pabrango 1,2 proc., dyzelino kainos paaugo 0,1 proc., benzino sumažėjo – 0,7 procento. TTF gamtinės dujos per savaitę atpigo 2,2 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., bet išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių.

Birželį nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 8,61 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos. O nuo šių metų pradžios per pirmąjį pusmetį kas dešimtas naujų automobilių pirkėjas rinkosi elektromobilį.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino padidėjo 0,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų sumažėjo iki 0,05 Eur/l. Lenkijoje degalų vidutinės kainos vėl yra didesnės negu Lietuvoje.

Energijos vartotojai, keisdami savo elgseną ir įpročius, gali taupyti energiją be papildomų investicijų. Per 2023 m. vartotojams suteikta energijos tiekėjų informacija, kokios priemonės padeda sumažinti jų energijos suvartojimą, sudarė galimybes sutaupyti 214,67 GWh – tiek energijos užtektų aprūpinti šiluma Utenos ir Jonavos miestus visus metus.

Per devynis mėnesius dėl valstybės dotacijų elektromobilių įkrovimo privačioms prieigoms įsirengti į Lietuvos energetikos agentūrą kreipėsi 510 juridinių asmenų, kurie planuoja įrengti 2201 privačią įkrovimo prieigą. Netrukus įmonės vėl bus pakviestos teikti paraiškas geresnėmis finansavimo sąlygomis, o gyventojai gali ir toliau kreiptis dėl šios paramos.

Per savaitę energijos išteklių kainos Lietuvoje keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., TTF gamtinės dujos per šį laikotarpį atpigo 0,2 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 4,7 proc., bet išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių. Vis didesnę suvartojamos elektros dalį pasigaminame Lietuvoje. Per savaitę saulės elektrinės pagamino rekordinį kiekį elektros, o birželio 26 d. pasiekė vienos dienos generacijos rekordą – pagaminta 9,7 GWh elektros. Be to, pagal 2024 m. pirmųjų šešių mėnesių duomenis, saulės elektrinės Lietuvoje šiais metais jau pagamino daugiau elektros energijos nei per visus 2023 metus.

Atsinaujinančių išteklių energijos (AIEB) ir piliečių energetikos bendrijos (PEB) Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Šiuo metu Lietuvoje įsteigta 15 tokių bendrijų. Tikimasi paskatinti aktyvesnę jų plėtrą, palengvinus steigimo ir veiklos sąlygas – nuo šių metų pradžios lengviau tapti atsinaujinančių išteklių energetikos bendrija ir atitikti veiklos reikalavimus.

Praėjusią savaitę Nord Pool biržoje elektra brango. Savaitės vidutinė elektros kaina biržoje buvo 0,099 Eur/kWh be PVM – ji 36 proc. didesnė už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, kuri siekė 0,073 Eur/kWh be PVM, ir yra trečia pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiais metais. Nepriklausomų tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę vidutiniškai padidėjo 0,4–0,8 procento. Gegužės mėnesio vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 0,076  Eur/kWh be PVM – tai 27 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM.

Per savaitę biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 4,8 proc. ir išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių, bet didmeninė elektros kaina mūsų šalyje padidėjo 6,2 proc., Brent nafta per savaitę pabrango 3,4  proc., dyzelino kainos per savaitę paaugo 1,6 proc., benzino – 0,5 proc., TTF gamtinės dujos per savaitę pabrango 0,6 procento.

Šiuo metu vidutinė 1 kW saulės modulių kaina rinkoje yra 220 eurai, arba 53 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 468 eurus. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros šių metų antrąjį ketvirtį atliktas rinkos tyrimas.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,5 proc., dyzelino – 1,6 procento. Tai pirmas kartas nuo balandžio pabaigos, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje pakilo po septynias savaites trukusio kritimo. Lenkijoje benzino vidutinė kaina šiuo metu jau yra mažesnė nei Lietuvoje.

Nord Pool biržoje elektros kaina mažėjo antrą savaitę iš eilės. Birželio 1–18 d. vidutinė elektros energijos mėnesio kaina biržoje siekia 0,092 Eur/kWh be PVM – tai mažiau už 2023 m. birželio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,099 Eur/kWh be PVM, bet vis dar 21 proc. daugiau už šių metų gegužės mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,076 Eur/kWh be PVM.

Birželio 13 d., po pusantro mėnesio trukusių remonto ir priežiūros darbų, vėl pradėjo veikti Klaipėdos SGD terminalas, kuris vėl yra pagrindinis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvoje. Praėjusią savaitę mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos. Biokuro kaina Lietuvoje krito 6,6 proc. ir tapo mažiausia tarp Baltijos valstybių, dyzelinas nagrinėjamą savaitę kainavo 0,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, benzinas – 0,6 proc. mažiau, o didmeninė elektros kaina mūsų šalyje sumažėjo 6,2 procento. Taip pat atpigo TTF gamtinės dujos. Bet Brent nafta per savaitę pabrango 4,5 procento.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,6 proc., dyzelino – 0,7 procento. Tai šešta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje yra mažiausios, palyginti su Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos kainomis. Mažiau nei dabar dyzelinas Lietuvoje kainavo pernai liepą, o benzinas – šiemet kovo viduryje.

Per dvylika mėnesių Lietuvoje įregistruotų lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius padidėjo beveik 53 proc. – šiuo metu šios kategorijos elektromobilių mūsų šalyje yra 7758 daugiau nei buvo prieš metus ir jų nuosekliai daugėja. Šiemet per gegužės mėnesį įregistruota iš viso 910 lengvųjų keleivinių elektromobilių, tai 504 – grynieji elektromobiliai ir 406 – iš išorės įkraunami hibridai.

Praėjusią savaitę Nord Pool biržoje elektros kaina sumažėjo. Vidutinė savaitės kaina biržoje buvo 0,095 Eur/kWh be PVM – 4 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 0,099 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomi tiekėjai mažino siūlomų fiksuotos kainos planų tarifus – per savaitę jie vidutiniškai sumažėjo 0,3–0,8 procento.

Per savaitę Brent naftos kainų vidurkis sumažėjo 5 proc. – jis nebesiekia 80 USD/bbl ir yra mažiausias nuo šių metų sausio mėnesio. Didmeninės elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 4,2 proc., dyzelinas, benzinas ir biokuras mūsų šalyje atpigo po 0,6 proc., o TTF gamtinių dujų kainos šoktelėjo 8,8 proc. ir pasiekė 35,1 Eur/MWh lygį.

Šių metų gegužės mėnesį saulės elektrinės pirmą kartą istorijoje buvo svarbiausias Lietuvos elektros energijos generacijos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 25,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio. Tai didžiausias rodiklis, lyginant skirtingas technologijas bei importo kryptis. Saulės elektrinės taip pat pagamino didžiausią elektros kiekį Lietuvos istorijoje – 232 GWh. Dėl SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ apžiūros bei remonto darbų, gamtinių dujų vartojimo poreikį tenkino dujos, importuotos per Lietuvos-Latvijos jungtį ir Lietuvos-Lenkijos dujotiekį GIPL, bei dujos, pagamintos šalies biodujų gamyklose.

Penktadienio, birželio 7-osios, rytą Vilniuje, Gedimino prospekte startavo 54 elektromobiliai, dalyvaujantys tradicinėse varžybose „Ignitis ON: pažink Lietuvą!”. Tarp dalyvių, kaip ir pernai,  – Lietuvos energetikos agentūros komanda, pasiryžusi kartu su varžovais elektromobiliais pasiekti Palangą sėkmingai ir numatytu laiku, griaunant mitą, neva elektromobiliu Lietuvoje neįmanoma ar nepatogu įveikti didelį atstumą.

Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,6 proc., arba 0,01 Eur/l. Tai šešta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo – per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,06 Eur/l, o dyzelinas – 0,11 Eur/l. Mažesnės nei dabar dyzelino kainos buvo tik pernai liepą, o benzino – šiemet kovo viduryje.

Vasarą centralizuotai tiekiama šiluma daugiausia naudojama karštam vandeniui ruošti. Šilumos energijos gamyba jau nuo gegužės mėnesio yra labai sumažėjusi. Šilumos energijos kainas, lyginant su geguže, birželį sumažino 26 šilumos tiekimo įmonės iš 49 Lietuvoje veikiančių reguliuojamų šilumos tiekėjų. Iš jų 13 šilumos kainas šį mėnesį padidino. Kainų skirtumas įvairiuose regionuose išlieka ryškus: didžiausios ir mažiausios šilumos energijos kainos skiriasi 2,2 karto.

Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,5 proc., benzinas – 0,2 proc., bet kitų energijos išteklių kainos didėjo: biokuras mūsų šalyje praėjusią savaitę pabrango 0,2 proc., Brent naftos kainos rinkose pakilo 0,6 procento. Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brangsta jau devynias savaites, o dėl šiltų orų išaugęs elektros energijos vartojimas ir sumažėjusi vėjo elektrinių generacija turėjo įtakos elektros didmeninių kainų šuoliui – jos Lietuvoje pakilo 36,9 proc. Bet gera žinia tapo pasiektas naujas saulės elektrinių generacijos rekordas.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendrijos yra svarbios ne tik aplinkos apsaugos požiūriu, bet ir ekonominiu bei socialiniu aspektu. Šios bendrijos leidžia piliečiams aktyviai dalyvauti energijos gamybos procese, skatindamos energijos efektyvumą, tvarumą ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą. Apie tai kalbėta Lietuvos energetikos agentūros surengtame renginyje „Vietos savivaldos vaidmuo, kuriant atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijas, joms teikiama investicinė parama“.

 Renginio metu skaityti pranešimai

Pastarąją savaitę benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,2 proc., tuo tarpu dyzelino 0,5 proc. Tai penkta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,05 Eur/l, o dyzelinas 0,10 Eur/l. Dyzelino kaina Lietuvoje šiuo metu yra mažiausia nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio.

Nuosekliai auga elektromobilių skaičius kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų balandžio mėnesį elektromobilių skaičius viso šalies kelių transporto priemonių parke padidėjo 770 vnt., arba 3,68 proc., nuo šių metų pradžios – 2 659 vnt. (13,98 proc.). Per 12 mėnesių elektromobilių užimama lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko dalis padidėjo nuo 0,83 proc. iki 1,25 proc., t. y. išaugo daugiau kaip 50 proc.

Per savaitę, gegužės 28-ąją palyginti su 21-ąją, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus vienas tiekėjas mažino 1–2 proc., o kitas mažino 0,3–0,4 proc. Tuo tarpu siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kito skirtingai: vienas tiekėjas tarifus sumažino 1–2 procentais, kitas juos padidino 3–4 procentais. Elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje per vieną savaitę padidėjo nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM (4 proc.).

Pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,9 proc., benzinas 0,3 proc. Tuo tarpu nežymiai didėjo kitų energijos išteklių kainos: biokuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc., TTF gamtinių dujų vidurkis pakilo 1,4 proc., o didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 3,4 procento. Tiesa, biokuras Lietuvoje ir vėl tapo pigiausias Baltijos šalyse: nagrinėjamą savaitę biokuras Lietuvoje kainavo 17,52 Eur/MWh, Estijoje – 17,9 Eur/MWh, Latvijoje – 20,09 Eur/MWh.

Pastarąją savaitę benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., tuo tarpu dyzelino – 0,9 procento. Tai ketvirta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/l, o dyzelinas – 0,09 Eur/l. Palyginus su Lenkija, degalų kainos kito skirtingai: Lietuvoje benzinas pigesnis nuo gegužės mėn. pradžios, o dyzelinas – nuo kovo mėn. pabaigos.

Gegužės mėnesio elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje per vieną savaitę, gegužės 21-ąją palyginti su 14-ąją, sumažėjo nuo 0,071 Eur/kWh be PVM iki 0,068 Eur/kWh be PVM (4 proc.). Nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos siūlomų planų 1 kWh vidutinės kainos sumažėjo 0,4 procento, o nefiksuotos kainos planų 1 kWh kaina sumažėjo 1,4 procento.

Per praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje sumažėjo 13,8 proc., dyzelinas Lietuvoje atpigo 1,6 proc., benzinas 1 procentu. Brent naftos kainos sumažėjo apie 0,1 proc., o TTF gamtinių dujų kainos sumažėjo 0,4 procento. Tiesa, biokuras Lietuvoje pabrango 0,5 procento. Dėl Klaipėdos SGD terminalo laivo-saugyklos remonto darbų Lietuvoje išaugo gamtinių dujų jungčių su kaimyninėmis valstybėmis svarba: nuo gegužės mėnesio pradžios Lietuvos gamtinių dujų poreikį patenkina dujos, importuojamos pro Lietuvos–Latvijos jungtį taip pat iš Lenkijos per 2022 metų gegužę atidarytą „GIPL“ jungtį bei iš biodujų gamyklų.

Įdarbinusi gausų atsinaujinančių energijos išteklių potencialą ir naudodama jį 100 proc. elektros gamybai, taip pat turėdama lanksčius gamybos pajėgumus ir tvirtas jungtis su kaimyninėmis ES šalimis, Lietuva jau iki šio dešimtmečio pabaigos galės tapti elektros eksportuotoja.

Per savaitę benzinas Lietuvoje atpigo 1 proc., o dyzelinas – 1,6 procento. Tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/l, o dyzelinas – 0,08 Eur/l. Degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje.

Didelė atsinaujinančių energijos išteklių elektros generacija regione lėmė, kad didmeninės elektros kainos balandžio mėnesį buvo mažiausios nuo 2021 m. gegužės. Balandį Lietuvoje pasiektas saulės elektrinių generacijos rekordas – jos pagamino 124,54 GWh elektros, o tai didžiausias kiekis šalies istorijoje. Saulės elektrinės patenkino apie 13,1 proc. elektros vartojimo poreikio. Svarbiausias elektros energijos šaltinis šalyje buvo vėjo elektrinės, nors jų generacija balandį buvo mažiausia nuo 2023 metų lapkričio mėnesio.

Per praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje padidėjo 62,5 proc., sumažėjus atsinaujinančių išteklių jėgainių generacijai regione, taip pat dėl didesnio vartojimo bei įvykusio NordBalt jungties gedimo. TTF gamtinės dujos pabrango 4 proc., bet biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo iki 17,21 Eur/MWh ir tapo mažiausia Baltijos šalyse. Brent nafta rinkoje per savaitę atpigo 2,2 proc., o mūsų šalyje pigo ir dyzelinas, ir benzinas.

Susidomėję teikiama parama elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti, verslas ir ūkininkai aktyviai teikė paraiškas ir jų jau gauta visai planuojamai paskirstyti paramos sumai, todėl Lietuvos energetikos agentūra 2024 m. gegužės 10 d. sustabdė šį kvietimą.

Per savaitę benzinas atpigo 1,0 proc., o dyzelinas – 2,3 procento. Tai jau antra savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo. Degalai mūsų šalyje dabar vėl yra pigesni negu Lenkijoje.

Nord Pool biržoje gegužės pirmosios savaitės (1–7 d.) vidutinė elektros kaina siekė 0,055 Eur/kWh be PVM – tai beveik 9 proc. mažiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM ir yra mažiausia mėnesio vidutinė kaina nuo 2021-ųjų birželio.

Nacionalinė vietinė generacija nagrinėjamą savaitę patenkino rekordiškai didelę dalį faktinio nacionalinio elektros energijos vartojimo – 86 procentus. O balandžio 29, gegužės 2 ir gegužės 3 dienomis bendra dienos nacionalinė elektros energijos gamyba net ir viršijo vartojimą. Tai pirmos tokios dienos nuo kovo 11-osios, kada pirmą kartą nuo 2009 metų dienos generacija buvo didesnė nei vartojimas. Tai lėmė 13,3 proc., palyginus su ankstesne savaite, išaugusi nacionalinė elektros gamyba bei 20,8 proc. sumažėjęs elektros energijos vartojimas.

Lietuvos energetikos agentūra 2024 m. gegužės 2 d. atnaujino kvietimą atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, verslui ir ūkininkams teikti paraiškas gauti paramą saulės elektrinėms sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys paskyrė naują Lietuvos energetikos agentūros vadovę – ja tapo skelbtą konkursą laimėjusi Agnė Bagočiutė, kuri nuo 2023 m. liepos laikinai vadovavo agentūrai, o nuo 2021 m. dirbo agentūros patarėjos pareigose.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje.

Nord Pool biržoje balandžio mėnesio vidutinė elektros kaina siekė 0,060 Eur/kWh be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros kainos biržoje didėjo, bet šio mėnesio vidutinė kaina yra mažiausia nuo 2021 m. birželio.

Praėjusią savaitę saulės elektrinių gamyba mūsų šalyje pasiekė naujus rekordus: kasdien saulės elektrinės generavo 6,3–7,2 GWh elektros energijos. Didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje praėjusią savaitę pakilo apie 5,4 proc., o biokuro kainos šoktelėjo 11,5 proc. – iki 18,4 Eur/MWh, bet biokuras išlieka apie 3–4 Eur/MWh pigesnis nei pernai tuo pačiu metu. Benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,3 proc., dyzelino sumažėjo apie 0,6 procento. Brent naftos antrą savaitę iš eilės kainos išliko stabilios – apie 88,4 USD/bbl, o TTF gamtinės dujos pabrango 2,1 procento.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti metinį galutinės energijos suvartojimą ir sutaupyti 39,35 TWh energijos. Kaip sekasi įgyvendinti valstybės planą šiems tikslams pasiekti? Kas nuveikta? Ką reikėtų keisti? Kaip pokyčius įtakoja patikimi energetikos duomenys? Apie tai kalbėta Lietuvos energetikos agentūros surengtoje konferencijoje „Energetikos sistemos transformaciją įgalina energijos vartojimo efektyvumo didinimas: kokius pokyčius įgyvendinsime“.

Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos degalams ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. Nuvažiuoti 100 km lengvuoju keleiviniu elektromobiliu pirmąjį šių metų ketvirtį kainavo pigiausiai – vidutiniškai 4,73 euro. Nuvažiuoti tą patį atstumą lengvuoju krovininiu elektromobiliu vidutinės išlaidos siekė 7,59 euro.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pakito skirtingai: benzinas pabrango 0,3 proc., o dyzelinas atpigo 0,6 procento. Benzinas brangsta jau penktą savaitę iš eilės, o dyzelinas atpigo po trijų savaičių brangimo. Bet dabar pirmą kartą nuo 2023 m. gruodžio benzino vidutinė kaina Lenkijoje yra mažesnė nei Lietuvoje.

Lietuvos energetikos agentūra 2024 m. balandžio 24 d. penkioms darbo dienoms sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti, Energetikos ministerijai patvirtinus patikslintas projektų finansavimo sąlygas.

Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje padidėjo ir siekė 0,079 Eur/kWh be PVM – tai didžiausia savaitės vidutinė kaina nuo kovo mėnesio pabaigos. Vidutinė balandžio mėnesio (1–23 d.) elektros kaina biržoje buvo 0,056 Eur/kWh be PVM – tai 18 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui įtakos turėjo sumažėjusi vėjo bei saulės elektrinių generacija regione ir išaugęs elektros vartojimas. Tuo metu Brent naftos kainų vidurkis vėl nesiekia 90 USD/bbl – tai pirmas naftos kainos sumažėjimas per daugiau nei mėnesį.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 0,4 proc., o dyzelinas – 0,2 procento. Benzinas brangsta jau ketvirtą savaitę, dyzelinas – trečią savaitę iš eilės. Tačiau mūsų šalyje degalai išlieka pigesni nei Lenkijoje ir kitose lyginamose Baltijos šalyse bei kaimyninėse valstybėse.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje siekė 0,042 Eur/kWh be PVM – tai 38 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Trečią savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,027 Eur/kWh be PVM. Balandžio 14-ąją fiksuota ir mažiausia elektros dienos kaina biržoje nuo 2018 m. birželio – 0,002 Eur/kWh be PVM.

Nacionalinė generacija patenkina rekordiškai didelę šalies elektros energijos poreikio dalį – 77 procentus. Lietuvoje taip pat fiksuojamos ir rekordiškai mažos elektros energijos kainos. Balandžio 14-ąją, sekmadienį, elektros vidutinė dienos kaina siekė 1,53 Eur/MWh  – tai mažiausia kaina nuo 2018 m. gegužės 17 d., kai buvo 1,17 Eur/MWh. Per savaitę elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 44,6 proc. ir savaitės didmeninė vidutinė elektros kaina buvo mažiausia nuo 2020-iųjų metų gegužės. Biokuras atpigo dar 2,6 proc. ir kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Bet dujų kainų vidurkis TTF per savaitę padidėjo 1,1 procentu. Benzinas Lietuvoje tapo brangesnis už dyzeliną, o Brent naftos kainų vidurkis perkopė 90 USD/bbl.

Didelė atsinaujinančių energijos išteklių elektros generacija regione lėmė, kad didmeninės elektros kainos kovo mėnesį buvo vienos mažiausių per pastaruosius metus, o nacionalinės elektros gamyba pasižymėjo rekordais. Pirmąjį kalendorinio pavasario mėnesį saulės elektrinių generacija patenkino apie 9 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Kovą biokuro ir šilumos energijos kainos krito, artėjant šildymo sezono pabaigai. Per mėnesį šalyje padaugėjo lengvųjų keleivinių elektromobilių – jų skaičius padidėjo 643.

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje padidėjo – benzinas pabrango 2,1 proc., o dyzelinas – 0,2 procento. Benzino vidutinė kaina pirmą kartą nuo 2023-ųjų spalio pradžios viršijo dyzelino vidutinę kainą. Mūsų šalyje degalai išlieka pigesni negu Lenkijoje.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmąją dekadą siekė 0,048 Eur/kWh be PVM, o tai 29 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Antrą savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,049 Eur/kWh be PVM. Balandžio 7-ąją fiksuota ir mažiausia šiais metais dienos kaina biržoje – 0,005 Eur/kWh be PVM, tokia vidutinė dienos kaina pernai buvo liepos 2-ąją.

Balandį šilumos energijos kainos Lietuvoje mažėja, kaip įprasta artėjant šildymo sezono pabaigai, ir yra mažiausios nuo šio sezono pradžios, o biokuro kaina pasiekė istorines žemumas. Įvairiuose Lietuvos regionuose didžiausios šilumos energijos kainos nuo mažiausių balandį skiriasi 2,3 karto.

Lietuvoje sparčiai didėja energijos gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių, o naujas sezoninis jų energijos gamybos pikas artėja. Šių jėgainių savininkams būtina priemone tampa elektros energijos kaupikliai, kurie suteikia galimybę kaupti pasigamintos elektros perteklių ir ją naudoti prireikus.

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pakito skirtingai: benzinas pabrango 0,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,2 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,03 Eur/l iki 0,01 Eur/l. Degalai mūsų šalyje jau antrą savaitę iš eilės kainuoja pigiau nei Lenkijoje. Degalų kainų kryptis lemia naftos kainų tendencijos. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad Brent naftos kainos kyla nuo 2023 m. gruodžio vidurio, o dabartinis kainų lygis yra didžiausias nuo pernai spalio pabaigos.

Per šių metų kovo mėnesį Lietuva pasigamino apie 59 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos, likusią dalį importavo. Bet kovo 11–ąją, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų, per vieną dieną pasigaminta daugiau vietinės elektros energijos nei jos reikėjo vartojimui. Tokių dienų ir valandų toliau daugėja, didėjant vėjo elektrinių ir saulės elektrinių generacijai, ir tai leidžia mažinti elektros energijos importą iš užsienio.

Elektros energijos vidutinė kovo mėnesio kaina Nord Pool biržoje siekė 0,068 Eur/kWh be PVM, o tai 9 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,075 Eur/kWh be PVM. Praėjusią savaitę, kovo 25–31 d., užfiksuota mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,056 Eur/kWh be PVM. O kovo 29-ąją fiksuota ir mažiausia šiais metais dienos kaina Nord Pool biržoje – 0,025 Eur/kWh.

Energijos išteklių kainos šventinę savaitę pakito skirtingai. Labiausiai krito didmeninė elektros kaina, kuri per savaitę Lietuvoje sumažėjo 34,3 procento. Šalis pasigamino 70 proc. visos reikalingos elektros energijos. Biokuro kainos mūsų šalyje toliau smuko ir pasiekė 17,46 Eur/MWh, dyzelino kainos sumažėjo 1,1 proc., o benzinas pabrango 1,4 procento. Brent naftos kaina didėjo nežymiai, o TTF gamtinių dujų kaina per savaitę pakilo 1,8 procento.

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l, tačiau benzino didmeninės kainos jau yra didesnės už dyzelino kainas.

Apie Šiaulių apskrityje plėtojamą žaliąją energetiką ir Lietuvos energetikos sistemos transformaciją kalbėjomės Šiaulių apskrityje surengtame Lietuvos energetikos agentūros seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą   EnerGIS   ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje sumažėjo – benzinas atpigo 0,2 proc., o dyzelinas – 1,9 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo iki 0,07 Eur/l. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę padidėjo 0,4 proc., o dyzelino kainos mažėjo 0,3 procento. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,8 proc. mažesnė, dyzelino – 8,2 proc. mažesnė.

Šiemet kovą vidutinės vienos dienos elektros kainos Nord Pool biržoje kol kas neviršija 0,10 Eur/kWh ribos ir svyruoja nuo 0,043 Eur/kWh iki 0,097 Eur/kWh.

Per šių metų vasario mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių Lietuvoje įregistruota 60,6 proc., arba 244 daugiau nei pernai vasarį. Jų užimama šalies lengvųjų automobilių parko dalis per vieną mėnesį išaugo 2,65 proc., nuo metų pradžios – 5,33 proc., o per dvylika mėnesių elektromobilių užimama parko dalis padidėjo 49,75 procento.

Energetikos ministerijai patvirtinus konkursus laimėjusių vystytojų prisiimtų įsipareigojimų priežiūros ir vertinimo tvarką, Lietuvos energetikos agentūra atliks susijusias priežiūros funkcijas jūrinio vėjo elektrinių parkų statybos ir eksploatacijos laikotarpiu.

Praėjusią savaitę, Lietuvai švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną kovo 11–ąją, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų pagamintos per dieną nacionalinės elektros energijos kiekis buvo didesnis nei reikalingas vartojimui. Daugiausia prie to prisidėjo didelė vėjo elektrinių ir saulės elektrinių generacija. Didmeninė elektros, gamtinių dujų ir biokuro kaina per savaitę sumažėjo, dyzelinas Lietuvoje atpigo, tačiau benzinas pabrango.

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino kainos mažėjo ryškiau – 0,6 procento. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 16,2 proc., dyzelino – 6,6 procento.

Šildymo sezono antroje pusėje šilumos energijos ir biokuro kainos Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja. Mūsų šalyje šį šildymo sezoną, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, vidutinė šilumos kaina išlieka mažiausia tiek vertinant visos šalies, tiek ir didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkius. Įvairiuose Lietuvos regionuose šilumos kaina skirtinga, o didžiausios kainos nuo mažiausių kovą skyrėsi 2 kartus. Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia tai, kokia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.

Vidutinė 1 kW saulės modulių kaina šiuo metu rinkoje yra 254 eurai – pernai tuo pačiu metu ji siekė 465 eurus ir buvo 83 proc. didesnė. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros atliktas rinkos tyrimas.

Pastebima, kad elektros energijos, gamtinių dujų, Brent naftos rinkose 2024 m. vasaris išsiskyrė mažiausiomis energetikos išteklių kainomis, lyginant vasario mėnesius nuo 2021 metų. Didmeninės elektros kainos šiemet vasarį buvo 34,8 proc. mažesnės nei pernai vasarį ir 28,6 proc. mažesnės nei 2022-ųjų vasarį. TTF gamtinės dujos šį vasarį kainavo 49,9 proc. pigiau nei prieš metus ir 65,1 proc. pigiau nei prieš dvejus metus. Brent nafta antrąjį šių metų mėnesį buvo 18,4 proc. pigesnė nei 2022-ųjų vasarį ir 1,2 proc. pigesnė nei 2023-ųjų vasarį.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje padidėjo 13,9 proc., gamtinių dujų kaina augo 1,2 proc., biokuro – 1,3 proc., o Brent nafta nežymiai pigo – 1 procentu. Vidutinė benzino kaina didėjo 0,05 proc., o dyzelino sumažėjo 0,9 proc., bet biokuro ir degalų kainos Lietuvoje išliko mažiausios tarp Baltijos šalių.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–12 d. siekia 0,069 Eur/kWh be PVM, o tai 8 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,075 Eur/kWh be PVM, ir artėja prie 2023-ųjų mažiausios mėnesio vidutinės kainos, kuri buvo pernai balandį – 0,067 Eur/kWh be PVM.

Per savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,05 proc., o dyzelino kaina 0,9 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – jos kilo 0,2 proc., o dyzelino kainos 0,7 proc. sumažėjo. Mūsų šalyje degalai vėl yra pigiausi Baltijos šalyse. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,5 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė.

Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią Klaipėdos rajono savivaldybė pernai buvo lyderė Klaipėdos apskrityje. Apie tai ir visos Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Klaipėdoje verslo ir viešojo sektoriaus atstovams surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė kvietimus teikti paraiškas įmonėms ir ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms (AIE), piliečių energetikos bendrijoms (PEB) gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti.

Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią Tauragės rajono savivaldybė 2023 m. buvo lyderė savo apskrityje. Apie tai ir visos Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Tauragėje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario mėnesį siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Pirmųjų penkių kovo dienų vidutinė kaina yra dar mažesnė  – 0,062 Eur/kWh be PVM.

Lietuva, kartu su kitomis Europos šalimis, įgyvendina bendrus energijos taupymo tikslus, kuriais siekiama stabdyti klimato kaitą. Vienas iš prioritetinių Lietuvos nacionalinių tikslų yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas visoje energijos grandinėje – nuo jos gamybos iki galutinio vartotojo. Energijos taupymo priemones įgyvendinančioms įmonėms padeda ekspertų patarimai, kaip lengviau ir teisingiau skaičiuoti bei deklaruoti sutaupymus, taip pat sukurta pirmoji skaičiuoklė energijos sutaupymams vertinti.

Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., Brent naftos kaina paaugo 0,7 proc., bet biokuras atpigo dar 2,4 proc., o gamtinių dujų kaina nukrito 3,9 procento. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmą kartą šiais metais sumažėjo: benzinas atpigo 0,5 proc., dyzelinas – 1 procentu.

Ukmergėje surengtame Lietuvos energetikos agentūros seminare diskutuota apie žaliosios energetikos ateitį ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Vilniaus apskrityje. Renginys skirtas pristatyti šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmą kartą šiais metais sumažėjo: benzinas atpigo  0,5 proc., dyzelinas – 1 procentu. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat mažėjo –benzinas atpigo 0,2 proc., dyzelinas – 0,5 procento. Mūsų šalyje vidutinė benzino kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o dyzelinas pigesnis Estijoje.

Šildymo sezonui įpusėjus, šilumos energijos ir biokuro kainos Lietuvoje nuosekliai mažėja. Lyginant Baltijos šalis, šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos kaina tiek vertinant visos šalies, tiek ir didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkius. Mūsų šalyje šilumos kaina įvairiuose regionuose skirtinga, o skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos vasarį siekė 2,2 karto. Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia tai, kokia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.

Gyventojai vis dar gali kreiptis dėl paramos, norėdami pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus Vilniaus regione, o kovą planuojama teikti papildomą paramą iškastinio kuro katilų keitimui Vidurio ir vakarų regiono gyventojams. Bet iki kito etapo stabdomas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti sostinės regione keičiant biomasę naudojančius neefektyvius katilus.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario 1–27 d. siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje „Nord Pool“ vidutinė elektros kaina šį mėnesį yra tik 0,008 Eur/kWh didesnė už „pavasarinę“ 2023-ųjų balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri pernai buvo mažiausia vidutinė mėnesio kaina.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 15 proc., gamtinių dujų kaina – 4 proc., biokuras atpigo dar 1 proc., tačiau Brent naftos kainos padidėjo 0,4 proc., dyzelinas mūsų šalyje pabrango 1,4 proc., benzinas – 1,5 procento.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas – 1,4 procento. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinė kaina pakilo apie 1 procentą. Mūsų šalyje vidutinė benzino kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o dyzelinas pigesnis Estijoje.

Briuselyje įvyko pirmasis, įvadinis projekto LEAPto11 partnerių susitikimas. Nuo 2024 m. vasario Lietuvos energetikos agentūros kartu su kitų ES valstybių narių analogiškomis agentūromis pradėtas įgyvendinti projektas skirtas padėti ES valstybėms narėms perkelti į nacionalinę teisę naujojo Energijos vartojimo efektyvumo (EVE) direktyvos 11-ojo straipsnio nuostatas ir palengvinti pramonės įmonėms įgyvendinti naujus privalomus energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimus, kokių iki šiol nebuvo.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 21 proc. – iki 76,2 Eur/MWh, gamtinių dujų kaina sumažėjo 4 proc., biokuras atpigo 2,5 proc., tačiau Brent naftos kainos padidėjo 3,3 proc., o dyzelinas mūsų šalyje pabrango 2,6 proc., benzinas – 1,9 procento.

Apie Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Panevėžyje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,9 proc., dyzelinas – 2,6 proc., vasario 12 d. palyginti su vasario 5 d. Euro zonos valstybių degalų vidutinės kainos taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinė kaina pakilo 1 procentu. Mūsų šalyje vidutinės degalų kainos išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas nuo pernai gruodžio pradžios tebėra pigesnis nei Lenkijoje.

Pirmąjį 2024 m. mėnesį vėjo elektrinių generacija ir toliau gerino rekordus – vėjo elektrinių generacija buvo didžiausia Lietuvos istorijoje. Vėjo elektrinės pagamino 374,5 GWh elektros energijos, o tai patenkino beveik trečdalį Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Iki šiol vėjo elektrinės daugiausia elektros energijos pagamino 2023-ųjų spalį – 369,4 GWh.

Vasario pradžioje elektros kaina Nord Pool biržoje nukrito. Vidutinė kaina vasario 1–13 d. yra 0,082 Eur/kWh be PVM, o tai 30 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,117 Eur/kWh be PVM. Šio mėnesio pirmosios pusės vidutinė elektros kaina biržoje yra artima 2023 m. gruodžio mėnesio vidutinei kainai, kuri siekė 0,089 Eur/kWh be PVM.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2024 m. sausio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruotas 341 lengvasis keleivinis elektromobilis. Tai 21,4 proc. daugiau nei buvo įregistruota pernai per sausio mėnesį. Šiuo metu mūsų šalyje elektromobilių yra 4 189 daugiau nei prieš 12 mėnesių.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje šoktelėjo 49,8 proc. – iki 96,4 Eur/MWh, benzinas Lietuvoje pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., tačiau gamtinių dujų kaina sumažėjo 2,9 proc., biokuras Lietuvoje atpigo 1,12 proc., Brent naftos kainos sumažėjo 0,8 procento.

Apie Lietuvos žaliosios energetikos ateitį diskutuota Kaune surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje krito 21,2 proc. – iki 64,4 Eur/MWh. Elektros kainų mažėjimui daugiausia įtakos turėjo didelė vėjo elektrinių generacija regione, taip pat ir polaidžio sukelta didesnė elektros gamyba regiono hidroelektrinėse.TTF gamtinių dujų kaina sumažėjo 1,7 proc., biokuras Lietuvoje atpigo 3 proc., Brent naftos kainos sumažėjo 0,7 proc., tačiau benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,4 proc., o dyzelino – 1,1 procento.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 0,4 proc., dyzelinas – 1,1 procento. Euro zonos valstybių degalų vidutinės kainos taip pat augo – tiek benzinas, tiek ir dyzelinas pabrango 1,3 procento. Lietuvoje vidutinės degalų kainos išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas ir toliau yra pigesnis nei Lenkijoje.

Apie Lietuvos žaliosios energetikos ateitį diskutuota Marijampolėje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą.

Elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje 2024 m. sausio 1–30 d. siekė 0,119 Eur/kWh be PVM ir buvo 34 proc. didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą žymia dalimi nulėmė trumpalaikis kainų šuolis sausio pradžioje, kai trijų dienų vidutinė dienos elektros kaina buvo pakilusi iki 0,353 Eur/kWh be PVM.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje smuktelėjo 16,5 proc., o TTF gamtinių dujų kaina sumažėjo 3,1 procento. Tuo metu biokuras Lietuvoje pabrango 3,2 proc., Brent naftos kainos pakilo 3,5 proc., benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,9 proc., o dyzelino – 0,8 procento.

Vilniuje įvyko ketvirtasis Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekto BOWE2H renginys. Konferenciją „Jūros vėjo ir žaliojo vandenilio plėtra Lietuvoje ir Latvijoje“ surengė Lietuvos energetikos agentūra kartu su Latvijos vietos ir regionų savivaldybių asociacija. Į renginį susirinko per 60 dalyvių.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje padidėjo: sausio 22 d. palyginti su 15 d., benzinas pabrango 0,9 proc., dyzelinas – 0,8 proc. Pastarąjį kartą benzino ir dyzelino vidutinės kainos mūsų šalyje didėjo pernai spalio pradžioje. Vidutinių degalų kainų pokyčiai ir kitose lyginamose valstybėse buvo nežymūs – ne daugiau kaip 1,2 procento. Lietuvoje vidutinės degalų kainos yra mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas ir toliau išlieka pigesnis negu Lenkijoje, nors šis skirtumas jau sumažėjo iki 0,003 Eur/l.

Elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje sausio 1–23 d. siekė 0,127 Eur/kWh be PVM ir buvo 43 proc. didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą žymia dalimi nulėmė trumpalaikis kainų šuolis sausio pradžioje, kai vidutinė dienos elektros kaina buvo pakilusi iki 0,353 Eur/kWh be PVM.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pasikeitė skirtingai: benzino vidutinė kaina 2024 m. sausio 8 d., palyginti su 15 d., sumažėjo 0,4 proc., o dyzelino – padidėjo 0,01 procento. Vidutinių degalų kainų pokyčiai ir kitose lyginamose valstybėse buvo nežymūs – ne daugiau kaip 1 procentas. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje yra mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas ir toliau išlieka pigesnis nei Lenkijoje.

Lietuvos energetikos agentūra, pasitelkdama sukauptą energijos vartojimo auditų sistemos priežiūros patirtį, aktyviai dalyvauja projekte Pagalba įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“, kurio veiklos dalis yra skirta energijos vartojimo auditų sistemos tobulinimui.

Elektros kaina Nord Pool biržoje šių metų sausio pirmoje pusėje (1–16 d.) siekė 0,149 Eur/kWh be PVM ir buvo 67 proc. didesnė už 2023 m. gruodžio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos padidėjimą žymia dalimi nulėmė tai, kad sausio 4–6 d. vidutinė dienos elektros kaina buvo pašokusi iki 0,166–0,671 Eur/kWh.

Sausio antrąją savaitę didmeninės elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 48,8 proc., biokuras Lietuvoje per nagrinėjamą savaitę atpigo, mažėjo ir Brent rūšies naftos bei TTF gamtinių dujų kaina. Tačiau dyzelinas Lietuvoje pabrango 1,3 proc., o benzinas buvo 0,3 proc. pigesnis nei pirmąją metų savaitę.

Paskutinį 2023 m. mėnesį mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros energijos kainos per mėnesį sumažėjo 15,4 proc., bet išliko didesnės nei kitose Baltijos jūros regiono valstybėse. TTF gamtinių dujų kaina gruodį buvo 18 proc. mažesnė nei lapkritį, o Brent naftos kainos – apie 5,4 proc. mažesnės nei ankstesnį mėnesį. Benzinas ir dyzelinas Lietuvoje per gruodį atpigo. Degalai mūsų šalyje išliko pigiausi Baltijos jūros regiono valstybėse. Biokuras gruodį buvo kiek brangesnis nei lapkritį.

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje pasikeitė skirtingai: benzino vidutinė kaina nežymiai sumažėjo, o dyzelino – padidėjo. Vidutinės degalų kainos yra mažiausios tarp Baltijos šalių, o benzinas ir toliau išlieka pigesnis negu Lenkijoje. Mūsų šalyje nuo spalio pradžios benzinas yra pigesnis už dyzeliną ir šis kainų skirtumas per savaitę padidėjo 0,03 Eur/l ir jau siekia 0,09 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2023 m. gruodžio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruoti 463 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Tai trečias pagal dydį rezultatas per visą istoriją (iki šiol daugiausia elektromobilių buvo įregistruota pernai spalį – 557 lengvieji keleiviniai ir birželį – 475 lengvieji keleiviniai elektromobiliai). 

Šių metų pradžioje, sausio 1–9 dienomis, elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje siekė 0,181 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 2 kartus didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,089 Eur/kWh be PVM. Vidutinės kainos šuolį didžiąja dalimi nulėmė tai, kad sausio 5-ąją vidutinė dienos elektros kaina buvo padidėjusi iki 0,671 Eur/kWh.

Naujuosius metus Lietuva pradėjo su aukšta didmenine elektros kaina: 201,2 Eur/MWh. Bet per pirmąją sausio savaitę (1–7 d.) Brent naftos kaina sumažėjo 1,8 proc., dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,2 proc., benzinas – 0,7 proc., biokuras – 0,8 proc. TTF gamtinių dujų kainos krito 9,1 procento.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje sumažėjo: benzino kaina smuktelėjo 0,7 proc., o dyzelino – 0,2 procento. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje ir toliau išlieka mažesnė nei Lenkijoje, o dyzelinas jau pigesnis Lenkijoje. Mūsų šalyje benzinas nuo spalio pradžios išlieka pigesnis už dyzeliną ir šis kainų skirtumas jau padidėjo iki 0,06 Eur/l.

Paskutinę 2023-iųjų savaitę dyzelino kainos Lietuvoje padidėjo 0,4 proc., tačiau išliko mažiausios Baltijos jūros regione. Gamtinių dujų kainos sumažėjo 5,3 proc., biokuro – 3,2 proc., benzino – 0,4 proc., Brent naftos kainos beveik nesikeitė – sumažėjo vos 0,04 procento. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 4,6 proc. – iki 44,6 Eur/MWh.

Lietuvos vėjo elektrinių generacija gruodžio 18–24 dienomis buvo didžiausia istorijoje: per savaitę pagaminta 113 GWh elektros energijos. O gruodžio 19 d. vėjo elektrinės pagamino 21,5 GWh elektros energijos – tai antrasis savaitės rekordas ir didžiausias per vieną dieną vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis šalies istorijoje. Per savaitę Brent naftos kainos pakilo 5 proc., didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo net 57,2 proc., krito ir gamtinių dujų, ir dyzelino bei benzino kainos.

2023 metais vidutinės saulės modulių kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje mažėjo. Kaip rodo Lietuvos energetikos agentūros atliekamos saulės modulių rinkos apžvalgos, kainos labiausiai nukrito Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 10,5 proc. ir 10,3 proc., Lietuvoje fiksuotas 3,3 proc. kainų kritimas, Vokietijoje – 6,3 proc., Lenkijoje – 2,7 procento. Saulės modulių vidutinė kaina Lietuvoje gruodžio mėnesį buvo 443 Eur/kW – 15 eurų mažesnė nei 2022 metų vidurkis ir mažiausia tarp Baltijos šalių.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje sumažėjo: dyzelino kaina smuko 1 proc., benzino – 0,8 procento. Tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinės kainos mūsų šalyje išlieka mažesnės nei Lenkijoje. Nuo spalio pradžios benzinas Lietuvoje kainuoja pigiau už dyzeliną.

Vidutinė elektros kaina gruodžio 1–19 dienomis siekė 0,116 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 10 proc. didesnė už lapkričio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,105 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomi tiekėjai vidutiniškai 2,2–2,5 proc. sumažino fiksuotos kainos planų tarifus.

Per savaitę Lietuvoje šoktelėjo biokuro kaina – jis pabrango 1,62 proc., iki 23,14 Eur/MWh. Tačiau kiti energijos ištekliai atpigo: didmeninė elektros kaina sumažėjo 16,3 proc., TTF gamtinių dujų kaina – 4,7 proc., Brent nafta – 0,7 proc., taip pat pigo degalai – dyzelino kaina smuko 1,4 proc., benzino – 1,6 procento. Mūsų šalyje degalai išlieka pigiausi visame Baltijos jūros regione.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje sumažėjo: benzino kaina – 1,6 proc., o dyzelino – 1,4 procento. Antrą savaitę iš eilės tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje yra mažesnės už kainas Lenkijoje. Nuo spalio pradžios mūsų šalyje benzinas išlieka pigesnis už dyzeliną.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2023 m. lapkričio mėnesį Lietuvos kelių transporto registre įregistruoti 398 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš kurių 153 nauji  ir 245 naudoti. Iki šiol daugiausia elektromobilių buvo įregistruota per šių metų spalio mėnesį – 557 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, birželio mėnesį – 475 ir rugsėjį – 458.

Elektros energijos šio mėnesio kaina Nord Pool biržoje kol kas yra didžiausia šiais metais. Gruodžio 1–12 dienomis vidutinė elektros kaina siekė 0,136 Eur/kWh be PVM ir buvo 29 proc. didesnė už lapkričio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,105 Eur/kWh be PVM.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje pakito skirtingai: benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino padidėjo 0,2 procento. Skirtumas tarp šių degalų kainų padidėjo iki 0,04 Eur/l. Pirmą kartą šiais metais degalų vidutinės kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Lenkijoje.

Lapkričio mėnesio vidutinė elektros kainos Nord Pool biržoje siekė 0,105 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 21 proc. didesnė už spalio vidutinę kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Šį padidėjimą nulėmė tai, kad pastarųjų keturių savaičių vidutinės kainos viršijo 0,10 Eur/kWh ribą, o paskutiniąją savaitę (lapkričio 27 d.– gruodžio 3 d.) buvo užfiksuota didžiausia vidutinė savaitės kaina šiais metais – 0,148 Eur/kWh.

Registrų centro geoinformacinės aplinkos žemėlapio   REGIA   naujame duomenų sluoksnyje „Saulės energijos potencialas“ nuo šiol galima sužinoti, kiek elektros energijos per metus galėtų būti pagaminama, ant konkretaus pastato stogo įrengus saulės elektrinę. Šie duomenys gali tapti pirmu žingsniu, vertinant savo galimybes gaminti elektrą. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad įsirengti saulės elektrines apsimoka dėl atpigusių saulės modulių ir valstybės teikiamos paramos, nepaisant kitąmet brangstančių naudojimosi elektros tinklais paslaugų bei sumažėjusios elektros rinkos kainos.

Per savaitę, palyginti su ankstesne, vidutinė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pakilo 17,7 proc., o tai mažiausias kainos šuolis Baltijos jūros regione. Nežymiai brango ir dyzelinas bei biokuras, o benzinas ir Brent rūšies nafta kiek atpigo. Didžiausias kainų mažėjimas buvo stebimas dujų sektoriuje: jos krito 4,2 procento.

Vidutinės degalų kainos lapkričio 20–27 d. Lietuvoje pakito skirtingai: benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino – padidėjo 0,7 procento. Dėl to skirtumas tarp šių degalų kainų augo iki 0,03 Eur/l, kai visą lapkritį buvo apie 0,01 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pasitelkdama sukauptą patirtį energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje, aktyviai prisideda prie šalies viešųjų pastatų renovacijos proceso tobulinimo, dalyvaudama projekte „Pagalba įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“.

Vidutinė elektros kainos Nord Pool biržoje lapkričio 1–28 d. buvo 0,101 Eur/kWh be PVM – apie 16 proc. didesnė už vidutinę spalio mėnesio kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Šį padidėjimą lėmė tai, kad pastarųjų trijų savaičių vidutinė kaina buvo didesnė nei 0,10 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sustabdė gyventojų paraiškų priėmimą neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Prieš mėnesį atnaujinus šį kvietimą, jau gauta 1661 paraiška, paramos prašoma visai skirtai lėšų sumai – daugiau nei 6 mln. eurų. Gyventojai, kurie nespėjo dabartiniame etape pateikti paraiškų, 2024 m. turės naujų galimybių gauti paramą, keisdami taršius neefektyvius šildymo katilus.

Lapkričio 21 d. Lietuvoje buvo fiksuojama aukščiausia šiemet elektros kaina – 0,288 Eur/kWh. Toks kainos šuolis turėjo įtakos didmeninei savaitės elektros kainai, kuri, palyginti su ankstesne savaite, buvo 20,5.proc. didesnė. Nežymiai brango ir Brent rūšies nafta – 1,1 procento. Didesnis brangimas užfiksuotas biokuro sektoriuje – kainos pakilo 4,9 procento. Bet gamtinių dujų kaina, palyginti su ankstesne savaite, kiek sumažėjo, dyzelinas ir benzinas Lietuvoje taip pat atpigo.

Lietuvos viešajam sektoriui iškelta užduotis – nuosekliai ir efektyviai įgyvendinti žaliuosius viešuosius pirkimus, mūsų šaliai siekiant iki 2030 m. energijos vartojimą sumažinti iki 52,64 TWh per metus, arba daugiau kaip 17 proc., palyginti su 2022.m. suvartojimu.

Vidutinės degalų kainos lapkričio 13–20 d. Lietuvoje sumažėjo 0,4–0,6 procento. Prieš savaitę dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje buvo tik 0,001 Eur/l mažesnė už kainą Lenkijoje, o dabar šis skirtumas padidėjo iki 0,023 Eur/l. Mūsų šalyje degalų kainos mažėja keturias savaites iš eilės ir išlieka 0,05–0,12 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje.

Šiandien Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje susiformavo aukščiausia šiemet elektros kaina – elektra pabrango iki 0,288 Eur/kWh, dėl techninių problemų automatiškai sustojus didžiausiam Europoje Suomijos Olkiluoto 3 branduoliniam reaktoriui. Tai trumpalaikis brangimas. Bet vertinant lapkričio 1–21 d., vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,099 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 14 proc. didesnė už spalio vidutinę kainą – 0,087 Eur/kWh be PVM. Šį kainos padidėjimą nulėmė tai, kad pastarųjų dviejų savaičių vidutinė kaina buvo didesnė nei 0,10 Eur/kWh.

Lapkričio 13–19 d. visų energijos išteklių kainos išliko beveik stabilios ir keitėsi nežymiai. Gamtinių dujų kaina, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 0,8 proc., Brent naftos – 0,9 proc., dyzelinas Lietuvoje atpigo 1,9 proc., benzinas – 1,6 procento. Tačiau biokuras praėjusią savaitę mūsų šalyje kainavo 1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, o didmeninė elektros kaina per savaitę pakilo 3,7 proc. – iki 104,3 Eur/MWh.

Lapkričio mėnesio pirmos pusės vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,082 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už spalio vidutinę kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Tačiau praėjusios savaitės, lapkričio 6–12 d., vidutinė kaina padidėjo iki 0,101 Eur/kWh be PVM.

Kai pavasarį prasidės naujas saulės jėgainių energijos gamybos šuolis, naudingiausias jis bus elektros gamintojams, kurie iki naujo saulėtojo sezono bus įsirengę energijos kaupiklius bei  turės galimybę pasigamintos savo reikmėms elektros perteklių kaupti ir vartoti tada, kai jos reikia. Dar galima suspėti iki vasaros įgyvendinti tokį projektą su valstybės parama.

Per savaitę elektros kainos pašoko, bet kiti energijos ištekliai pigo. Lapkričio 6–12 d. gamtinių dujų kaina sumažėjo 1,8 proc., Brent naftos kaina nukrito 5,4 proc., dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,7 proc., benzinas – 0,8 proc., biokuras – 1,8 proc., palyginti su ankstesne savaite. Tačiau didmeninės elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 72,7 proc. – iki 100,6 Eur/MWh.

Spalio mėnesį nacionalinė elektros generacija patenkino net 64 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, o daugiau nei trečdalį reikalingos energijos pagamino vėjo jėgainės, kurios šiemet jau antrą mėnesį iš eilės buvo svarbiausias elektros energijos tiekimo šaltinis, tiekęs daugiau elektros nei jos importuota. Šį spalį vėjo elektrinės pagamino net 369 GWh elektros energijos – tai didžiausias kiekis Lietuvos istorijoje. Iki šiol daugiausia energijos vėjo jėgainės sugeneravo šių metų kovą – 242 GWh. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros 2023 m. spalio mėnesio energetikos duomenų apžvalga.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2023 m. spalio mėnesį Lietuvos kelių transporto registre įregistruoti 557 lengvieji keleiviniai elektromobiliai – tai didžiausias per vieną mėnesį mūsų šalyje įregistruotų elektromobilių skaičius per visą jų registravimo istoriją. Iki šiol daugiausia elektromobilių buvo įregistruota birželio mėnesį – 475, rugsėjį – 458.

Lapkričio 1–7 d. vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,063 Eur/kWh be PVM ir buvo 28 proc. mažesnė už spalio vidutinę kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Balandžio mėnesio vidutinė elektros kaina biržoje buvo mažiausia šiais metais – 0,067 Eur/kWh be PVM. Ankstesnės savaitės (spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) vidutinė kaina taip pat buvo viena mažiausių šiais metais ir siekė tik 0,058 Eur/kWh be PVM.

Europos šalys įgyvendina bendrus energijos taupymo tikslus, siekdamos stabdyti klimato kaitą ir energijos išteklių švaistymą. Lietuvos įmonės prisideda prie šaliai keliamų energijos taupymo tikslų įgyvendinimo. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. Lietuvai numatyta iš viso sutaupyti 39,35 TWh energijos, iš šio skaičiaus per energijos sutaupymo susitarimus – 5,5 TWh energijos.

Spalio mėnesio vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,087 Eur/kWh be PVM  ir buvo 25,6 proc. mažesnė už rugsėjo vidutinę kainą, kuri siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje mažesnė vidutinė mėnesio kaina šiemet buvo tik balandį ir gegužę – atitinkamai 0,067 Eur/kWh ir 0,078 Eur/kWh be PVM. Bet vienos savaitės vidutinė kaina spalio 23–29 d. buvo viena didžiausių šiais metais – ji siekė 0,131 Eur/kWh be PVM, o didesnė už ją kaina buvo tik dvi savaites rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Per savaitę spalio 23–29 d., palyginti su ankstesne savaite, Lietuvoje nežymiai atpigo benzinas ir biokuras – kainos mažėjo 1 proc., tačiau didmeninė elektros kaina kyla trečią savaitę iš eilės ir praėjusią savaitę vidutiniškai siekė 130,9 Eur/MWh. Gamtinės dujos pabrango 3,5 procento.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje spalio 16–23 d. išliko stabilios: benzinas atpigo nežymiai – 0,2 proc., arba 0,003 Eur/l, o dyzelino kaina nepakito. Mūsų šalyje benzinas yra pigesnis už dyzeliną, o kainų skirtumas sudaro apie 0,02 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. spalio 26 d. nuo 12.00 val. atnaujino gyventojų paraiškų priėmimą dėl paramos neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio bei Vakarų Lietuvoje. Numatyta šio kvietimo metu paskirstyti 6 mln. eurų paramos.

Spalio 1–24 d. vidutinė elektros mėnesio kaina Nord Pool biržoje siekė 0,080 Eur/kWh be PVM – 31,6 proc. mažesnė už rugsėjo vidutinę kainą, kai siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje mažesnė vidutinė mėnesio kaina šiais metais buvo tik balandžio ir gegužės mėnesiais – atitinkamai 0,067 Eur/kWh ir 0,078 Eur/kWh be PVM.

Antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra – užbaigtas dar vienas reikšmingas jūrinio vėjo energetikos plėtros etapas. Konkursą šio 700 megavatų (MW) galios parko vystytojui atrinkti planuojama skelbti 2024 m. sausio 15 d. Lietuvos energetikos agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliojimu, parengė reikalingus tarptautinio viešojo pirkimo dokumentus, atliko pirkimo procedūras ir atrinko kompetentingą paslaugos tiekėją.

Per praėjusią savaitę, spalio 16–22 d., palyginti su ankstesne savaite, Lietuvoje nežymiai atpigo tiek dyzelinas, tiek benzinas (0,02–0,03 proc.). Bet didmeninės elektros kainos kyla antrą savaitę iš eilės ir spalio 16–22 dienomis vidutiniškai kainavo 87,9 Eur/MWh. Kiti energijos ištekliai taip pat brango. Gamtinės dujos pabrango 8 proc., biokuras 3,87 proc., o Brent rūšies nafta – 3,9 procento.

Naudingiausia kelionėms rinktis aplinkai draugiškus sprendimus, kurie leidžia taupyti. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, išliko važiuojant elektromobiliu.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmą kartą nuo liepos pradžios mažėjo dvi savaites iš eilės. Spalio 9–16 d. benzinas atpigo 1,7 proc., o dyzelinas – 1 procentą. Benzinas jau yra pigesnis už dyzeliną, o kainų skirtumas sudaro apie 0,02 Eur/l. Spalio 16-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,57 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,56 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. spalio 19 d. sustabdė gyventojų paraiškų priėmimą iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, nes iki šiol pateiktose paraiškose prašoma tiek paramos lėšų, kiek jų iš viso skirta šiam etapui. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į paramos poreikį, įvertins galimybes skirti tam papildomai lėšų.

Vienas iš Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metams uždavinių yra didinti atsinaujinančių ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje bei skatinti darnų įvairiarūšį judumą. Šiuo metu transporto sektorius atsilieka labiausiai, siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2030 m. sudarytų 15 procentų.

Spalio pirmojoje pusėje (1–17 d.) vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,072 Eur/kWh be PVM ir buvo 38,5 proc. mažesnė už rugsėjo vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Mažesnė vidutinė mėnesio kaina biržoje šiais metais buvo tik balandžio mėnesį – 0,067 Eur/kWh be PVM. Pastarąsias dvi savaites vidutinės elektros savaitinės kainos buvo 0,066 Eur/kWh ir 0,070 Eur/ Eur/kWh be PVM) – taip pat vienos mažiausių šiais metais.

Per savaitę benzino ir dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje sumažėjo pirmą kartą per tris mėnesius nuo liepos vidurio. Dabar benzinas jau yra pigesnis už dyzeliną, nors šis skirtumas sudaro tik apie 0,01 Eur/l: vidutinė benzino kaina siekia 1,58 Eur/l, dyzelino – 1,59 Eur/l.

Lietuvos energetikos agentūros 2023 m. rugsėjo mėnesio energetikos duomenų apžvalga rodo, kad praėjusį mėnesį nacionalinė elektros generacija patenkino net 52 proc. vartojimo poreikio, o beveik penktadalį reikalingos energijos tiekė vėjo elektrinės. Šis rugsėjis įsimins ir dėl Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos rekordo: rugsėjo 21-ąją ji buvo užpildyta 90 proc., o šiuo metu jos užpildymas siekia jau 95 procentus. Tačiau elektros kaina rugsėjį buvo didžiausia šiais metais, o Brent naftos kainų vidurkis viršijo 2018–2022 metų kainas.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2023 m. spalio 10 d. 19.00 val. laikinai sustabdė gyventojų paraiškų priėmimą neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, gavusi  paraiškų visai kvietimui skirtai sumai. Artimiausiu metu bus skelbiamas naujas kvietimų etapas šio regiono pareiškėjams.

Spalio pirmąją dekadą vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,074 Eur/kWh be PVM  ir buvo 37 proc. mažesnė už rugsėjo vidutinę kainą, kai siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje mažesnė vidutinė mėnesio kaina šiais metais buvo tik balandžio mėnesį – 0,067 Eur/kWh be PVM.

Lietuva turi pakankamus jūros vėjo energijos išteklius ir gali efektyviai plėtoti jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje, kur yra palankios sąlygos vystyti jūrinio vėjo jėgainių parkus – tai rodo vėjo greičio ir kitų hidrometeorologinių parametrų tyrimai, kuriuos vykdė pagal Lietuvos energetikos agentūros atliktą tarptautinį viešąjį pirkimą 2022 m. atrinkta Ispanijos įmonė „EOLOS Floating Lidar Solutions SL“.

Pučiant stipriam vėjui, Lietuva praėjusią savaitę pasigamino net 73 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos, o trūkstamą jos kiekį importavo iš Švedijos. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje krito trečią savaitę iš eilės ir spalio 2–8 d. sumažėjo 26,9 procento. Taip pat atpigo biokuras, kurio vidutinė kaina, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1,07 proc. Benzinas pigo 0,4 proc., bet dyzelinas 0,1 proc. pabrango. Gamtinių dujų savaitės vidutinė kaina kilstelėjo 5,2 proc., nors kasdieniai pardavimai rodo kainų kritimo tendencijas.

Per savaitę benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo pirmą kartą nuo liepos pabaigos. Dabar benzinas jau yra pigesnis už dyzeliną, o tokia tendencija pastarąjį kartą buvo matoma kovo pabaigoje.

Rugsėjo mėnesį vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,117 Eur/kWh be PVM – tai 14 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Tačiau savaitės vidutinė kaina mažėja antrą savaitę iš eilės ir rugsėjo 25 d. – spalio 1 d. buvo 0,090 Eur/kWh be PVM – taigi, mažiausia nuo rugpjūčio vidurio.

Varšuvoje rugsėjo 29 d. įvyko jau trečiasis Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekto BOWE2H renginys, sujungiantis atskirų energetinių projektų plėtotojus į vieną tarptautinį tinklą, siekiant sukurti bendras Baltijos jūros regiono vėjo ir vandenilio energijos sistemos gaires. Į renginį susirinko per 50 dalyvių, tarp jų – ir Lietuvos energetikos agentūros komanda, aktyviai dirbanti šiame projekte.

Didmeninės elektros kainos Lietuvoje krito antrą savaitę iš eilės ir per praėjusią savaitę rugsėjo 25 d. – spalio 1 d., sumažėjo 18,5 proc. Tačiau kiti energijos ištekliai brango. Palyginti su ankstesne savaite, gamtinių dujų kaina kilo 6,4 proc., biokuras pabrango 1,79 proc., benzinas – 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 proc. Brent naftos kaina per savaitę padidėjo 1,2 procento.

Lietuvos energetikos agentūros atliekamos saulės elektrinių įrengimo rinkos apžvalgos rodo, kad pastaruosius šešis mėnesius vidutinės saulės modulių kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje mažėja. Labiausiai jos nukrito Lenkijoje – 7,6 proc., Lietuvoje fiksuotas 3,4 proc. kainų kritimas. Estijoje ir Latvijoje saulės moduliai atpigo tiek pat – 3,1 proc., Vokietijoje – 2,8 procento. Saulės modulių vidutinė kaina Lietuvoje rugsėjį buvo 457 Eur/kW – vienu euru mažesnė nei 2022 metų vidurkis.

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė antrą kvietimų etapą juridiniams asmenims teikti paraiškas kompensuoti dalį jų įrengiamų elektromobilių privačių įkrovimo prieigų išlaidų. Finansavimas skiriamas pagal Energetikos ministerijos inicijuotą jungtinį projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“.

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje nežymiai padidėjo: benzinas pabrango 0,04 proc., dyzelinas 0,7 procento. Nors mūsų šalyje degalų kainos yra 0,11–0,21 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais (1,61 Eur/l), dyzelino kainos yra š. m. vasario mėn. pabaigos kainų  lygio. Šiuo  metu Lenkijoje degalai yra apie 0,30 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai rugsėjo 28 d. vykusioje Energetinio efektyvumo konferencijoje dalinosi įžvalgomis ir patirtimi su Lietuvos pramoninkų konfederacijos, asociacijų ir įmonių atstovais sprendžiant iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Lietuvos pramonė, kurių svarbiausias – didelės energijos sąnaudos.

Rugsėjo 1–26 d. vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje siekė 0,121 Eur/kWh be PVM – tai 18 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą (0,102 Eur/kWh). Tačiau praėjusią savaitę (rugsėjo 18–24 d.) vidutinė elektros kaina (0,111 Eur/kWh be PVM) buvo mažiausia nuo rugpjūčio mėn. vidurio. Nepriklausomi tiekėjai elgėsi skirtingai: 12 mėn. fiksuotos kainos tarifus mažino („Elektrum Lietuva“ ir „Enefit), o 24 mėn. fiksuotos kainos tarifus padidino („Ignitis“ ir Enefit“).

Rugsėjo 18–24 d., išskyrus elektros kainas, lyginant su praėjusia savaite (rugsėjo 11–17 d.), gamtinių dujų kaina kilo 1 proc., biokuras pabrango 2,3 proc., benzinas – 0,5 proc., dyzelinas – 2,4 proc., Brent naftos kaina per savaitę padidėjo 1,5 procento. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 22,3 procento.

Europos Komisijos oficialiajame leidinyje paskelbta naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (ES) 2023/1791, kurią Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė šių metų pradžioje, didina energijos sutaupymo tikslus viešajam sektoriui. Po 20 dienų nuo paskelbimo įsigaliojus šios direktyvos naujai redakcijai, ES valstybės narės turės per dvejus metus perkelti naujas direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

Rugsėjo 1–19 d vidutinė elektros kaina siekė 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Kol kas rugsėjį vidutinė elektros kaina yra didžiausia šiais metais.

Rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai brango: didmeninės elektros kaina padidėjo 11,7 proc., gamtinių dujų – 0,4 proc., biokuras pabrango 1,44 proc., benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., o Brent naftos kaina per savaitę padidėjo 2,6 proc. – iki 92,4 USD/bbl ir pirmą kartą šiemet viršijo 2022-ųjų kainų lygį. Pernai tuo pačiu metu Brent naftos vidutinė kaina buvo 91,8 USD/bbl.

Lietuvos energetikos agentūros rugpjūčio mėnesio energetikos duomenų apžvalga rodo, kad visą praėjusį mėnesį kilo degalų kainos, brango elektra, tačiau pigo biokuras, o gamtinių dujų kaina, nors pasižymėjo augimu, išliko mažesnės nei 2021-ųjų rugpjūtį. Artėjanti tradicinė Europos judumo savaitės, prie kurios Lietuva prisijungia kasmet rugsėjo 16–22 dienomis, paskatino apžvelgti ir mūsų šalies transporto sektorių, nes didžiausia pasaulyje tvaraus judėjimo kampanija skatina taupyti energijos išteklius.

Energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros ir energetikos įmonių atstovų delegacija, vadovaujama energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, su darbo vizitu lankėsi JAV Nacionalinėje atsinaujinančios energetikos laboratorijoje (NREL). Vizito metu Lietuvos ir NREL atstovai aptarė bei suderino artimiausio pusmečio bendradarbiavimo tikslus ir siekiamus rezultatus bei jų įgyvendinimo terminus, rengiant Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją.

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 procento. Nors mūsų šalyje degalų kainos yra 0,12–0,19 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais. Lenkijoje degalai dabar yra 0,20–0,22 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Gyventojai vis dažniau renkasi elektromobilius. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, elektromobilių skaičius per aštuonis mėnesius nuo šių metų pradžios mūsų šalyje padidėjo 3,9 procento. Rugsėjo pradžioje Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota 2 664 grynaisiais elektromobiliais daugiau nei sausio pradžioje – iš viso 10 225 elektromobiliai, iš kurių 9 910 – lengvųjų keleivinių (M1 kategorijos) automobilių ir 315 – lengvųjų komercinių (N1 kategorijos) transporto priemonių.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per savaitę rugsėjo 4–10 d. didmeninė elektros kaina padidėjo 14 proc. – iki 127,5 Eur/MWh, kai ankstesnę savaitę buvo 111,8 Eur/MWh. Nagrinėjama savaitė elektros vartotojams yra antra brangiausia šiemet – brangiau elektra kainavo tik rugpjūčio 21–27 d., kai vidutinė savaitės kaina buvo pasiekusi 142,58 Eur/MWh. Tiesa, pernai tokiu pačiu metu ši kaina siekė 351,06 Eur/MWh.

Lietuvoje per savaitę benzino vidutinė kaina padidėjo 0,1 proc., o dyzelino – sumažėjo 0,1 proc., tačiau ir toliau mūsų šalyje degalų kainos yra 0,14–0,21 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Lenkijoje degalai dabar yra 0,09–0,10 Eur/l pigesni nei Lietuvoje.

Lietuvos energetikos agentūra kviečia gyventojus teikti paraiškas dalies išlaidų kompensavimui gauti, įsirengiant elektromobilių privačias įkrovimo prieigas. Paraiškos bus priimamos iki 2024 m. rugsėjo 30 d., pagal atnaujintas po ankstesnio kvietimo ir daug palankesnes finansavimo sąlygas.

Per praėjusią savaitę, rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d., elektros vidutinė savaitės kaina biržoje sumažėjo 22 proc. ir siekė 0,112 Eur/kWh, nors ankstesnę savaitę (rugpjūčio 21–27 d.) vidutinė savaitės kaina buvo 0,143 Eur/kWh be PVM – didžiausia šiais metais.