Projekto „BOWE2H“ įgyvendinimo rezultatai


2024 metai


2024-01-25 ● BOWE2H renginys Vilniuje


2024 m. sausio 25 d. Vilniuje įvyko ketvirtasis Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projektorenginys. Konferenciją „Jūros vėjo ir žaliojo vandenilio plėtra Lietuvoje ir Latvijoje“ surengė Lietuvos energetikos agentūra kartu su Latvijos vietos ir regionų savivaldybių asociacija. Į renginį susirinko per 60 dalyvių.

Vilniaus konferencija buvo skirta įvertinti Lietuvos ir Latvijos jūros vėjo bei vandenilio energetikos sistemų potencialą, vykdomus projektus ir ateities planus, stiprinančius abiejų šalių nepriklausomybę bei viso Baltijos regiono energetinį saugumą. Pabrėžtas lemiamas atsinaujinančių energijos ištekių vaidmuo, transformuojant energetikos sektorių.

Lietuvos planuojami du jūros vėjo elektrinių parkai, kaip tikimasi, bus pradėti eksploatuoti 2030 m. Pirmojo parko konkurso laimėtojas paskelbtas 2023 m. spalio mėnesį. Antrąjį 700 MW galios jūros vėjo elektrinių parko konkursą Lietuva paskelbė 2024 m. sausio 15 d.

Jūros vėjo parkų energija ateityje padengs trūkstamą nacionalinės elektros generacijos poreikį Lietuvoje, sumažins elektros importą, leis kontroliuoti kainų šuolius bei išlaikyti žemiausią jų lygį. Skaičiuojama, kad abu 1,4 GW bendros galios jūros vėjo parkai pagamins apie 6 TWh elektros energijos, tai patenkins iki pusės dabartinio Lietuvos suvartojimo, kuris sudaro apie 12 TWh.

Vandenilis ateityje taps esminiu elementu, Lietuvai mažinant anglies dvideginio (CO2) išmetimus, ir kai kuriuose sektoriuose pakeis anglį, dujas ir naftą, o kartu leis sumažinti poveikį klimato kaitai. Energetikos ministerija parengė ir Lietuvos Vyriausybei pateikė Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2030 m. gairių projektą. Tikslas – iki 2030-ųjų įrengti ne mažiau kaip 1,3 GW galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminti iki 129 000 tonų žaliojo vandenilio, penkiuose miestuose pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame transporte, įgyvendinti elektros pavertimo dujomis ir dujų pavertimo elektra bandomuosius projektus.

Latvijos atstovai konferencijoje informavo apie šios valstybės planus ir tikslus jūrinės energetikos bei žaliojo vandenilio srityje, iššūkius ir galimybes transformuojant energetikos sektorių, taip pat Ventspilio uosto planus tapti žaliosios energijos transporto centru.


konferencijos dalyviai Vilniuje akcentavo didelį atsinaujinančios energijos proveržį visame Baltijos jūros regione: kuriami jūros vėjo parkai ir planuojami pirmieji žaliojo vandenilio projektai gali sukelti esminių pokyčių, mažinant Baltijos regiono CO2 pėdsaką, stiprinant šalių energetinį saugumą.

Vienas iš svarbiausiųrenginių akcentų – galimybė diskutuoti aktualiomis Baltijos šalių energetikos temomis su politikos formuotojais, vietos valdžios institucijų atstovais, ekspertais, pramonės atstovais ir projektų vystytojų ekspertais.

Programoskonferencijoje Vilniuje dalyvavo mūsų šalies Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ministerijų bei Latvijos klimato ir energetikos ministerijos atstovai, Danijos energetikos agentūros bei Pietų Švedijos energetikos agentūros ekspertai, perdavimo sistemos operatoriaus „Energinet“ specialistai, mokslininkai iš Vokietijos Klimato apsaugos, energetikos ir mobilumo instituto, Vilniaus universiteto bei Lietuvos energetikos instituto mokslininkai, įmonių „Ambergrid“, „Litgrid“, „EPSO-G“, „Ignitis“, „Orlen“, „SG Dujos“, „KN Energy“, Vilniaus šilumos tinklų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Ventspilio uosto direkcijų atstovai.

Ketvirtojoprojekto renginio dalyvių gausa parodė, kaip svarbu bendradarbiauti ir dalintis patirtimi bei idėjomis, plėtojant naujas iniciatyvas.

Kitasrenginys vyks 2024 m. balandžio 17 d. Švedijoje, Malmės mieste, kur bus toliau diskutuojama apie Baltijos jūros regiono energetikos sektoriaus perspektyvas.


Renginio pranešimai:

2023 metai

2023-09-29 ● BOWE2H renginys Varšuvoje
2023 m. rugsėjo 29 d. Varšuvoje suorganizuotas trečiasis Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projektorenginys, į kurį susirinko per 50 dalyvių. Jame diskutuota visam Baltijos jūros regionui aktualiomis jūros vėjo energetikos ir žaliojo vandenilio technologijų temomis, apsikeista nuomonėmis, patirtimi, užmegzta naujų kontaktų.

 
Didžiausias dėmesys skirtas apžvelgti jūros vėjo ir žaliojo vandenilio strategiją Lenkijoje, įvertinti šalies pasirengimą įgyvendinti šias strategijas ir aptarti kylančius iššūkius. Pristatyta Lenkijos energetikos politika ir tikslai, vystant patvirtintus 18 GW jūrinio vėjo projektus iki 2040 metų. Taip pat kalbėta apie šalies jūrinio vėjo potencialą ir jo panaudojimo energetikoje galimybes bei kaip jas vertina investuotojai. Visas Lenkijos jūrinių zonų potencialas yra 33 GW.
 
Renginio pranešimuose taip pat analizuota Lenkijos žaliojo vandenilio ateitis: koks jo poreikis, kokios galimybės jį gaminti šioje šalyje ir kokių iššūkių kyla? Kokios vandenilio saugojimo perspektyvos? Siekta atsakyti į klausimą – ar jūros vėjas ir vandenilis yra Lenkijos ateitis, ar mitas? Taip pat aptartos jūrinio vėjo ir vandenilio strategijų sąsajos.
 
Aptartas svarbus aspektas – administraciniai procesai: kiek jie gali užtrukti ir kokių iššūkių gali kilti įgyvendinant tokius projektus. Gyva praktine patirtimi ir ateities planais su renginio dalyviais pasidalino Lenkijos jūrinių parkų vystytojai.
 
Vokietijos instituto IKEM atstovai susirinkusius informavo apie savo šalies žaliojo vandenilio strategijos vystymo eigą, įstatymų bazės kūrimą ir Vokietijoje kylančius iššūkius. Žaliojo vandenilio strategijų plėtros bei teisinės bazės kūrimo patirtimi dalinosi ir kitų šalių atstovai.

susitikime Varšuvoje Lietuvos energetikos agentūros komanda pasakojo apie mūsų šalies patirtį įgyvendinant jūrinio vėjo jėgainių projektus, taip pat pristatė Lietuvos tikslus vystant žaliojo vandenilio gaires.

Kitas  projekto renginys numatomas 2024 m. sausio mėnesį Vilniuje. Jo metu aptarsime mūsų šalies iššūkius ir aktualijas žaliojo vandenilio ir jūrinės energetikos srityse.


Renginio pranešimai:

2023-05-22 ● BOWE2H renginys Berlyne

Įvyko pirmasisgyvas renginys. Šio renginio metu didelis dėmesys skirtas apžvelgti situaciją Vokietijoje, įvertinti šalies jūros vėjo bei žaliojo vandenilio strategiją ir pasirengimą šios strategijos įgyvendinimui. Į renginį užsiregistravo 57 dalyviai, tarp jų – ir iš Lietuvos.

Buvo aptartos aktualios temos, susijusios su Vokietijos jūros vėjo energetika ir žaliuoju vandeniliu, taip pat diskutuota apie įvairius iššūkius ir galimybes, plėtojant atsinaujinančią energetiką regione:

  • Vykdoma politika ir ateities tikslai Vokietijoje;
  • Vėjo energetikos projektai Meklenburge-Pomeranijoje;
  • Jūrų teritorinis planavimas ir jūros vėjo atsinaujinanti energetika;
  • Pramonės perspektyva dėl plėtros jūroje tikslų;
  • Vandens poreikis elektrolizei gaminant žaliąjį vandenilį;
  • Kompanija 50Hertz pristatė savo projektus ir ateities vizijas;
  • Kompanija HH2E kalbėjo apie žaliąjį vandenilį, šilumą ir elektrą be anglies.

Dalyviai taip pat turėjo progą išreikšti savo idėjas per kūrybinį seminarą ir užduoti jiems rūpimus klausimus itin aktyviai vykusioje diskusijoje. Pertraukos buvo skirtos tinklaveiklai, kurios metu visi dalyvavusieji noriai mezgė pažintis, dalinosi skirtingomis regiono šalių patirtimis, planavo tolesnį bendradarbiavimą.

Kitas BOWE2H projekto renginys numatomas šiemet rugsėjo mėnesį Varšuvoje. Nagrinėsime Lenkijai ir kartu visam regionui aktualius klausimus, susijusius su jūros vėjo ir žaliojo vandenilio sritimis.

Renginio pranešimai:

2023-02-14 ● BOWE2H įžanginis renginys „Kickoff event“

Pirmasisprojekto renginys įvyko nuotoliniu būdu ir surinko plačią auditoriją – 127 dalyviai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų regiono šalių. Dalyviai iš Lietuvos sudarė net 30 procentų visų dalyvavusiųjų, kas rodo didelį nagrinėjamos temos aktualumą šalyje ir suinteresuotųjų šalių įsitraukimą. Renginio metu buvo pristatytas projektas ir jo tikslai, pranešėjai skaitė pranešimus apie energetikos rinką Baltijos jūros regione: ES politika ir vizija, jūros vėjo energetiką Europoje ir Baltijos jūroje, buvo pasidalinta patirtimi ir vizijomis apie žaliąjį vandenilį ir jūros vėjo energetiką Šiaurės jūroje, pristatytas Estijos – Latvijos hibridinis jūros vėjo projektas ELWIND bei jo iššūkiai, pabaigai buvo kalbama apie Bornholmo projektą – kas, kodėl ir perspektyvos. 

Dalyviai turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę apie regioninius jūrinio vėjo energetikos ir vandenilio plėtros tikslus. Rezultatai parodė, kad dauguma mano, jog mes turime pakankamai aiškius nustatytus tikslus, susijusius su jūrine vėjo energetika, tačiau trūksta aiškumo kalbant apie vandenilio plėtrą ir ateities tikslus.

Pranešimų pabaigoje auditorija buvo suskirstyta į keturias grupes, kurios padedant moderatoriams diskutavo apie iššūkius, kliūtis ir galimus sprendimus plėtojant jūros vėjo energetikos ir vandenilio projektus regioniniu mastu. Paaiškėjo, kad skirtingose Baltijos jūros regiono šalyse matomos kliūtys yra gana panašios. Po šios diskusijos apie kliūtis ir iššūkius dalyviai turėjo galimybę įvardinti jų manymų didžiausius iššūkius, iš kurių buvo sugeneruotas žodžių debesis (pav.). Jo viduryje didžiausiu šriftu galime matyti visiems aktualiausias problemas, kurių neabejotinai pirmą vietą užimą – tiekimo grandinė [angl. supply chain].

Paveikslas. Problematiką atskleidžiantis renginio dalyvių sugeneruotas žodžių debesis

Antroje diskusijos dalyje buvo paliesta galimų sprendimų tema. Toliau galima susipažinti su keliomis pasiūlytomis idėjomis bei sprendimais pagal grupes:
  • Teisinis pagrindas. Peržiūrėti leidimų išdavimo procedūras, persvarstyti (teisinę ir politinę) sistemą, nacionaliniai teisės aktai turi reaguoti į ES politiką.
  • Planavimas. Išankstinė nacionalinė jūros vėjo energetikos plėtra gali sumažinti riziką vystytojams. Čia svarbus ir išankstinis teritorijų planavimas, finansinis planavimas bei pačių vykdomų aukcionų aiškus planas.
  • Patirties perėmimas. Rinka ir geroji praktika taip pat yra aktualūs vardikliai plėtojant jūros vėjo energetiką. Jei dvi ar kelios šalys pamatys naudą iš tarpvalstybinių projektų, jie įvyks ir platesniu mastu. Svarbūs ir pilotiniai projektai bei jų rezultatų viešinimas.
  • Bendradarbiavimas ir investicijos. Tarpvalstybinių projektų skatinimas ir derinimas, jungiantis su kitomis regiono šalimis gali padėti geriau išnaudoti vėjo energijos Baltijos jūroje potencialą, pavyzdžiui, Estija turi didesnį jūros vėjo potencialą nei vidaus energijos paklausa.
  • Sąveika. Sąveika tarp tiekėjų ir suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, siūlymas panaudoti infrastruktūrą gynybai.
  • Finansavimas. Vietinis finansavimas, biudžeto sudarymas ir paskirstymas.
  • Komunikacija. Bendravimas su vietos žmonėmis, informacijos sklaida, edukacija, bendravimas tarp šalių, bendrų projektų iniciavimas, aktyvus įsitraukimas.
Apibendrinant buvo išsakyta nuomonė, jog Baltijos jūros regionas, yra pajėgus produktyviai bendradarbiauti gaminant tvarią elektros energiją. Tokios iniciatyvos kaip Marienborgo deklaracija yra naudingos, tačiau turėtų būti ir konkretesni veiksmai, galbūt sukurtos darbo grupės, kuriose būtų PSO ir visi kiti, kurie dalyvauja energijos tiekimo srityje įvairiose ES šalyse. Turime atidžiau pažvelgti ir įvertinti, ką galime padaryti per ateinančius 10–20 metų.

Renginio pranešimai: