|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Titulinis
- Tarptautiniai projektai
- BOWE2H
- projekto rezultatai
Projekto „BOWE2H“ įgyvendinimo rezultatai
2024 metai
2024 m. balandžio 17 d. Švedijoje, Malmėje, įvyko Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekto BOWE2H penktasis renginys, kurį organizavo projekto partneriai – Pietų Švedijos energetikos agentūra.
Malmės konferencija subūrė ekspertus ir suinteresuotąsias šalis iš Baltijos jūros regiono aptarti Švedijos bei Danijos jūros vėjo ir vandenilio energetikos sistemų dabartinę padėtį, ateities perspektyvas bei potencialą, vykdomus projektus bei ateities planus, stiprinančius viso Baltijos regiono energetinį saugumą, ir keistis nuomonėmis, patirtimi, užmegzti naujų kontaktų.
Konferencijos darbotvarkėje aptartos įvairios temos, kurios pabrėžė jūros vėjo ir vandenilio technologijų svarbą. Sesijose renginio dalyviams pateikta informacija apie jūros vėjo jėgainių plėtrą Švedijoje ir Danijoje, įžvalgos apie tvarius ir lanksčius šalių elektros sistemų apkrovos sprendimus dėl sparčios atsinaujinančių išteklių generacijos plėtros.
BOWE2H konferencijos dalyviai ne tik supažindinti su svarbiausiomis energetikos naujienomis, kurias pristatė šios srities ekspertai, bet ir turėjo galimybę diskutuoti apie vandenilio infrastruktūros plėtrą ir Švedijos elektros perdavimo tinklo tobulinimo planus, aptarti Baltijos regiono šalių energetinį saugumą su politikos formuotojais, energetikos sektoriaus verslo atstovais, projektų vystytojų ekspertais bei suinteresuotosiomis šalimis.
Renginyje dalyvavo Švedijos energetikos agentūros, Danijos energetikos agentūros, Švedijos vėjo energijos asociacijos atstovai, „Svenska kraftnät“ elektros skirstomojo tinklo operatorius, kompanijos „Nordion Energi“, dalyvaujančios tiesiant šiaurinę vandenilio magistralę, atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“, taip pat jūros vėjo energetikos vyriausybinės tyrimų komisijos ir daugelio kitų regiono įmonių bei institucijų atstovai. Svarbu paminėti, kad renginyje taip pat lankėsi atsinaujinančios energijos vystytojai iš „European Energy“, „OX2“ bei „Vattenfall“, kurie aktyviai domėjosi jūrinės energetikos procesais ir antrojo konkurso pakartotino paskelbimo Lietuvoje planais.
Lietuvos energetikos agentūra aktyviai dirba regioninio bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekte BOWE2H, kuriuo siekiama sukurti bendras jūros vėjo ir vandenilio energijos sistemos gaires. Agentūros komanda Malmėje vykusioje konferencijoje turėjo galimybę dalintis žiniomis apie Lietuvos patirtį įgyvendinant jūrinio vėjo jėgainių projektus bei vystant žaliojo vandenilio gaires ir su projekto partneriais diskutuoti apie Baltijos jūros regiono energetikos sektoriaus perspektyvas. Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo tinklaveiklos sesijose, teikdami savo įžvalgas iš mūsų šalies perspektyvos, diskutavo su kaimyninių šalių specialistais apie dabartines energetikos sektoriaus tendencijas ir iššūkius.
Lietuvos energetikos agentūra, kaip BOWE2H projekto partnerė ir aktyvi žaliosios transformacijos procesų Lietuvoje dalyvė, tvirtai remia jūros vėjo ir vandenilio energetikos sistemų potencialą, vykdomus projektus bei ateities planus, stiprinančius šalių energetinę nepriklausomybę ir viso Baltijos regiono energetinį saugumą. Lietuvos planuojami du jūros vėjo elektrinių parkai, kaip tikimasi, bus pradėti eksploatuoti nuo 2030 metų. Skaičiuojama, kad abu 1,4 GW bendros galios jūrinio vėjo parkai pagamins apie 6 TWh elektros energijos, tai patenkins iki pusės dabartinio Lietuvos suvartojimo. Vandenilis ateityje taps esminiu elementu, Lietuvai mažinant anglies dvideginio išmetimus. Mūsų valstybės tikslas – iki 2030-ųjų įrengti ne mažiau kaip 1,3 GW galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminti iki 129 000 tonų žaliojo vandenilio.
Projektą BOWE2H finansuoja Europos Sąjunga, jis skirtas skatinti tarptautinių jūros vėjo ir žaliojo vandenilio projektų koordinavimą, plėtrą ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, derinant strategijas dėl tvarios energetikos ateities Baltijos jūros regione. Vienas iš svarbiausių šio projekto renginių akcentų – galimybė diskutuoti aktualiomis Baltijos šalių energetikos temomis su politikos formuotojais, verslo ir mokslo sektoriaus atstovais, ekspertais ir projektų vystytojais, įgyti regioninės informacijos bei užmegzti kontaktus su kitų šalių ekspertais.
Malmės konferencijoje įgytos žinios vaidins svarbų vaidmenį formuojant projekto strateginį jūros vėjo ir vandenilio veiksmų planą Baltijos jūros regione – pagrindinį programos „Interreg Baltic Sea Region“ projekto „BOWE2H“ rezultatą.
Renginio pranešimai netrukus bus paskelbti.
Plačiau apie projektą čia.
2024 m. sausio 25 d. Vilniuje įvyko ketvirtasis Baltijos regiono bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea Region“ projektorenginys. Konferenciją „Jūros vėjo ir žaliojo vandenilio plėtra Lietuvoje ir Latvijoje“ surengė Lietuvos energetikos agentūra kartu su Latvijos vietos ir regionų savivaldybių asociacija. Į renginį susirinko per 60 dalyvių.
Lietuvos planuojami du jūros vėjo elektrinių parkai, kaip tikimasi, bus pradėti eksploatuoti 2030 m. Pirmojo parko konkurso laimėtojas paskelbtas 2023 m. spalio mėnesį. Antrąjį 700 MW galios jūros vėjo elektrinių parko konkursą Lietuva paskelbė 2024 m. sausio 15 d.
Jūros vėjo parkų energija ateityje padengs trūkstamą nacionalinės elektros generacijos poreikį Lietuvoje, sumažins elektros importą, leis kontroliuoti kainų šuolius bei išlaikyti žemiausią jų lygį. Skaičiuojama, kad abu 1,4 GW bendros galios jūros vėjo parkai pagamins apie 6 TWh elektros energijos, tai patenkins iki pusės dabartinio Lietuvos suvartojimo, kuris sudaro apie 12 TWh.
Vandenilis ateityje taps esminiu elementu, Lietuvai mažinant anglies dvideginio (CO2) išmetimus, ir kai kuriuose sektoriuose pakeis anglį, dujas ir naftą, o kartu leis sumažinti poveikį klimato kaitai. Energetikos ministerija parengė ir Lietuvos Vyriausybei pateikė Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2030 m. gairių projektą. Tikslas – iki 2030-ųjų įrengti ne mažiau kaip 1,3 GW galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminti iki 129 000 tonų žaliojo vandenilio, penkiuose miestuose pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame transporte, įgyvendinti elektros pavertimo dujomis ir dujų pavertimo elektra bandomuosius projektus.
Latvijos atstovai konferencijoje informavo apie šios valstybės planus ir tikslus jūrinės energetikos bei žaliojo vandenilio srityje, iššūkius ir galimybes transformuojant energetikos sektorių, taip pat Ventspilio uosto planus tapti žaliosios energijos transporto centru.
konferencijos dalyviai Vilniuje akcentavo didelį atsinaujinančios energijos proveržį visame Baltijos jūros regione: kuriami jūros vėjo parkai ir planuojami pirmieji žaliojo vandenilio projektai gali sukelti esminių pokyčių, mažinant Baltijos regiono CO2 pėdsaką, stiprinant šalių energetinį saugumą.
Vienas iš svarbiausiųrenginių akcentų – galimybė diskutuoti aktualiomis Baltijos šalių energetikos temomis su politikos formuotojais, vietos valdžios institucijų atstovais, ekspertais, pramonės atstovais ir projektų vystytojų ekspertais.
Programoskonferencijoje Vilniuje dalyvavo mūsų šalies Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ministerijų bei Latvijos klimato ir energetikos ministerijos atstovai, Danijos energetikos agentūros bei Pietų Švedijos energetikos agentūros ekspertai, perdavimo sistemos operatoriaus „Energinet“ specialistai, mokslininkai iš Vokietijos Klimato apsaugos, energetikos ir mobilumo instituto, Vilniaus universiteto bei Lietuvos energetikos instituto mokslininkai, įmonių „Ambergrid“, „Litgrid“, „EPSO-G“, „Ignitis“, „Orlen“, „SG Dujos“, „KN Energy“, Vilniaus šilumos tinklų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Ventspilio uosto direkcijų atstovai.
Ketvirtojoprojekto renginio dalyvių gausa parodė, kaip svarbu bendradarbiauti ir dalintis patirtimi bei idėjomis, plėtojant naujas iniciatyvas.
Kitasrenginys vyks 2024 m. balandžio 17 d. Švedijoje, Malmės mieste, kur bus toliau diskutuojama apie Baltijos jūros regiono energetikos sektoriaus perspektyvas.
2023 metai
susitikime Varšuvoje Lietuvos energetikos agentūros komanda pasakojo apie mūsų šalies patirtį įgyvendinant jūrinio vėjo jėgainių projektus, taip pat pristatė Lietuvos tikslus vystant žaliojo vandenilio gaires.
Kitas projekto renginys numatomas 2024 m. sausio mėnesį Vilniuje. Jo metu aptarsime mūsų šalies iššūkius ir aktualijas žaliojo vandenilio ir jūrinės energetikos srityse.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įvyko pirmasisgyvas renginys. Šio renginio metu didelis dėmesys skirtas apžvelgti situaciją Vokietijoje, įvertinti šalies jūros vėjo bei žaliojo vandenilio strategiją ir pasirengimą šios strategijos įgyvendinimui. Į renginį užsiregistravo 57 dalyviai, tarp jų – ir iš Lietuvos.
Buvo aptartos aktualios temos, susijusios su Vokietijos jūros vėjo energetika ir žaliuoju vandeniliu, taip pat diskutuota apie įvairius iššūkius ir galimybes, plėtojant atsinaujinančią energetiką regione:
- Vykdoma politika ir ateities tikslai Vokietijoje;
- Vėjo energetikos projektai Meklenburge-Pomeranijoje;
- Jūrų teritorinis planavimas ir jūros vėjo atsinaujinanti energetika;
- Pramonės perspektyva dėl plėtros jūroje tikslų;
- Vandens poreikis elektrolizei gaminant žaliąjį vandenilį;
- Kompanija 50Hertz pristatė savo projektus ir ateities vizijas;
- Kompanija HH2E kalbėjo apie žaliąjį vandenilį, šilumą ir elektrą be anglies.
Dalyviai taip pat turėjo progą išreikšti savo idėjas per kūrybinį seminarą ir užduoti jiems rūpimus klausimus itin aktyviai vykusioje diskusijoje. Pertraukos buvo skirtos tinklaveiklai, kurios metu visi dalyvavusieji noriai mezgė pažintis, dalinosi skirtingomis regiono šalių patirtimis, planavo tolesnį bendradarbiavimą.
Kitas BOWE2H projekto renginys numatomas šiemet rugsėjo mėnesį Varšuvoje. Nagrinėsime Lenkijai ir kartu visam regionui aktualius klausimus, susijusius su jūros vėjo ir žaliojo vandenilio sritimis.
Renginio pranešimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pirmasisprojekto renginys įvyko nuotoliniu būdu ir surinko plačią auditoriją – 127 dalyviai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų regiono šalių. Dalyviai iš Lietuvos sudarė net 30 procentų visų dalyvavusiųjų, kas rodo didelį nagrinėjamos temos aktualumą šalyje ir suinteresuotųjų šalių įsitraukimą. Renginio metu buvo pristatytas projektas ir jo tikslai, pranešėjai skaitė pranešimus apie energetikos rinką Baltijos jūros regione: ES politika ir vizija, jūros vėjo energetiką Europoje ir Baltijos jūroje, buvo pasidalinta patirtimi ir vizijomis apie žaliąjį vandenilį ir jūros vėjo energetiką Šiaurės jūroje, pristatytas Estijos – Latvijos hibridinis jūros vėjo projektas ELWIND bei jo iššūkiai, pabaigai buvo kalbama apie Bornholmo projektą – kas, kodėl ir perspektyvos.
Paveikslas. Problematiką atskleidžiantis renginio dalyvių sugeneruotas žodžių debesis
- Teisinis pagrindas. Peržiūrėti leidimų išdavimo procedūras, persvarstyti (teisinę ir politinę) sistemą, nacionaliniai teisės aktai turi reaguoti į ES politiką.
- Planavimas. Išankstinė nacionalinė jūros vėjo energetikos plėtra gali sumažinti riziką vystytojams. Čia svarbus ir išankstinis teritorijų planavimas, finansinis planavimas bei pačių vykdomų aukcionų aiškus planas.
- Patirties perėmimas. Rinka ir geroji praktika taip pat yra aktualūs vardikliai plėtojant jūros vėjo energetiką. Jei dvi ar kelios šalys pamatys naudą iš tarpvalstybinių projektų, jie įvyks ir platesniu mastu. Svarbūs ir pilotiniai projektai bei jų rezultatų viešinimas.
- Bendradarbiavimas ir investicijos. Tarpvalstybinių projektų skatinimas ir derinimas, jungiantis su kitomis regiono šalimis gali padėti geriau išnaudoti vėjo energijos Baltijos jūroje potencialą, pavyzdžiui, Estija turi didesnį jūros vėjo potencialą nei vidaus energijos paklausa.
- Sąveika. Sąveika tarp tiekėjų ir suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, siūlymas panaudoti infrastruktūrą gynybai.
- Finansavimas. Vietinis finansavimas, biudžeto sudarymas ir paskirstymas.
- Komunikacija. Bendravimas su vietos žmonėmis, informacijos sklaida, edukacija, bendravimas tarp šalių, bendrų projektų iniciavimas, aktyvus įsitraukimas.
Renginio pranešimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|