|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
projekto rezultatai
- Titulinis
- Tarptautiniai projektai
- BOWE2H
- projekto rezultatai
Projekto „BOWE2H“ įgyvendinimo rezultatai
2023 metai
2023-05-22 ● BOWE2H renginys Berlyne
Įvyko pirmasis
gyvas renginys. Šio renginio metu didelis dėmesys skirtas apžvelgti situaciją Vokietijoje, įvertinti šalies jūros vėjo bei žaliojo vandenilio strategiją ir pasirengimą šios strategijos įgyvendinimui. Į renginį užsiregistravo 57 dalyviai, tarp jų – ir iš Lietuvos.
Buvo aptartos aktualios temos, susijusios su Vokietijos jūros vėjo energetika ir žaliuoju vandeniliu, taip pat diskutuota apie įvairius iššūkius ir galimybes, plėtojant atsinaujinančią energetiką regione:
- Vykdoma politika ir ateities tikslai Vokietijoje;
- Vėjo energetikos projektai Meklenburge-Pomeranijoje;
- Jūrų teritorinis planavimas ir jūros vėjo atsinaujinanti energetika;
- Pramonės perspektyva dėl plėtros jūroje tikslų;
- Vandens poreikis elektrolizei gaminant žaliąjį vandenilį;
- Kompanija 50Hertz pristatė savo projektus ir ateities vizijas;
- Kompanija HH2E kalbėjo apie žaliąjį vandenilį, šilumą ir elektrą be anglies.
Dalyviai taip pat turėjo progą išreikšti savo idėjas per kūrybinį seminarą ir užduoti jiems rūpimus klausimus itin aktyviai vykusioje diskusijoje. Pertraukos buvo skirtos tinklaveiklai, kurios metu visi dalyvavusieji noriai mezgė pažintis, dalinosi skirtingomis regiono šalių patirtimis, planavo tolesnį bendradarbiavimą.
Kitas BOWE2H projekto renginys numatomas šiemet rugsėjo mėnesį Varšuvoje. Nagrinėsime Lenkijai ir kartu visam regionui aktualius klausimus, susijusius su jūros vėjo ir žaliojo vandenilio sritimis.
Renginio pranešimai:
2023-02-14 ● BOWE2H įžanginis renginys „Kickoff event“
Renginio pranešimai:
Pirmasisprojekto renginys įvyko nuotoliniu būdu ir surinko plačią auditoriją – 127 dalyviai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų regiono šalių. Dalyviai iš Lietuvos sudarė net 30 procentų visų dalyvavusiųjų, kas rodo didelį nagrinėjamos temos aktualumą šalyje ir suinteresuotųjų šalių įsitraukimą. Renginio metu buvo pristatytas projektas ir jo tikslai, pranešėjai skaitė pranešimus apie energetikos rinką Baltijos jūros regione: ES politika ir vizija, jūros vėjo energetiką Europoje ir Baltijos jūroje, buvo pasidalinta patirtimi ir vizijomis apie žaliąjį vandenilį ir jūros vėjo energetiką Šiaurės jūroje, pristatytas Estijos – Latvijos hibridinis jūros vėjo projektas ELWIND bei jo iššūkiai, pabaigai buvo kalbama apie Bornholmo projektą – kas, kodėl ir perspektyvos.
Dalyviai turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę apie regioninius jūrinio vėjo energetikos ir vandenilio plėtros tikslus. Rezultatai parodė, kad dauguma mano, jog mes turime pakankamai aiškius nustatytus tikslus, susijusius su jūrine vėjo energetika, tačiau trūksta aiškumo kalbant apie vandenilio plėtrą ir ateities tikslus.
Pranešimų pabaigoje auditorija buvo suskirstyta į keturias grupes, kurios padedant moderatoriams diskutavo apie iššūkius, kliūtis ir galimus sprendimus plėtojant jūros vėjo energetikos ir vandenilio projektus regioniniu mastu. Paaiškėjo, kad skirtingose Baltijos jūros regiono šalyse matomos kliūtys yra gana panašios. Po šios diskusijos apie kliūtis ir iššūkius dalyviai turėjo galimybę įvardinti jų manymų didžiausius iššūkius, iš kurių buvo sugeneruotas žodžių debesis (pav.). Jo viduryje didžiausiu šriftu galime matyti visiems aktualiausias problemas, kurių neabejotinai pirmą vietą užimą – tiekimo grandinė [angl. supply chain].
Paveikslas. Problematiką atskleidžiantis renginio dalyvių sugeneruotas žodžių debesis
Antroje diskusijos dalyje buvo paliesta galimų sprendimų tema. Toliau galima susipažinti su keliomis pasiūlytomis idėjomis bei sprendimais pagal grupes:
- Teisinis pagrindas. Peržiūrėti leidimų išdavimo procedūras, persvarstyti (teisinę ir politinę) sistemą, nacionaliniai teisės aktai turi reaguoti į ES politiką.
- Planavimas. Išankstinė nacionalinė jūros vėjo energetikos plėtra gali sumažinti riziką vystytojams. Čia svarbus ir išankstinis teritorijų planavimas, finansinis planavimas bei pačių vykdomų aukcionų aiškus planas.
- Patirties perėmimas. Rinka ir geroji praktika taip pat yra aktualūs vardikliai plėtojant jūros vėjo energetiką. Jei dvi ar kelios šalys pamatys naudą iš tarpvalstybinių projektų, jie įvyks ir platesniu mastu. Svarbūs ir pilotiniai projektai bei jų rezultatų viešinimas.
- Bendradarbiavimas ir investicijos. Tarpvalstybinių projektų skatinimas ir derinimas, jungiantis su kitomis regiono šalimis gali padėti geriau išnaudoti vėjo energijos Baltijos jūroje potencialą, pavyzdžiui, Estija turi didesnį jūros vėjo potencialą nei vidaus energijos paklausa.
- Sąveika. Sąveika tarp tiekėjų ir suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, siūlymas panaudoti infrastruktūrą gynybai.
- Finansavimas. Vietinis finansavimas, biudžeto sudarymas ir paskirstymas.
- Komunikacija. Bendravimas su vietos žmonėmis, informacijos sklaida, edukacija, bendravimas tarp šalių, bendrų projektų iniciavimas, aktyvus įsitraukimas.
Apibendrinant buvo išsakyta nuomonė, jog Baltijos jūros regionas, yra pajėgus produktyviai bendradarbiauti gaminant tvarią elektros energiją. Tokios iniciatyvos kaip Marienborgo deklaracija yra naudingos, tačiau turėtų būti ir konkretesni veiksmai, galbūt sukurtos darbo grupės, kuriose būtų PSO ir visi kiti, kurie dalyvauja energijos tiekimo srityje įvairiose ES šalyse. Turime atidžiau pažvelgti ir įvertinti, ką galime padaryti per ateinančius 10–20 metų.
Renginio pranešimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|