Energijos sutaupymo susitarimai

Energijos sutaupymo susitarimai (toliau – susitarimai) sudaromi tarp Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos ir elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia daugiau kaip 1/2 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – valstybės valdomi operatoriai), valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 ir Energijos sutaupymo susitarimų sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-187 „Dėl Energijos sutaupymo susitarimų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatomis.

Viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai pavesta kasmet iki liepos 1 d. parengti ir pateikti Energetikos ministerijai apibendrintą analitinę informaciją apie susitarimų įgyvendinimą paskutiniais praėjusiais metais.

Energijos sutaupymo susitarimai pasirašomi tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir elektros ir dujų perdavimo sistemų bei skirstomųjų tinklų operatorių, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei kitų įmonių. Operatoriai, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose nustatytus energijos kiekius, o kitos įmonės, savanoriškai su Energetikos ministerija sudariusios susitarimus, siekia užtikrinti, kad būtų sutaupyti susitarimuose nustatyti energijos kiekiai. Šio tikslo Įmonės siekia  nuolatos ir nuosekliai gerindamos energijos vartojimo efektyvumą, diegdamos ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinių vartotojų objektuose. Nustatant Įmonei privalomus ar siektinus sutaupyti energijos kiekius, atsižvelgiama atitinkamai į kiekvienos Įmonės specifiką, vykdomas veiklas ir jų pobūdį, vartotojų kiekį, energijos srautus ir kitus aktualius kriterijus.

Energijos sutaupymo susitarimai sudaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 9 straipsnio ir Energijos sutaupymo susitarimų sudarymo tvarkos aprašo nuostatomis.

Susitarimų įgyvendinimo rezultatai 

 ● 2021–2030 m. laikotarpiu

 ● 2017–2020 m. laikotarpiu

Skaičiuoklės

Dažiausiai užduodami klausimai siekiant sudaryti energijos sutaupymo susitarimus

● Su kuo sudaromas Energijos sutaupymo susitarimas?

Energijos sutaupymo susitarimas derinamas ir sudaromas tarp įmonės ir Energetikos ministerijos.

Susitarimo projektą pasirašymui įmonė turi pateikti Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupei. 

● Ar Energijos sutaupymo susitarime reikia nurodyti planuojamas įgyvendinti energijos taupymo priemones ir nuo kada jos turi būti įgyvendinamos?

Taip. Susitarime būtina nurodyti planuojamas įgyvendinti energijos taupymo priemones, kurias įmonė įgyvendins iki 2030 m. gruodžio 31 d. siekdama susitarto galutinės energijos sutaupymo tikslo. Priemones galima aprašyti ir išvardinti pačiame susitarime arba pridėti kaip susitarimo priedą.

Priemonių įgyvendinimo pradžios datos susitarime gali būti nurodomos atsižvelgiant į įmonės planuojamą jų įgyvendinimo grafiką.

Kasmetinėje ataskaitoje įmonės atsiskaito tik už tas energijos taupymo priemones, kurios įdiegtos po susitarimo sudarymo ir kurių įgyvendinimo veiklos bus užbaigtos. Kitaip tariant, deklaruojamas tik faktiškai pasiektas energijos sutaupymas.

●Ar saulės elektrinės įrengimas yra tinkama planuoti priemonė Energijos sutaupymo susitarime?

Taip, mažos galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių technologijų įrengimas gali būti tinkama energijos taupymo priemonė, jeigu ji įrengiama ant pastato arba jame, o dėl tokios priemonės taikymo pasiektą sutaupytos energijos kiekį galima patikrinti, išmatuoti arba apskaičiuoti pagal nustatytus reikalavimus.

Svarbu tinkamai pagrįsti dėl įrengtos AEI technologijos pasiektą galutinės energijos vartojimo sumažėjimą. Todėl įmonė turi  išsaugoti dokumentus, pagrindžiančius įdiegtos priemonės įgyvendinimo faktą ir sutaupyto energijos kiekio skaičiavimuose naudojamus duomenis.

● Kiek galutinės energijos įmonė turėtų siekti sutaupyti iki 2030 m. ir kaip apskaičiuojamas sutaupymas?

Energijos sutaupymo susitarimuose įmonė turėtų įsipareigoti pasiekti ambicingą galutinės energijos sutaupymo tikslą. Įmonės mastu šis tikslas neturėtų būti mažesnis už pagal Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytas normas apskaičiuojamą sutaupymą, jas pritaikant įmonės mastu ir atsižvelgiant į minimalaus administracinės naštos principą.

Rekomenduojama, kad įmonės iki 2030 m. kasmet sumažintų savo galutinės energijos suvartojamą kiekį ne mažiau kaip po 2 proc., skaičiuojant nuo vidutinio metinio galutinės energijos suvartojimo per trejus paskutinius kalendorinius metus iki susitarimo sudarymo.

Preliminariame galutinės energijos taupymo grafike iki 2030 m. apskaičiuotą sutaupymo tikslą (energijos kiekį) įmonė gali išdėstyti savo nuožiūra – taikydama paprastąjį suminį arba akumuliacinį suminį skaičiavimo metodą. Tačiau įmonės negali didžiosios dalies tikslo įgyvendinimo nukelti į paskutinius susitarimo įgyvendinimo metus. Iki 2030 m. nustatytas energijos sutaupymo tikslas turi būti visiškai pasiektas.

● Kurį skaičiavimo metodą – paprastąjį suminį ar akumuliacinį suminį – tikslingiau pasirinkti  įmonei, kai didžioji dalis sutaupymų planuojama pasiekti ilgalaikėmis energijos taupymo priemonėmis galutinių vartotojų objektuose.

Pasirenkamas skaičiavimo metodas turėtų priklausyti nuo planuojamų įgyvendinti energijos taupymo priemonių pobūdžio.

Akumuliacinį suminį skaičiavimo metodą rekomenduojama rinktis, kai įdiegiamos ilgalaikį poveikį turinčios techninės / fizinės taupymo priemonės (ilgesniuoju laikotarpiu). Tokiu atveju energijos sutaupymas kasmet įrašomas į energijos taupymo grafiką per taupymo priemonės gyvavimo trukmę, o į susitarimo energijos taupymo tikslą iki 2030 m. įskaičiuojami akumuliuoti sutaupymai.

Paprastąjį suminį skaičiavimo metodą rekomenduotina rinktis, kai įmonė įgyvendina organizacinio pobūdžio priemones (pvz.: šildymo ar apšvietimo sistemos reguliavimas;  patalpų šildymo temperatūros sumažinimas; darbuotojų mokymas ir skatinimas taikyti ekonomiško ir ekologiško vairavimo principus), kurias taikant energijos sutaupymai užskaitomi vieneriems metams ir nėra akumuliuojami.

1. Akumuliacinio suminio metodo pavyzdys. Įmonė 2026 metais pakeičia senus šviestuvus į efektyvesnius LED šviestuvus ir dėl šios priemonės įdiegimo sutaupo 0,05 GWh per metus. Šis sutaupymas akumuliuojamas iki 2030 m. ir per 2026–2030 m. laikotarpį sudarys 0,25 GWh. 

Akumuliacinio suminio skaičiavimo metodu išdėstytas energijos sutaupymo tikslas 1,75 GWh, pavyzdys lentelėje:

Svarbu: kiekvienais susitarimo įgyvendinimo metais įmonė turės įgyvendinti naujas energijos taupymo priemones, kuriomis būtų užtikrintas nustatyto tikslo pasiekimas.

2. Paprastojo suminio metodo pavyzdys: Taikant paprastąjį suminį metodą, kiekvienų metų energijos sutaupymai įrašomi atskirai bei sumuojami, bet nėra akumuliuojami ateinantiems metams.

Paprastojo suminio skaičiavimo metodu išdėstytas energijos sutaupymo tikslas 0,75 GWh, pavyzdys lentelėje:

● Nuo kokio energijos suvartojimo turi skaičiuoti energijos sutaupymo tikslą šilumos tiekimo įmonė – ar parduoto galutinės energijos vartotojams, ar pačios įmonės suvartotos galutinės energijos?

Rekomenduojama, kad šilumos tiekėjai energijos sutaupymo susitarime numatytą tikslą skaičiuotų nuo savo įmonės, kaip galutinės energijos vartotojos, suvartoto galutinės energijos (visų energijos rūšių) kiekio. Skaičiavimui rekomenduojama naudoti paskutinių trejų metų iki susitarimo sudarymo metinį galutinės energijos vidurkį.

Taip pat šilumos tiekėjai gali įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pas galutinės energijos vartotojus (pvz., modernizuoti šilumos punktus). Tokių priemonių įgyvendinimui apribojimų nėra. Įgyvendinus šias priemones pasiekti energijos sutaupymai gali būti įskaičiuojami į energijos sutaupymo susitarime nustatytą siekiamą tikslą iki 2030 m. 

● Ar šilumos gamybos procese bei šilumos perdavimo tinkluose šilumos tiekėjų įdiegtų energijos taupymo priemonių sutaupymai yra tinkami deklaruoti pagal Energijos sutaupymo susitarimus?

Ne, netinkami, jeigu šilumos gamybos procese ir šilumos perdavimo tinkluose įdiegtomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis taupoma ne galutinė energija. Įgyvendinant Energijos sutaupymo susitarimus turi būti taupoma galutinė energija pas galutinį vartotoją.

● Kokio dydžio bauda bus taikoma įmonei, kuri nepaiso prievolės pasirašyti Energijos sutaupymo susitarimą?

Pagal Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atsisakius sudaryti su Energetikos ministerija šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi teisę skirti įmonei baudą iki 5 procentų nuo jos bendrųjų metinių pajamų. 

● Ar bus baudžiamos įmonės, kurios yra pasirašiusios Energijos sutaupymo susitarimą, tačiau iki 2030 metų nepasieks susitarime įsipareigoto energijos sutaupymo tikslo?

Taip. Teisės aktuose nustatyta atsakomybė ne tik už atsisakymą sudaryti Energijos sutaupymo susitarimą, bet ir už sudarytame susitarime nustatytų reikalavimų ar sąlygų nesilaikymą.

Pagal Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punktą už sudaryto energijos sutaupymo susitarimu nustatytų reikalavimų ar sąlygų nesilaikymą VERT turi teisę skirti įmonei baudą iki 5 procentų nuo jos bendrųjų metinių pajamų.

Todėl įmonei svarbu ne tik sudaryti susitarimą, bet ir, jį pasirašius, nuosekliai įgyvendinti numatytas energijos taupymo priemones bei užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų pasiektas visas susitarime nustatytas energijos sutaupymo tikslas.