AKTUALU!
 |
EnerGIS |
Interaktyvi platforma efektyviam
|
Baltijos šalys kovą išsiskyrė kaip viena iš pigiausių didmeninių elektros kainų zona Europos Sąjungoje. Šilti orai lėmė mažesnį elektros energijos vartojimą ir palaikė žemesnes nei pernai didmenines elektros kainas, kurioms spaudimą taip pat darė padidėjęs hidroenergijos potencialas Skandinavijoje ir Latvijoje. Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina kovą buvo 82 Eur/MWh, arba 47 proc. mažesnė nei vasarį. Kainų mažėjimo tendencijos stebėtos visose Baltijos jūros regiono šalyse – didmeninės ir galutinės elektros kainos mažėjo ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Galutinė elektros kaina vartotojams Lietuvoje kovą buvo 5,4 proc. mažesnė nei vasarį.
Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje penktadienio rytą, palyginti su ketvirtadieniu, sumažėjo atitinkamai 1 proc. ir 2 procentais, o vidutinė SND kaina nepakito. Per šią savaitę, balandžio 17 d. palyginti su balandžio 10 d., dyzelino kaina nukrito 0,10 Eur/l. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) šiandien pateikė 56 degalais prekiaujančios įmonės iš 739 degalinių. Degalus parduodančios įmonės kiekvieną darbo dieną pateikia LEA informaciją apie savo degalinėse parduodamų degalų kainas iki 10 valandos. Pateiktos kainos paskelbiamos interneto svetainėje ena.lt. Tačiau degalinėse kainos per dieną keičiamos ne vieną kartą.
Atšilus orams, Lietuvos didieji miestai ir savivaldybės planuoja oficialią 2025–2026 m. šildymo sezono pabaigą – šildymą preliminariai ketinama baigti balandžio 17–30 dienomis. Lietuvoje šį nelengvą dėl šalčių šildymo sezoną centralizuotai tiekiama šilumos energija buvo pigiausia, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – Latvijoje ir Estijoje šiluma kainavo 8,1–8,2 proc. brangiau. Šilumos gamyba sausio–vasario mėnesiais dėl žemos oro temperatūros mūsų šalyje vidutiniškai išaugo 60–80 procentų. Šilumos energijos kainos vidurkis per visą šildymo sezoną, spalio–balandžio mėnesiais, siekė 7,79 ct/kWh. Ankstesnį, 2024–2025 m., šildymo sezoną kainos vidurkis buvo 7,42 ct/kWh, arba 5 proc. mažesnis.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, naftos kainų mažėjimas, atsispindėjo degalų kainų pokyčiuose – Europos Sąjungos šalyse vidutinės svertinė benzino ir dyzelino kainos per savaitę sumažėjo atitinkamai 1,3 proc. ir 0,6 procento. Lietuvos degalinėse per savaitę taip pat sumažėjo vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino kainos – atitinkamai 0,6 proc., arba 0,010 Eur/l, ir 1,3 proc., arba 0,028 Eur/l. Lietuvoje didmeninės degalų kainos balandžio 15 d., palyginti su kovo 31 d., sumažėjo: benzino – 0,04 Eur/l, dyzelino – 0,17 Eur/l.
Vidutinės degalų kainos Lietuvoje ketvirtadienio rytą, palyginti su trečiadieniu, sumažėjo 0,4–2,4 procento. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) balandžio 16 d. pateikė 56 degalais prekiaujančios įmonės iš 738 degalinių. Degalus parduodančios įmonės kiekvieną darbo dieną pateikia LEA informaciją apie savo degalinėse parduodamų degalų kainas iki 10 valandos. Pateiktos kainos paskelbiamos interneto svetainėje ena.lt. Tačiau degalinėse kainos per dieną keičiamos ne vieną kartą.
Lietuvoje vidutinės degalų kainos trečiadienį, palyginti su antradieniu, sumažėjo 0,3–0,9 procento. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) balandžio 15 d. pateikė 55 degalais prekiaujančios įmonės iš 737 degalinių – dar viena degaline daugiau ne iki šiol. Lietuvos energetikos agentūra nuo balandžio 8 d. kiekvieną darbo dieną surenka informaciją iš visų degalinių apie parduodamų degalų kainas iki 10 val. ir jas paskelbia savo interneto svetainėje.
Lietuva jau pasiekė 57,4 proc. energijos taupymo tikslo – iki 2030 m. sutaupyti 39,3 TWh energijos. Net 29 proc. nacionalinių energijos sutaupymo tikslų turėtų būti pasiekta atnaujinus pastatus – tai 11,53 TWh sutaupytos energijos. Per 2020–2030 m. šalyje turi būti modernizuota 1,2 mln. kv. metrų centrinės valdžios ir 0,9 mln. kv. metrų savivaldybių institucijoms priklausančių pastatų. Todėl energijos vartojimo auditus pastatuose atliekančių auditorių kompetencijų didinimas padeda siekti nacionalinių energijos taupymo tikslų.
Savivaldybėms skirtas svarbus vaidmuo, Lietuvai įgyvendinant nacionalinius tikslus energetikos sektoriuje, spartinant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo plėtrą, siekiant didinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įgyvendinti Europos Sąjungos didinamus energijos taupymo įpareigojimus.
Apie tai kalbėta Ignalinoje vykusiame Lietuvos energetikos agentūros (LEA) seminare, skirtame gyventojams, verslo ir viešojo sektoriaus įmonių atstovams, kurį LEA Ignalinoje surengė kartu su Ignalinos Savivaldybe. Renginyje dalyvavo LEA direktorė Agnė Bagočiutė ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.
Lietuvoje elektros kainos sumažėjo po iššūkių nepagailėjusios žiemos ir jau ritasi į žemiausias reikšmes. Bet dėl geopolitinių neramumų rinkose sparčiai kyla gamtinių dujų kainos – jos brangsta tuo metu, kai visa Europa pradėjo pildyti dujų saugyklas. Naftos kainų augimas po staigaus šuolio sulėtėjo, valstybėms solidariai imantis veiksmų rinkai nuraminti, bet išlieka aukštos. Kas verčia kilti degalų kainas degalinėse? Kokia kitų šalių patirtis – ar visur kainų šuoliai vienodi ir kas jas suvaldytų? Ką patyrėme ir ko tikėtis ateityje? Lietuvos energetikos agentūros ekspertai išanalizavo energetikos sektoriaus tendencijas 2025–2026 metų žiemą ir pavasario pradžioje ir įžvalgomis pasidalino su žiniasklaidos atstovais.
|
|