Tik du iš trijų tiekėjų siūlo 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planus 2026-02-03
Tik du iš trijų tiekėjų siūlo 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planus

Per praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 70 proc. suvartotos elektros energijos, likusi dalis vartojimui reikalingos elektros importuota iš Švedijos ir Latvijos. Per savaitę pagaminta 235,6 GWh elektros energijos – tai tik 0,9 proc. mažesnė gamyba nei ankstesnę savaitę. Didmeninės elektros energijos kainos savaitės vidurkis siekė 0,193 Eur/kWh ir yra 23,7 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 0,156 Eur/kWh. Per savaitę siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinės kainos padidėjo 0,2–0,4 procento. Šią savaitę jau tik du nepriklausomi tiekėjai siūlo 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planus, o vienas tiekėjas tokio termino planų nesiūlo.

Dėl šalčių padidėjus energijos suvartojimui, brango visi energijos ištekliai 2026-02-02
Dėl šalčių padidėjus energijos suvartojimui, brango visi energijos ištekliai
Dėl besilaikančių šaltų orų ir didelio energijos vartojimo, per savaitę biokuras pabrango 11,9 proc., gamtinių dujų vidutinė kaina pakilo 9,4 proc., o didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje padidėjo 24 procentais. Lietuvoje ir Latvijoje didmeninės elektros energijos kainos praėjusią savaitę siekė 192,8 Eur/MWh ir buvo mažesnės nei Estijoje (203,4 Eur/MWh). Tai lėmė Suomijoje užšalusios vėjo elektrinių mentės bei Estijoje remontuojamos elektrinės. Elektros suvartojimas šiemet – 38,6 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę. Lietuvoje pasigaminome apie 70 proc. visos suvartotos elektros energijos. Brent nafta pasaulinėse rinkose dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose brango 5,9 proc., o Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina padidėjo 2 proc., benzino – 0,6 procento.
Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų yra didžiausias per trejus metus 2026-01-29
Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų yra didžiausias per trejus metus
Lietuvoje per savaitę degalai pabrango: benzino vidutinė kaina padidėjo 0,6 proc., o dyzelino kilo 2 procentais. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų padidėjo iki 0,15 Eur/l – tai didžiausias kainų skirtumas per trejus metus. Europos Sąjungos šalyse praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos degalinėse didėjo: benzinas brango 0,2 proc., o dyzelinas – 0,6 procento. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,1 proc., dyzelino kaina didesnė 0,8 procento.
Fiksuotos elektros kainos planų tarifus didino vienas nepriklausomas tiekėjas 2026-01-27
Fiksuotos elektros kainos planų tarifus didino vienas nepriklausomas tiekėjas
Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 71 proc. suvartotos elektros energijos, likusi dalis vartojimui reikalingos elektros importuota iš Švedijos ir Latvijos. Per savaitę pagaminti 238 GWh elektros energijos – tai didžiausia savaitės gamyba šiais metais. Nors šalčiai nesitraukia ir elektros energijos suvartojimas išlieka didelis, tačiau dėl išaugusios vietinės generacijos elektros energijos kaina sumažėjo: praėjusios savaitės didmeninės elektros energijos kainos vidurkis siekė 0,156 Eur/kWh ir yra 2,5 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 0,160 Eur/kWh. Per savaitę vienas nepriklausomas tiekėjas siūlomų elektros fiksuotos kainos planų tarifus 0,5–1,3 proc. didino, kiti du tiekėjai tarifų nekeitė.
 

Gamtinės dujos ir biokuras brango, vyraujant šalčiams, o kitos kainos išliko stabilios 2026-01-26
Gamtinės dujos ir biokuras brango, vyraujant šalčiams, o kitos kainos išliko stabilios

Dėl įsivyravusių šaltų orų ir didelio energijos vartojimo, per savaitę gamtinių dujų vidutinė kaina padidėjo 7,2 proc., o biokuras pabrango 7,6 procento. Kitų energijos išteklių kainos išliko stabilios: dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc., benzinas – 0,7 procento. Brent naftos kainos nesikeitė, o didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje sausio 19–25 d. mažėjo 3 proc. ir buvo tokia pati kaip Latvijoje ir Estijoje. Sustiprėjus vėjo generacijai, per savaitę šalyje pasigaminome apie 71 proc. suvartotos elektros energijos.

100 kilometrų kelionės išlaidos elektromobiliu – tik 5,29 euro 2026-01-22
100 kilometrų kelionės išlaidos elektromobiliu – tik 5,29 euro

Kelionė elektromobiliu 2025 m. paskutinį ketvirtį išliko pigesnė nei važiuojant benzinu ir dyzelinu varomu automobiliu, nors dėl elektros kainų augimo išlaidos šiek tiek padidėjo. Tuo metu degalų kainų kilimas didino kelionės išlaidas vidaus degimo varikliu varomu automobiliu. Grynųjų elektromobilių paklausa auga, kaip rodo registravimo duomenys, o dyzelinių automobilių dalis transporto parke mažėja.

100 km kelionės išlaidos degalams, važiuojant keleiviniu lengvuoju elektromobiliu, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutiniškai siekė 5,29 euro, o krovininiu lengvuoju elektromobiliu – 7,90 euro. Ankstesnį, trečiąjį praėjusiųjų metų ketvirtį tokia kelionė kainavo kiek pigiau – atitinkamai 5,24 euro ir 7,82 euro, o lygiai prieš metus tą patį 2024-ųjų ketvirtį – atitinkamai 5,36 euro ir 8,60 euro. 

2025-aisiais įtvirtinome Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir saugią ateitį 2025-12-15
2025-aisiais įtvirtinome Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir saugią ateitį
Lietuvos energetikos sektoriui 2025-ieji tapo istoriniais metais, įsimintini dėl svarbiausio įvykio – energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su kontinentinės Europos tinklais. Šis svarbus įvykis sustiprino šalies energetinę nepriklausomybę ir įtvirtino mūsų saugumą. Išskirtiniai šie metai ir dėl sparčios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros, kuri lėmė vietinės gamybos augimą ir energijos kainų mažėjimą bei stabilumą. Lietuvos energetikos agentūra apžvelgė šalies energetikos sektorių šiais metais ir pasidalino įžvalgomis bei prognozėmis, kas laukia 2026-aisiais.

Išsakyti įmonių poreikiai ir pasiūlymai padeda formuoti veiksmingas paramos priemones 2025-12-03
Išsakyti įmonių poreikiai ir pasiūlymai padeda formuoti veiksmingas paramos priemones

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas Lietuvos ir Europos Sąjungos tikslų – svarbus kiekvienai įmonei ne tik dėl teisės aktų reikalavimų vykdymo, bet tai ir priemonė mažinti išlaidas, optimizuoti savo veiklą bei didinti konkurencingumą. Didelių įmonių energijos vartojimo auditų rezultatai atskleidžia, kad verslas gali daug prisidėti prie energijos taupymo ir poveikio klimato kaitai mažinimo. Siekiant užtikrinti, kad nauji reikalavimai netaptų įmonėms tik našta, bet prisidėtų prie energijos sąnaudų mažinimo ir didesnio jų konkurencingumo, ES šalys dalijasi gerąja patirtimi rengiant energijos vartojimo auditus ir diegiant energijos vadybos sistemas.

Energijos taupymo užduotims didėjant, įmonėms svarbu dalintis gerąja patirtimi ir pasiruošti įgyvendinti naujus reikalavimus 2025-11-24
Energijos taupymo užduotims didėjant, įmonėms svarbu dalintis gerąja patirtimi ir pasiruošti įgyvendinti naujus reikalavimus
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinių tikslų. ES valstybės narės įpareigotos pasiekti padidintus energijos taupymo tikslus. Prievolę prisidėti prie Lietuvos energetinio efektyvumo didinimo tikslų turės daugiau šalies verslo ir pramonės įmonių, nustatomos naujos prievolės valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms. Todėl svarbu dalintis gerąja patirtimi ir padėti įmonėms pasiruošti įgyvendinti reikalavimus.