EnerGIS

Remiantis ilgamečiu stebėjimu, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos kasmet didžiausios būna šalčiausiais žiemos mėnesiais – sausį ir vasarį, kai didelis šildymo poreikis. Žiemą suvartojama daugiausia šilumos energijos, todėl gyventojų gaunamos sąskaitas už būsto šildymą sausį ir vasarį kasmet būna didesnės nei kitus mėnesius. Galutines gaunamas sąskaitas lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra, kiekvieno pastato būklė ir jo gyventojų energijos vartojimo įpročiai. Susimažinti išlaidas už šildymą gali padėti būsto atnaujinimui skirtos investicijos, kurias remia valstybė.

Dėl šaltų orų ir didelio energijos vartojimo, per savaitę Lietuvoje biokuras pabrango 1,6 proc., gamtinių dujų vidutinė kaina pakilo 2,6 proc., o Brent naftos kainos pasaulio rinkose sumažėjo 1,3 procento. Aukštas didmenines elektros kainas palaikė sumažėjusi nacionalinė generacija ir dėl užsitęsusių šalčių išliekantis didelis elektros poreikis. Didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje padidėjo 12 procentų. Elektra brango ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Vasario 2 d. pasiektas paros elektros vartojimo rekordas – 53,7 GWh. Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina padidėjo 0,8 proc., benzino – 0,4 procento.

Nacionalinė elektros energijos gamyba Lietuvoje 2026 m. sausį patenkino apie 67 proc. šalies elektros vartojimo. Daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės – 0,54 TWh, arba 8 proc. daugiau nei iki tol rekordinį 2025-ųjų gruodį. Šiluminių elektrinių generacija šaltą mėnesį  išaugo daugiau nei du kartus, palyginti su gruodžiu, ir siekė 0,27 TWh. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sausį siekė minus 9,2 °C – tai buvo šalčiausias sausis nuo 2010-ųjų kai temperatūrų vidurkis buvo minus 10,3 °C. Elektros energijos vartojimas šalyje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 24 proc., o dėl išaugusios elektros paklausos ir sudėtingų žiemos sąlygų kainos sausį kilo visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje vidutinė mėnesio didmeninė elektros energijos kaina siekė 152 Eur/MWh – tokia pati elektros kaina šalyje buvo pernai vasarį.

Lietuvoje per savaitę degalai pabrango: benzino vidutinė kaina padidėjo 0,4 proc., o dyzelino kilo 0,8 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų padidėjo iki 0,16 Eur/l – didesnis kainų skirtumas buvo 2023 m. sausį, kai sudarė 0,17 Eur/l. Brangstant naftai, Europos Sąjungos šalyse praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos degalinėse didėjo: benzinas brango 0,4 proc., o dyzelinas – 0,7 procento. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 11 proc., dyzelino kaina didesnė 0,8 procento.

Per praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 70 proc. suvartotos elektros energijos, likusi dalis vartojimui reikalingos elektros importuota iš Švedijos ir Latvijos. Per savaitę pagaminta 235,6 GWh elektros energijos – tai tik 0,9 proc. mažesnė gamyba nei ankstesnę savaitę. Didmeninės elektros energijos kainos savaitės vidurkis siekė 0,193 Eur/kWh ir yra 23,7 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 0,156 Eur/kWh. Per savaitę siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinės kainos padidėjo 0,2–0,4 procento. Šią savaitę jau tik du nepriklausomi tiekėjai siūlo 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planus, o vienas tiekėjas tokio termino planų nesiūlo.