Naujiena

Nustatytas ES teisiškai įpareigojantis tikslas – iki 2030 m. sumažinti ES galutinį energijos suvartojimą 11,7 proc., palyginti su 2020 m. vartojimu. Keliami reikalavimai kiekvienai valstybei narei nustatyti orientacinį nacionalinį įnašą, pagrįstą objektyviais kriterijais, atspindinčiais nacionalines aplinkybes.

Metinis energijos sutaupymo tikslas nuo 0,8 proc. šiuo metu didinamas iki 1,3 proc. sutaupymo 2024–2025 m. ir iki 1,5 proc. – 2026–2027 m. Nuo 2028 m. turi būti  pasiekti 1,9 proc. metinis energijos sutaupymas, palyginti su 2020 m. Naujų metinių energijos sutaupymų tikslai 2024–2030 m. laikotarpiu padidinti vidutiniškai 1,49 procento.

 

Įgyvendinant energijos taupymo priemones, valstybių narių viešajam sektoriui nustatomas metinis energijos suvartojimo mažinimo tikslas – 1,9 proc., taip pat – 3 proc. pastatų atnaujinimo metinis įsipareigojimas. Valstybės narės be kita ko įpareigojamos teikti pirmenybę socialiniam būstui ir pažeidžiamiems vartotojams. Efektyvus energijos suvartojimas turi būti palaipsniui didinamas, centralizuotai tiekiant šilumą arba vėsą.

 

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš svarbiausių ES tikslų ir pagrindinis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslas.

 

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centras aktyviai dirba, valstybei siekiant įgyvendinti energijos taupymo ir energinio efektyvumo tikslus.

 

LEA dalyvauja projekte ENSMOV PLUS, kurio tikslas – supaprastinti energijos sutaupymų skaičiavimus pagal naujai paskelbtos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos redakcijos nuostatas.

 

Atlikdama Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų stebėseną, Lietuvos energetikos agentūra iš įvairių institucijų, savivaldybių ir įmonių renka, analizuoja bei sistemina informaciją apie pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų sektorių energijos suvartojimą ir pokyčius, apie svarbiausias praėjusiais metais įgyvendintas efektyvumo politikos priemones, padedančias siekti Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo tikslų, taip pat apie valstybės institucijų pastatų patalpų atnaujinimo pažangą bei energijos, sutaupytos pagal elektros, šilumos ar dujų energijos tiekėjų susitarimus su Energetikos ministerija, apskaitą ir kt.

 

Atliktų skaičiavimų ir duomenų analizė bei ankstesnių metų pažangos, siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, ataskaita pateikiama Europos Komisijai.

 

Per 2021–2030 m. Lietuva yra įpareigota sutaupyti su energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis ne mažiau kaip 39 350 GWh. Per pirmuosius metus Lietuvos sutaupymai buvo 2 064 GWh. Šie sutaupymai iki 2030 m. per visą priemonių įgyvendinimo laikotarpį sudarys apie 20 proc. nuo siekiamo tikslo.

 

Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad taikant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje numatytas politikos priemones, daugiausia energijos padeda sutaupyti taikomos švietimo ir konsultavimo priemonės, antroje vietoje – pasenusios šildymo įrangos keitimas modernia. Taip pat dideli energijos sutaupymai pasiekiami dėl daugiabučių modernizavimo, didinant energinį efektyvumą įmonėse, renovuojant individualius namus ir taupant energiją viešuosiuose pastatuose.